Nuotolinės edukacijos – Aplinkos inžinerijos fakultetas

Paskaitos metu aptarsime kokią įtaką miškui darome poilsiaudami jame. Moksleiviai susipažins kaip svarbu elgtis miške atsakingai. 

Paskaita skirta supažindinti vaikus su mikropasauliu - ta miško dalimi, kurią akimis pastebėti ne visada lengva. Grybai - ne tik skanūs (arba ne itin) vaisiakūniai, bet ir didžiulis gamtos voratinklis, kuris keičiasi žiniomis, duoda arba atima maistą, kurio pagalba gyvybė miške ir draugauja, ir kariauja. Susipažinsime su pagrindinėmis medieną kolonizuojančių grybų rūšimis ir jų poveikiu miško gyvenimui.

Edukacijos trukmė – 1 val. Ar žinai, kad ne viskas, ką vadiname uoga, botaniškai yra uoga? Edukacijos metu susipažinsite su Lietuvos miškuose augančiais vaisius vedančiais augalais, mokysimės juos atpažinti, išsiaiškinsime, kuo skiriasi įvairūs vaisių tipai ir kokią reikšmę jie turi augalams, miško gyvūnams ir žmogui. Sužinosite, kaip vaisiai padeda augalams išplisti ir kokį svarbų vaidmenį jie atlieka miško ekosistemoje.

Edukacijos metu moksleiviai susipažins su Lietuvos ir Pasaulio paviršinio ir požeminio vandens ištekliais, teritoriniu pasiskirstymu. Analizuos pagrindines problemas, lemiančias gėlo vandens trūkumą skirtinguose regionuose ir bandys atsakyti į klausimą kaip sumažinti vandens suvartojimą, kad jo užtektų ateities kartoms.

Moksleiviai susipažins su naujais įdomiais ir keistais augalais, kuriuos galime auginti savo soduose ir daržuose.

Edukacijos metu bus supažindinama su Lietuvos ir pasaulio medžiais – rekordininkais. Pakalbėsime ir susipažinsime su aukščiausiais, storiausiais, seniausiais, garsiausiais medžiais ir kitais rekordininkais. Aptarsime ką daryti, kaip užtikrinti jų gerovę.

Edukacijos metu susipažinsime su į Lietuvos raudonąją knygą įrašytomis augalų rūšimis, išsiaiškinsime, kodėl jos nyksta ir kaip galime jas apsaugoti.

Vabzdžiai sudaro tik 0.02% nuo visos gyvybės masės tačiau pasižymi milžiniška rūšine įvairove - daugiau kaip pusė visų žinomų rūšių priklauso vabzdžiams. Kaip ši įvairovė veikia mūsų miško kasdienybę - sužinosime paskaitoje.

Moksleiviai susipažins su natūraliais procesais vykstančiais miške, medžių rūšių kaitas įtakojančiais veiksniais ir miškininkų darbo ypatumais formuojant medynus. Vizitas į Dubravos rezervatinę apyrubę.

Mokiniai sužinos kas yra ta hidrotechninė statyba,  kodėl kai kurie statiniai laikomi pasaulio stebuklais, bet jų stebuklinga kilmė lengvai paaiškinama hidrotechnikos inžinieriaus dirbančio ir projektuojančio mūsų laikais. Kartu mėginsime atsakyti į klausimą: kada statybininkas tampa hidrotechniku stebukladariu? bei kas jam yra tas triušis kepurėje?

Miško kirtimai yra vienas iš dažniausiai skambančių klausimų viešojoje erdvėje. Paskaitoje pamatysime ne tik kirtimų mastą, bet ir jo poveikį - tiek teigiamą, tiek neigiamą- miško ekosistemoms, ir padiskutuosime, kaip atrodytų mūsų miškai, jei kirtimų atsisakytume.

Iš gamtos į dizainą: kaip randamos idėjos želdynų dizaine ir architektūroje verčia pažvelgti giliau nei tik į paviršinį estetinį vaizdą.

Forma želdynų dizaine ir architektūroje nėra vien estetinis sprendimas – tai iš gamtos perkelta vidinė logika, sprendžianti funkcines, struktūrines ir tvarios aplinkos užduotis. Analizuodami gamtos geometriją, pavyzdžiui, lapų gyslotumą, miško pakraščio struktūrą ar upių vingius, kūrėjai dekonstruoja šiuos reiškinius ir paverčia juos takų tinklais, daugiasluoksniais želdynais ar mikroerdvių zonavimu. Ši biomimikrija leidžia ne tiesiog kopijuoti gamtą, o kurti organiška struktūra paremtą, ekologiškai tvarią ir žmogui emociškai artimą patirtį. Taip dizainas tampa tarpininku, paverčiančiu nematomus gamtos procesus ir evoliucinius sprendimus sklandžia, žaliąja multisensorine erdve, pastatu ar nauju sodo elementu.

