Kai matome kylantį lėktuvą, dažniausiai pagalvojame apie pilotus ar keleivius. Tačiau pasaulyje kasdien įvyksta daugiau kaip 100 tūkst. komercinių skrydžių, o tam, kad kiekvienas jų pakiltų saugiai ir laiku, dirba šimtai tūkstančių specialistų, nuo inžinierių ir technikų iki skrydžių operacijų, logistikos bei saugos komandų.
Tarptautinė aviacijos organizacija IATA prognozuoja, kad per artimiausius du dešimtmečius oro transporto apimtys ir toliau augs, o kartu didės ir aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis. Todėl šiandien aviacija tai ne tik įdomi, bet ir itin perspektyvi karjeros kryptis.
Apie savo kelią į aviaciją, Lietuvos potencialą šioje srityje, aeronautikos studijas ir augantį specialistų poreikį kalbamės su ilgametę patirtį aviacijoje turinčiu Artūru Stankevičiumi, Lietuvos inžinerijos kolegijos tarybos nariu.
– Turite ilgametę patirtį aviacijoje. Tačiau jaunam žmogui turbūt būtų įdomu sužinoti, kaip ši kryptis atsirado jūsų gyvenime. Kaip viskas prasidėjo?
– Viskas prasidėjo gana paprastai, be didelio plano ar vaikystės svajonės dirbti aviacijoje. Baigęs mokyklą pasirinkau transporto inžinerijos studijas, o vėliau reikėjo apsispręsti tarp kelių specializacijų – kelių, geležinkelių, vandens transporto ir aviacijos. Tuo metu aviacija tiesiog pasirodė įdomiausia.
Lemiamu momentu tapo praktika Kauno oro uoste. Pirmą kartą iš arti pamačiau, kaip vyksta naktinis orlaivių aptarnavimas – lėktuvai, technika, komandos darbas, atsakomybė ir tempas. Būtent tada supratau, kad aviacija yra daug daugiau nei studijų programa. Tai gyva, labai dinamiška aplinka, kurioje kiekvienas žmogus yra svarbi visos sistemos dalis.
Karjerą pradėjau nuo pačių paprasčiausių darbų antžeminio aptarnavimo įmonėje – dirbau perone, kroviau bagažą, pasitikdavau ir išlydėdavau orlaivius. Tai buvo puiki mokykla, leidusi suprasti, kaip veikia visa orlaivių aptarnavimo sistema. Per labai trumpą laiką reikėdavo pasirūpinti keleivių išlaipinimu ir įlaipinimu, bagažu, degalų papildymu, techniniu aptarnavimu ir dar daugybe kitų procesų. Pavyzdžiui, „Ryanair“ orlaivio paruošimui kitam skrydžiui dažnai skiriama vos 25 minutes. Įsivaizduokite – per tas 25 minutes keleiviai išlipa, iškraunamas ir pakraunamas bagažas, papildomi degalai, atliekama techninė patikra, įlaipinami nauji keleiviai ir orlaivis jau ruošiasi kitam skrydžiui. Kiekviena minutė turi savo reikšmę, o klaidoms vietos nėra.
Vėliau mano atsakomybės augo. Dirbau Kauno oro uoste, buvau atsakingas už aerodromo veiklą, rūpinausi priešgaisrine sauga, operacijų valdymu, aerodromo priežiūra, vėliau vadovavau Vilniaus oro uostui. Dar vėliau sekė konsultavimo veikla, darbas su civilinės aviacijos reguliavimu, tarptautiniais projektais, orlaivių maitinimo ir techninės priežiūros įmonėmis bei oro linijomis. Šiandien dirbu tarptautinėje aviakompanijoje.
Atsigręžęs atgal matau, kad nė vienas etapas nebuvo atsitiktinis. Kiekviena patirtis – net ir pats pirmasis darbas perone – padėjo geriau suprasti, kaip veikia aviacija, ir atvėrė galimybes kitam žingsniui. Būtent todėl šiandien galiu drąsiai pasakyti: aviacijoje karjerą galima pradėti nuo labai skirtingų pozicijų, tačiau jei nori mokytis ir prisiimti atsakomybę, galimybių augti čia tikrai netrūksta.
– Jūsų karjera prasidėjo nuo labai praktinės aviacijos pusės. Kaip per tą laiką pasikeitė pats sektorius Lietuvoje?
