Kontaktinės edukacijos – Aplinkos inžinerijos fakultetas

Trukmė – 1 ak.val.

Edukacijos tikslas – supažindinti vaikus su miško žvėreliais, kurie gyvena Lietuvos miškuose, žmonių kaimynystėje. Edukacijos metu vaikai mokysis atpažinti gyvūnus pagal jų išvaizdą (kailį, ragus), skleidžiamus garsus (baubimą, kaukimą), veiklos žymes (pėdsakus, maitinimosi žymes), bus supažindinti su dažniausiai gamtoje pastebimų žvėrių elgsena (kaip atpažinti, kada žvėrelis maitinasi, yra piktas ar nusiteikęs draugiškai). Edukacija padeda formuoti pirmąjį supratimą apie tai, kad gamta ir žmogus yra glaudžiai susiję, o aplinką reikia saugoti ir gerbti.

Trukmė – 2 ak.val.

Edukacijos tikslas – supažindinti moksleivius su paukščiais, žinduoliais ir vabzdžiais, kurie gyvena inkiluose. Edukacijos metu moksleiviai susipažins ne tik su dažniausiais inkilų gyventojais, bet ir su gerokai retesniais – grąžiagalve, miegapelėmis, voverėmis, širšėmis, skruzdėmis, išmoks identifikuoti inkilo gyventoją pagal paliktas veiklos žymes šalia jo. Moksleiviai bus supažindinti su inkilų gamybos ypatumais – kodėl inkilai gaminami iš skirtingų medžiagų, skirtingo dydžio, kaip inkilo gyventojų apsaugoti nuo plėšrūnų ir kodėl juos turime valyti. Edukacija skatina pastabumą, padeda formuoti aplinkosauginį sąmoningumą – ugdomas supratimas, kodėl svarbu saugoti įvairius gyvūnus (ne tik mums patinkančius) bei kaip žmogaus veikla gali nulemti vienos ar kitos rūšies išlikimą gamtoje

Edukacijos metu moksleiviai turės galimybę susipažinti su žemėlapių sudarymu. Jos metu patys išbandys koordinačių nustatymo būdus ir pagal koordinates išmoks objektus pažymėti kompiuterio ekrane.

Paskaita skirta supažindinti vaikus su mikropasauliu - ta miško dalimi, kurią akimis pastebėti ne visada lengva. Grybai - ne tik skanūs (arba ne itin) vaisiakūniai, bet ir didžiulis gamtos voratinklis, kuris keičiasi žiniomis, duoda arba atima maistą, kurio pagalba gyvybė miške ir draugauja, ir kariauja. Susipažinsime su pagrindinėmis medieną kolonizuojančių grybų rūšimis ir jų poveikiu miško gyvenimui.

Edukacijos metu moksleiviai susipažins su Lietuvos ir Pasaulio paviršinio ir požeminio vandens ištekliais, teritoriniu pasiskirstymu. Analizuos pagrindines problemas, lemiančias gėlo vandens trūkumą skirtinguose regionuose ir bandys atsakyti į klausimą kaip sumažinti vandens suvartojimą, kad jo užtektų ateities kartoms.

Edukacijos metu iš gamtinių medžiagų moksleiviai sukurs aplinkos dekoro kompozicijas, atliepiančias metų laikų kaitą, taip pat bus formuojamas tausojantis požiūrius į gamtos resursus. Vienos edukacijos metu kuriama viena kompozicija.

Siūlomos edukacijų temos: rudeninė kompozicija - stilizuotas obuolys; kalėdinė kompozicija - stilizuota kalėdinė eglutė; pavasarinė augalinės grafikos kompozicija, pavasarinė kompozicija - stilizuotas paukštelis; kokedama - svogūninio augalo dekoras. Pagal atskirą susitarimą gali būti ruošiama ir kitokia kompozicija.

Moksleiviai pažins miško komponentus, jų svarbą miško ekosistemai. Sužinos kaip medžiai miške sąveikauja ir konkuruoja tarpusavyje. Mokinsimės atpažinti atskirų medžių rūšių poreikį šviesai. Išvyka į Dubravos girią.

