Trukmė – 1 ak.val.

Edukacijos tikslas – supažindinti vaikus su miško žvėreliais, kurie gyvena Lietuvos miškuose, žmonių kaimynystėje. Edukacijos metu vaikai mokysis atpažinti gyvūnus pagal jų išvaizdą (kailį, ragus), skleidžiamus garsus (baubimą, kaukimą), veiklos žymes (pėdsakus, maitinimosi žymes), bus supažindinti su dažniausiai gamtoje pastebimų žvėrių elgsena (kaip atpažinti, kada žvėrelis maitinasi, yra piktas ar nusiteikęs draugiškai). Edukacija padeda formuoti pirmąjį supratimą apie tai, kad gamta ir žmogus yra glaudžiai susiję, o aplinką reikia saugoti ir gerbti.

Trukmė – 2 ak.val.

Edukacijos tikslas – supažindinti moksleivius su paukščiais, žinduoliais ir vabzdžiais, kurie gyvena inkiluose. Edukacijos metu moksleiviai susipažins ne tik su dažniausiais inkilų gyventojais, bet ir su gerokai retesniais – grąžiagalve, miegapelėmis, voverėmis, širšėmis, skruzdėmis, išmoks identifikuoti inkilo gyventoją pagal paliktas veiklos žymes šalia jo. Moksleiviai bus supažindinti su inkilų gamybos ypatumais – kodėl inkilai gaminami iš skirtingų medžiagų, skirtingo dydžio, kaip inkilo gyventojų apsaugoti nuo plėšrūnų ir kodėl juos turime valyti. Edukacija skatina pastabumą, padeda formuoti aplinkosauginį sąmoningumą – ugdomas supratimas, kodėl svarbu saugoti įvairius gyvūnus (ne tik mums patinkančius) bei kaip žmogaus veikla gali nulemti vienos ar kitos rūšies išlikimą gamtoje

Edukacijos metu moksleiviai turės galimybę susipažinti su žemėlapių sudarymu. Jos metu patys išbandys koordinačių nustatymo būdus ir pagal koordinates išmoks objektus pažymėti kompiuterio ekrane.

Edukacijos metu moksleiviai susipažins su Lietuvos ir Pasaulio paviršinio ir požeminio vandens ištekliais, teritoriniu pasiskirstymu. Analizuos pagrindines problemas, lemiančias gėlo vandens trūkumą skirtinguose regionuose ir bandys atsakyti į klausimą kaip sumažinti vandens suvartojimą, kad jo užtektų ateities kartoms.

Edukacijos metu iš gamtinių medžiagų moksleiviai sukurs aplinkos dekoro kompozicijas, atliepiančias metų laikų kaitą, taip pat bus formuojamas tausojantis požiūrius į gamtos resursus. Vienos edukacijos metu kuriama viena kompozicija.

Siūlomos edukacijų temos: rudeninė kompozicija - stilizuotas obuolys; kalėdinė kompozicija - stilizuota kalėdinė eglutė; pavasarinė augalinės grafikos kompozicija, pavasarinė kompozicija - stilizuotas paukštelis; kokedama - svogūninio augalo dekoras. Pagal atskirą susitarimą gali būti ruošiama ir kitokia kompozicija.

Moksleiviai pažins miško komponentus, jų svarbą miško ekosistemai. Sužinos kaip medžiai miške sąveikauja ir konkuruoja tarpusavyje. Mokinsimės atpažinti atskirų medžių rūšių poreikį šviesai. Išvyka į Dubravos girią.

Moksleiviai mokomi orientuotis vietovėje (lauke, miške, užstatytoje teritorijoje). Supažindinama su pasaulio dalių nustatymu pagal objektus, analizuojami žemėlapiai, atstumai juose ir vietovėje. Po įvadinės pamokos moksleiviai grupėmis atliek žinių įtvirtinimą nustatydami vietovėje pasaulio kryptis, atstumus.  Rasdami ieškomą objektą. Mokymas vysta lauke, organizuojamos veiklos rudenį ir pavasarį.

Moksleiviai susipažins su natūraliais procesais vykstančiais miške, medžių rūšių kaitas įtakojančiais veiksniais ir miškininkų darbo ypatumais formuojant medynus. Vizitas į Dubravos rezervatinę apyrubę.

Mokiniai sužinos kas yra ta hidrotechninė statyba,  kodėl kai kurie statiniai laikomi pasaulio stebuklais, bet jų stebuklinga kilmė lengvai paaiškinama hidrotechnikos inžinieriaus dirbančio ir projektuojančio mūsų laikais. Kartu mėginsime atsakyti į klausimą: kada statybininkas tampa hidrotechniku stebukladariu? bei kas jam yra tas triušis kepurėje?

Trukmė – 2-3 ak.val.

Edukacijos tikslas – supažindinti moksleivius su paukščių ir žvėrių stebėsena, apskaita ir mokslinių tyrimų metodika. Edukacijos metu bus aptariamos Lietuvoje gyvenančių paukščių ir žvėrių rūšys, jų populiacijų dinamika, šiuo metu vykdomi tyrimai ir jų svarba. Moksleiviai bus supažindinti su Lietuvos metų paukščiu, Lietuvos metų gyvūnu, jų svarba ir kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie jų tyrimų ir monitoringo. Bus detaliau pristatytos bent dvi skirtingos paukščių ir žvėrių gausos stebėjimo metodikos, atliekami praktiniai darbai. Ši edukacija supažindina su ornitologijos ir zoologijos mokslais, jų svarba mūsų kasdieniame gyvenime ir suteikia galimybę vyresniųjų klasių moksleiviams pasiruošti brandos darbo rengimui.

Moksleiviai susipažins su nuotolinių tyrimų metodais ir būdais kurie naudojami duomenims apie žemę ir jos išteklius kaupti. Sužinos kaip tie duomenys apdorojami, kad juos būtų galima panaudoti sudarant žemėlapius. Pamatys sudarytų žemėlapių pavyzdžių.

Moksleiviai susipažins su Lietuvos žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos galimybėmis. Sužinos kaip galima nustatyti žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti aplinkos pokyčius dėl antropogeninio ar gamtinio poveikio. Moksleiviai analizuos erdvinių duomenų rinkinius ir žemėlapius, kuriuose kaupiama ir atvaizduojama informacija apie apleistų žemių plotus, sausinamos žemės plotus, sausinamos žemės plotų būklę, dirvožemių išdėstymą, jų fizines ir agrochemines savybes ir kitas charakteristikas.

Edukacija skirta moksleiviams norintiems sužinoti, kokia yra Lietuvos ir Pasaulio miškų būklė, kaip jie keičiasi, kokia jų ateitis. Atskleisime kaip miškai stabilizuoja klimato kaitą, kaip juose atrasti puikias poilsio, gamtinio turizmo vietas. Išgirsite apie grybų, uogų, vaistinių augalų išteklius bei bioįvairovę. Atvykusiems į Kolegiją organizuosime pažintinę-mokomąją ekskursiją į Dubravos miškus ir miško rezervatą.

Aprašymas. Pasakojama apie priežastis ir pasekmes, kuomet dėl žmogaus kaltės, technologijų neišmanymo, gamtos nesaugojimo, miestai po stiprių liūčių skęsta. Pamokos metu mokiniams bus pateikta daug vaizdinės medžiagos iš skirtingų Europos miestų, kurie susiduria su tokiomis pat problemomis kaip Lietuva, bet pasirenka skirtingus problemos sprendimo būdus.