– Labai stipriai. Kai pradėjau dirbti Kauno oro uoste, ten buvo gerokai mažiau judėjimo nei šiandien. Tuo metu daugeliui aviacija reiškė oro uostą, lėktuvą ir aviakompaniją. Dabar aišku, kad tai visa ekosistema, kurioje dirba tūkstančiai skirtingų specialistų.
Vienas didžiausių lūžių įvyko, kai į Kauną atėjo „Ryanair“ ir čia įkūrė orlaivių techninės priežiūros bazę. Vėliau atsirado nauji angarai, techninės priežiūros ir remonto įmonės. Per maždaug du dešimtmečius Lietuvoje praktiškai nuo nulio buvo sukurta viena stipriausių orlaivių techninės priežiūros ekosistemų regione.
Šiandien vien Kaune veikia apie 14 C kategorijos orlaivių techninės priežiūros vietų, skirtų tokiems orlaiviams kaip „Boeing 737“ ar „Airbus A320“. Vienam tokiam angarui gali reikėti apie 100 specialistų, o infrastruktūra ir toliau plečiasi. Tai reiškia, kad kvalifikuotų žmonių poreikis artimiausiais metais tik didės.
Tai nėra tik Lietuvos tendencija. Gamintojo „Boeing“ prognozė rodo, kad iki 2043 metų pasauliui reikės apie 716 tūkst. naujų orlaivių techninės priežiūros specialistų, kad būtų patenkintas augančios aviacijos rinkos poreikis. Lietuva šiame kontekste turi gerą galimybę rengti aukštos kvalifikacijos specialistus ne tik savo rinkai, bet ir tarptautinėms įmonėms.
– Vadinasi, kartu su infrastruktūra auga ir inžinierių poreikis. Kokie specialistai šiandien aviacijoje reikalingiausi?
– Šiandien labiausiai trūksta orlaivių techninės priežiūros specialistų – mechanikų ir inžinierių, galinčių prisiimti atsakomybę už savo darbą.
Jų darbas apima ir kasdienę orlaivių patikrą po skrydžių, ir sudėtingus techninės priežiūros darbus angaruose. Nors lėktuvas atrodo itin sudėtingas įrenginys, visa priežiūra paremta aiškiomis procedūromis. Kiekvienas veiksmas aprašytas, todėl svarbiausia yra tikslumas, atsakingumas ir gebėjimas laikytis nustatytų reikalavimų.
Svarbu suprasti ir tai, kad aviacijos inžinierius nėra tiesiog žmogus, kuris remontuoja lėktuvą. Tai specialistas, kurio parašas reiškia, kad orlaivis yra techniškai tvarkingas ir gali saugiai skristi. Tokia atsakomybė reikalauja aukštos kompetencijos, tačiau kartu suteikia didelį profesinį pasitikėjimą ir atveria galimybes dirbti visame pasaulyje.
– Vadinasi, kartu su infrastruktūra auga ir inžinierių poreikis. Kokie specialistai šiandien aviacijoje reikalingiausi?
– Šiandien vieni paklausiausių specialistų aviacijoje yra orlaivių techninės priežiūros mechanikai ir inžinieriai. Jų reikia ne tik Lietuvoje, tai pasaulinė tendencija. „Boeing“ prognozuoja, kad iki 2043 metų pasaulyje reikės apie 716 tūkst. naujų orlaivių techninės priežiūros specialistų.
Ne mažiau svarbu ir tai, kaip šie specialistai rengiami. Europos aviacijoje aukščiausiu standartu laikomas EASA Part-147 patvirtintos organizacijos statusas. Tokios organizacijos gali vykdyti licencijai gauti reikalingus mokymus ir egzaminus pagal vieningus reikalavimus. Studentams tai reiškia ne tik tarptautiniu mastu pripažįstamą pasirengimą, bet ir trumpesnį praktinės patirties laikotarpį siekiant įgyti orlaivių techninės priežiūros licenciją. Lietuvoje siekiama stiprinti būtent tokį specialistų rengimą, kad studentai į darbo rinką ateitų kuo geriau pasirengę ir galėtų sparčiau siekti licencijuoto inžinieriaus kvalifikacijos.
