Paskaitos metu aptarsime kokią įtaką miškui darome poilsiaudami jame. Moksleiviai susipažins kaip svarbu elgtis miške atsakingai. 

Edukacijos metu moksleiviai susipažins su Lietuvos ir Pasaulio paviršinio ir požeminio vandens ištekliais, teritoriniu pasiskirstymu. Analizuos pagrindines problemas, lemiančias gėlo vandens trūkumą skirtinguose regionuose ir bandys atsakyti į klausimą kaip sumažinti vandens suvartojimą, kad jo užtektų ateities kartoms.

Aprašymas. Pasakojama apie jūras ir vandenynus, kaip atsinaujinančios energetikos išteklių. Pristatomos galimi elektros šaltinių tipai ir naujausias technologijas šiuos šaltinius išnaudoti elektros energijos gamybai. Pristatomos jau veikiančios jūrinės jėgainės, jų privalumai ir trūkumai. 

Moksleiviai pažins miško komponentus, jų svarbą miško ekosistemai. Sužinos kaip medžiai miške sąveikauja ir konkuruoja tarpusavyje. Mokinsimės atpažinti atskirų medžių rūšių poreikį šviesai. Išvyka į Dubravos girią.

Moksleiviai susipažins su natūraliais procesais vykstančiais miške, medžių rūšių kaitas įtakojančiais veiksniais ir miškininkų darbo ypatumais formuojant medynus. Vizitas į Dubravos rezervatinę apyrubę.

Mokiniai sužinos kas yra ta hidrotechninė statyba,  kodėl kai kurie statiniai laikomi pasaulio stebuklais, bet jų stebuklinga kilmė lengvai paaiškinama hidrotechnikos inžinieriaus dirbančio ir projektuojančio mūsų laikais. Kartu mėginsime atsakyti į klausimą: kada statybininkas tampa hidrotechniku stebukladariu? bei kas jam yra tas triušis kepurėje?

Moksleiviai supažindinami su erdviniais duomenų rinkiniais, juose pateikiama informacija. Moksleiviai pamokos metu sužinos apie Lietuvos saugomas vietoves, kultūros vertybes, dirvožemius, reljefą, keliaus laike analizuodami skirtingo laikotarpio ortofografinius žemėlapius.

Moksleiviai susipažins su nuotolinių tyrimų metodais ir būdais kurie naudojami duomenims apie žemę ir jos išteklius kaupti. Sužinos kaip tie duomenys apdorojami, kad juos būtų galima panaudoti sudarant žemėlapius. Pamatys sudarytų žemėlapių pavyzdžių.

Moksleiviai susipažins su Lietuvos žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos galimybėmis. Sužinos kaip galima nustatyti žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti aplinkos pokyčius dėl antropogeninio ar gamtinio poveikio. Moksleiviai analizuos erdvinių duomenų rinkinius ir žemėlapius, kuriuose kaupiama ir atvaizduojama informacija apie apleistų žemių plotus, sausinamos žemės plotus, sausinamos žemės plotų būklę, dirvožemių išdėstymą, jų fizines ir agrochemines savybes ir kitas charakteristikas.

Edukacija skirta moksleiviams norintiems sužinoti, kokia yra Lietuvos ir Pasaulio miškų būklė, kaip jie keičiasi, kokia jų ateitis. Atskleisime kaip miškai stabilizuoja klimato kaitą, kaip juose atrasti puikias poilsio, gamtinio turizmo vietas. Išgirsite apie grybų, uogų, vaistinių augalų išteklius bei bioįvairovę. Atvykusiems į Kolegiją organizuosime pažintinę-mokomąją ekskursiją į Dubravos miškus ir miško rezervatą.

Edukacijos metu mokiniai susipažins su saugomų teritorijų ir pažeistų žemių samprata, sistema bei sandara. Sužinos kaip vaizduojamos tokios teritorijos skaitmeniniuose žemėlapiuose. Išsianalizuos kokios saugomos teritorijos ir pažeistos žemės yra dalyvių gyvenamoje savivaldybėje.

Aprašymas. Pasakojama apie priežastis ir pasekmes, kuomet dėl žmogaus kaltės, technologijų neišmanymo, gamtos nesaugojimo, miestai po stiprių liūčių skęsta. Pamokos metu mokiniams bus pateikta daug vaizdinės medžiagos iš skirtingų Europos miestų, kurie susiduria su tokiomis pat problemomis kaip Lietuva, bet pasirenka skirtingus problemos sprendimo būdus.