Edukacijos metu bus supažindinama su Lietuvos ir pasaulio medžiais – rekordininkais. Pakalbėsime ir susipažinsime su aukščiausiais, storiausiais, seniausiais, garsiausiais medžiais ir kitais rekordininkais. Aptarsime ką daryti, kaip užtikrinti jų gerovę.

Edukacijos metu susipažinsime su į Lietuvos raudonąją knygą įrašytomis augalų rūšimis, išsiaiškinsime, kodėl jos nyksta ir kaip galime jas apsaugoti.

Vabzdžiai sudaro tik 0.02% nuo visos gyvybės masės tačiau pasižymi milžiniška rūšine įvairove - daugiau kaip pusė visų žinomų rūšių priklauso vabzdžiams. Kaip ši įvairovė veikia mūsų miško kasdienybę - sužinosime paskaitoje.

Moksleiviai mokomi orientuotis vietovėje (lauke, miške, užstatytoje teritorijoje). Supažindinama su pasaulio dalių nustatymu pagal objektus, analizuojami žemėlapiai, atstumai juose ir vietovėje. Po įvadinės pamokos moksleiviai grupėmis atliek žinių įtvirtinimą nustatydami vietovėje pasaulio kryptis, atstumus.  Rasdami ieškomą objektą. Mokymas vysta lauke, organizuojamos veiklos rudenį ir pavasarį.

Moksleiviai susipažins su natūraliais procesais vykstančiais miške, medžių rūšių kaitas įtakojančiais veiksniais ir miškininkų darbo ypatumais formuojant medynus. Vizitas į Dubravos rezervatinę apyrubę.

Mokiniai sužinos kas yra ta hidrotechninė statyba,  kodėl kai kurie statiniai laikomi pasaulio stebuklais, bet jų stebuklinga kilmė lengvai paaiškinama hidrotechnikos inžinieriaus dirbančio ir projektuojančio mūsų laikais. Kartu mėginsime atsakyti į klausimą: kada statybininkas tampa hidrotechniku stebukladariu? bei kas jam yra tas triušis kepurėje?

Miško kirtimai yra vienas iš dažniausiai skambančių klausimų viešojoje erdvėje. Paskaitoje pamatysime ne tik kirtimų mastą, bet ir jo poveikį - tiek teigiamą, tiek neigiamą- miško ekosistemoms, ir padiskutuosime, kaip atrodytų mūsų miškai, jei kirtimų atsisakytume.

Iš gamtos į dizainą: kaip randamos idėjos želdynų dizaine ir architektūroje verčia pažvelgti giliau nei tik į paviršinį estetinį vaizdą.

Forma želdynų dizaine ir architektūroje nėra vien estetinis sprendimas – tai iš gamtos perkelta vidinė logika, sprendžianti funkcines, struktūrines ir tvarios aplinkos užduotis. Analizuodami gamtos geometriją, pavyzdžiui, lapų gyslotumą, miško pakraščio struktūrą ar upių vingius, kūrėjai dekonstruoja šiuos reiškinius ir paverčia juos takų tinklais, daugiasluoksniais želdynais ar mikroerdvių zonavimu. Ši biomimikrija leidžia ne tiesiog kopijuoti gamtą, o kurti organiška struktūra paremtą, ekologiškai tvarią ir žmogui emociškai artimą patirtį. Taip dizainas tampa tarpininku, paverčiančiu nematomus gamtos procesus ir evoliucinius sprendimus sklandžia, žaliąja multisensorine erdve, pastatu ar nauju sodo elementu.

Trukmė – 2-3 ak.val.

Edukacijos tikslas – supažindinti moksleivius su paukščių ir žvėrių stebėsena, apskaita ir mokslinių tyrimų metodika. Edukacijos metu bus aptariamos Lietuvoje gyvenančių paukščių ir žvėrių rūšys, jų populiacijų dinamika, šiuo metu vykdomi tyrimai ir jų svarba. Moksleiviai bus supažindinti su Lietuvos metų paukščiu, Lietuvos metų gyvūnu, jų svarba ir kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie jų tyrimų ir monitoringo. Bus detaliau pristatytos bent dvi skirtingos paukščių ir žvėrių gausos stebėjimo metodikos, atliekami praktiniai darbai. Ši edukacija supažindina su ornitologijos ir zoologijos mokslais, jų svarba mūsų kasdieniame gyvenime ir suteikia galimybę vyresniųjų klasių moksleiviams pasiruošti brandos darbo rengimui.