Dažnai įsivaizduojama, kad inžinieriaus darbas tiesiog remontuoti lėktuvus. Iš tikrųjų jis gerokai platesnis. Specialistai atlieka kasdienes orlaivių patikras po skrydžių, planinius techninės priežiūros darbus, „ieško“ gedimų, keičia komponentus ir vertina, ar orlaivis atitinka visus saugos reikalavimus.
Aviacijoje nėra vietos spėlionėms ar improvizacijai. Kiekvienas darbas atliekamas pagal griežtai nustatytas procedūras, todėl svarbiausia atsakingumas, kruopštumas ir gebėjimas laikytis nustatytų reikalavimų.
Didžiausia šios profesijos atsakomybė atsiranda tada, kai licencijuotas inžinierius savo parašu patvirtina, kad orlaivis yra techniškai tvarkingas ir gali saugiai vykdyti skrydį. Tai vienas svarbiausių sprendimų visoje aviacijos grandinėje, reikalaujantis ne tik žinių, bet ir pasitikėjimo savo kompetencija.
– Kodėl Lietuvai pavyko tapti viena stipriausių aviacijos techninės priežiūros šalių regione?
– Aviacija yra tarptautinis verslas. Įmonės investuoja ten, kur randa kvalifikuotų specialistų, palankią aplinką ir galimybes augti. Lietuva šiuos privalumus turi.
Per pastaruosius du dešimtmečius šalyje susiformavo stiprus aviacijos techninės priežiūros sektorius, o kartu augo ir specialistų kompetencijos. Lietuvių kruopštumas, atsakingumas ir gebėjimas dirbti pagal aukštus kokybės standartus šioje srityje tapo svarbiu konkurenciniu pranašumu.
Pasikeitė ir požiūris į technines profesijas. Jei anksčiau daugelis rinkdavosi vadybą ar ekonomiką, šiandien aukštos kvalifikacijos inžinieriai yra vieni paklausiausių specialistų. Jie dirba modernioje, tarptautinėje aplinkoje, turi aiškias karjeros galimybes ir konkurencingą atlyginimą.
Lietuva dar turi daug erdvės augti, ypač Kauno regione, kur plečiasi aviacijos infrastruktūra. Tačiau vien angarų neužtenka, dar svarbiau yra investuoti į žmones. Todėl visos švietimo institucijos nuo profesinio renginių centrų iki universitetų, rengiančios aviacijos specialistus, tampa ne mažiau svarbia šios ekosistemos dalimi nei pačios įmonės.
– Esate Lietuvos inžinerijos kolegijos tarybos narys. Kaip matote kolegijos vaidmenį rengiant aviacijos specialistus?
– Lietuvos aviacijai specialistų reikės ne tik šiandien, bet ir po penkerių ar dešimties metų. Todėl svarbu galvoti ne tik apie verslo plėtrą, bet ir apie tai, kas joje dirbs.
Kuo glaudesnis bendradarbiavimas tarp kolegijos ir aviacijos verslo, tuo didesnė tikimybė, kad studentas dar studijų metu įgis realios darbo patirties ir baigęs studijas galės greitai įsilieti į darbo rinką. Būtent tokį tikslą šiandien kelia Lietuvos inžinerijos kolegija.
Jeigu parengiame stiprų specialistą, jis tampa konkurencingas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
– Ar tai dar labiau didina konkurenciją dėl talentų?
– Taip. Aviacijos kvalifikacijos pripažįstamos tarptautiniu mastu, todėl licencijuotas specialistas gali dirbti praktiškai bet kurioje pasaulio šalyje.
Tai reiškia, kad Lietuva konkuruoja ne tik dėl naujų specialistų parengimo, bet ir dėl jų išlaikymo. Norint, kad talentai liktų čia, reikia pasiūlyti ne tik gerą atlyginimą, bet ir aiškią karjeros perspektyvą, profesinį augimą bei modernią darbo aplinką.
– Kokių savybių reikia žmogui, norinčiam dirbti aviacijos inžinerijos srityje?
– Svarbiausia yra atsakomybė, kruopštumas ir gebėjimas išlikti ramiam net sudėtingose situacijose.
Aviacijoje beveik kiekvienas veiksmas aprašytas procedūrose. Čia nesitikima, kad žmogus improvizuos – tikimasi, kad jis tiksliai atliks tai, kas numatyta. Būtent toks požiūris ir leidžia aviacijai išlikti viena saugiausių transporto rūšių pasaulyje.