Edukacijos metu moksleiviai susipažins su Lietuvos geografiją atskleidžiančiais erdviniais duomenimis ir jų panaudojimo galimybėmis. Tyrinėdami interaktyvius žemėlapius, jie atras Lietuvos saugomas teritorijas, kultūros paveldo vertybes, dirvožemius ir reljefą. Moksleiviai taip pat „keliaus laiku“ – analizuos skirtingų laikotarpių ortofotografinius žemėlapius, stebės kraštovaizdžio pokyčius ir bandys išsiaiškinti, kas ir kodėl keitėsi. Praktinės užduotys leis mokiniams patiems tyrinėti Lietuvos teritoriją, atrasti netikėtų faktų ir suprasti, kaip erdviniai duomenys padeda pažinti mus supančią aplinką.

Moksleiviai susipažins su nuotolinių tyrimų metodais ir būdais kurie naudojami duomenims apie žemę ir jos išteklius kaupti. Sužinos kaip tie duomenys apdorojami, kad juos būtų galima panaudoti sudarant žemėlapius. Pamatys sudarytų žemėlapių pavyzdžių.

Moksleiviai susipažins su įdomiais žmogaus sukurtais augalais-tarprūšiniais hibridais, jų savybėmis, panaudojimu.

Moksleiviai susipažins su Lietuvos žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos galimybėmis. Sužinos kaip galima nustatyti žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti aplinkos pokyčius dėl antropogeninio ar gamtinio poveikio. Moksleiviai analizuos erdvinių duomenų rinkinius ir žemėlapius, kuriuose kaupiama ir atvaizduojama informacija apie apleistų žemių plotus, sausinamos žemės plotus, sausinamos žemės plotų būklę, dirvožemių išdėstymą, jų fizines ir agrochemines savybes ir kitas charakteristikas.

Edukacija skirta moksleiviams norintiems sužinoti, kokia yra Lietuvos ir Pasaulio miškų būklė, kaip jie keičiasi, kokia jų ateitis. Atskleisime kaip miškai stabilizuoja klimato kaitą, kaip juose atrasti puikias poilsio, gamtinio turizmo vietas. Išgirsite apie grybų, uogų, vaistinių augalų išteklius bei bioįvairovę. Atvykusiems į Kolegiją organizuosime pažintinę-mokomąją ekskursiją į Dubravos miškus ir miško rezervatą.

Edukacijos metu mokiniai susipažins su saugomų teritorijų ir pažeistų žemių samprata, sistema bei sandara. Sužinos kaip vaizduojamos tokios teritorijos skaitmeniniuose žemėlapiuose. Išsianalizuos kokios saugomos teritorijos ir pažeistos žemės yra dalyvių gyvenamoje savivaldybėje.

Aprašymas. Pasakojama apie priežastis ir pasekmes, kuomet dėl žmogaus kaltės, technologijų neišmanymo, gamtos nesaugojimo, miestai po stiprių liūčių skęsta. Pamokos metu mokiniams bus pateikta daug vaizdinės medžiagos iš skirtingų Europos miestų, kurie susiduria su tokiomis pat problemomis kaip Lietuva, bet pasirenka skirtingus problemos sprendimo būdus.

Užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su Lietuvos miškuose ir pievose augančiais nuodingaisiais augalais. Taip pat sužinos, kaip atpažinti nuodingąsias augalų rūšis – tokias kaip nuodingoji nuokana, paprastasis žalčialunkis ar keturlapė vilkauogė. Moksleiviai sužinos, kaip saugiai elgtis gamtoje: kodėl negalima ragauti nepažįstamų vaisių ir lapų bei kaip atskirti nuodinguosius augalus nuo į juos panašių, bet nekenksmingų rūšių.

Edukacijos metu bus supažindinama su rūbų fitodizainu skirtingose istorinėse epochose ir naujomis tendencijomis.

Edukacija apie kontroliuojamus gaisrus ir jų naudas miško ekosistemoms. Kontroliuojamo gaisro pasiruošimo ir vykdymo ypatybės miške. Pristatoma situacija kada kontroliuojamas gaisras gali tapti nekontroliuojamu?

Edukacija apie dažniausias miško ligas, jų diagnostiką ir apsaugos būdus nuo jų. Ligų tipai ir juos sukeliančių patogenų ypatybės.

Edukacijos trukmė – 1 val. Užsiėmimo metu moksleiviai susipažins su Lietuvos miškuose ir pievose augančiais nuodingaisiais augalais. Gebės atpažinti tokias nuodingąsias augalų rūšis kaip nuodingoji nuokana, paprastasis žalčialunkis ar keturlapė vilkauogė. Taip pat bus aptariama, kaip saugiai elgtis gamtoje – kodėl negalima ragauti nepažįstamų vaisių ir lapų bei kaip atskirti nuodinguosius augalus nuo į juos panašių, bet nekenksmingų rūšių.

Paskaitos metu supažindinama su grybų ir medžių ryšiais, kaip jie "kalbasi" ir draugauja. Taip pat atveriamos mikropasaulio paslaptys.

Gėlės ne tik gražios, bet ir skanios. Taip pat žiedai turi reikšmingą maistinę vertę. Sužinosite kokias gėles galime skanauti, naudoti patiekaluose.

Kaip nustatoma miško medžių genetinė įvairovė ir kaip tai prisideda prie bioįvairovės apsaugos? Kokia praktinė šių tyrimų reikšmė?