Moksleiviai susipažins su nuotolinių tyrimų metodais ir būdais kurie naudojami duomenims apie žemę ir jos išteklius kaupti. Sužinos kaip tie duomenys apdorojami, kad juos būtų galima panaudoti sudarant žemėlapius. Pamatys sudarytų žemėlapių pavyzdžių.

Moksleiviai susipažins su Lietuvos žemės išteklių stebėsenos informacinės sistemos galimybėmis. Sužinos kaip galima nustatyti žemės išteklių naudojimo būklę, nustatyti aplinkos pokyčius dėl antropogeninio ar gamtinio poveikio. Moksleiviai analizuos erdvinių duomenų rinkinius ir žemėlapius, kuriuose kaupiama ir atvaizduojama informacija apie apleistų žemių plotus, sausinamos žemės plotus, sausinamos žemės plotų būklę, dirvožemių išdėstymą, jų fizines ir agrochemines savybes ir kitas charakteristikas.

Edukacija skirta moksleiviams norintiems sužinoti, kokia yra Lietuvos ir Pasaulio miškų būklė, kaip jie keičiasi, kokia jų ateitis. Atskleisime kaip miškai stabilizuoja klimato kaitą, kaip juose atrasti puikias poilsio, gamtinio turizmo vietas. Išgirsite apie grybų, uogų, vaistinių augalų išteklius bei bioįvairovę. Atvykusiems į Kolegiją organizuosime pažintinę-mokomąją ekskursiją į Dubravos miškus ir miško rezervatą.

Aprašymas. Pasakojama apie priežastis ir pasekmes, kuomet dėl žmogaus kaltės, technologijų neišmanymo, gamtos nesaugojimo, miestai po stiprių liūčių skęsta. Pamokos metu mokiniams bus pateikta daug vaizdinės medžiagos iš skirtingų Europos miestų, kurie susiduria su tokiomis pat problemomis kaip Lietuva, bet pasirenka skirtingus problemos sprendimo būdus.

Edukacijos metu susipažinsime kaip iš kelių medžių ir matavimų galima nustatyti viso miško vertę, našumą ir ateitį? Mokiniai taps miško „detektyvais“ - atliks tikrus miško matavimus, apskaičiuos medynų rodiklius ir patys sukurs savo miško valdymo planą.

Šiandien groteskas, šaržas ir hiperbolė natūraliai siejasi su memais, socialiniais tinklais ir reklama. Tad natūraliai kyla klausimas: ar reklama gali sakyti akivaizdžią netiesą ir vis tiek būti gera reklama?

Paskaitos metu supažindinama su grybų ir medžių ryšiais, kaip jie „kalbasi" ir draugauja. Taip pat atveriamos mikropasaulio paslaptys.

Gėlės ne tik gražios, bet ir skanios. Taip pat žiedai turi reikšmingą maistinę vertę. Sužinosite kokias gėles galime skanauti, naudoti patiekaluose.

Edukacijos metu susipažintų kaip veikia šiuolaikinė medienos ruošos technika, kaip operatorius valdo medkirtę, medvežę ir priima sprendimus. Kokių profesijų specialistai reikalingi tokiai technikai valdyti.

Kaip nustatoma miško medžių genetinė įvairovė ir kaip tai prisideda prie bioįvairovės apsaugos? Kokia praktinė šių tyrimų reikšmė?

Edukacija skirta moksleiviams norintiems sužinoti, apie įvairių mechanizmų panaudojimą medienos ruošoje. Kokios medienos ruošos technologijos taikomos medienos sortimentų gamyboje. Kaip sandėliuojama mediena miške. Atskleisime , kaip atkuriamas miškas. Atvykusiems į Kolegiją organizuosime pažintinę-mokomąją ekskursiją į Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regioninio padalino gamybinius medienos ruošos objektus miške.