Tai puikiai iliustruoja vienas pavyzdys iš darbuotojų atrankos. Studentams buvo duota surinkti tam tikrą mechaninę dalį. Dauguma iš karto ėmėsi darbo, tačiau instruktorius juos sustabdė. Pirmasis žingsnis turėjo būti ne detalės, o instrukcija. Aviacijoje sprendimai prasideda ne nuo intuicijos, o nuo procedūrų.
– Studijų kryptis vadinama aeronautika. Kaip paprastai paaiškintumėte, kas tai yra?
– Aeronautika – tai mokslas ir praktika apie orlaivius, jų sistemas, priežiūrą ir technologijas.
Pagrindinės kryptys – mechanika ir avionika. Mechanikai rūpinasi orlaivio konstrukcija, varikliais ir mechaninėmis sistemomis, o avionikos specialistai dirba su elektronika, navigacija, ryšio ir kitomis skaitmeninėmis sistemomis.
Abi sritys šiandien vienodai svarbios, o jų specialistų poreikis išlieka labai didelis.
– Kokias galimybes aeronautikos studijos atveria jaunam žmogui?
– Baigus studijas galima dirbti oro linijose, orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonėse, darbą vienoje šalyje, kiti vyksta į komandiruotes įvairiose Europos techninės priežiūros bazėse, o kai kurie prisideda prie naujų orlaivių parengimo dar prieš jiems pradedant komercinius skrydžius.
Dažnas vis dar įsivaizduoja, kad techninė priežiūra vyksta tamsiose dirbtuvėse. Realybė visai kitokia. Šiuolaikiniai angarai, tai modernios, švarios ir aukštųjų technologijų darbo erdvės, kuriose kiekvienas procesas vykdomas pagal griežtus kokybės ir saugos standartus.
Norėtųsi, kad daugiau jaunų žmonių tai pamatytų savo akimis. Dažnai stereotipai išnyksta vos pirmą kartą apsilankius techninės priežiūros bazėje.
– Aviacija patyrė pandemiją, geopolitinius iššūkius ir kitus sukrėtimus. Kaip matote šio sektoriaus ateitį?
– Aviacija visada jautriai reaguoja į pasaulio įvykius. Pandemijos, geopolitinė situacija ar kuro kainos trumpuoju laikotarpiu turi didelę įtaką, tačiau ilgalaikė kryptis išlieka aiški.
Didžiųjų gamintojų užsakymų rodo, kad naujų orlaivių pasaulyje daugės. O kuo daugiau lėktuvų, tuo daugiau reikės žmonių, galinčių juos prižiūrėti.
Nors daug kalbama apie dirbtinį intelektą, artimiausioje ateityje jis nepakeis licencijuotų aviacijos inžinierių. Dirbtinis intelektas taps pagalbininku, tačiau galutinį sprendimą dėl orlaivio tinkamumo skraidyti dar ilgai priims licencijuotas inžinierius. Tokios atsakomybės automatizuoti neįmanoma. Šioje srityje žmogaus kompetencija ir atsakomybė išliks esminės
– Kokius mitus apie aviaciją norėtumėte paneigti?
– Didžiausias mitas, kad aviacija apsiriboja pilotais ir orlaivio palydovais. Iš tikrųjų tai dešimtys skirtingų profesijų – nuo inžinerijos ir techninės priežiūros iki saugos, logistikos, operacijų valdymo ar reguliavimo.
Kitas mitas, kad techninės profesijos nėra patrauklios. Šiuolaikinės aviacijos įmonės dirba pagal aukščiausius tarptautinius standartus, o kvalifikuoti specialistai yra labai vertinami. Tai taip pat puiki sritis žmonėms, kurie nori tarptautinės karjeros. Įgyta kvalifikacija atveria duris dirbti įvairiose pasaulio šalyse.
– Kas jus iki šiol labiausiai žavi aviacijoje?
– Tai sritis, kurioje nėra dviejų vienodų dienų.
Vieną dieną tenka spręsti techninius klausimus, kitą prisitaikyti prie oro sąlygų, skrydžių sutrikimų ar netikėtų situacijų skirtingose pasaulio šalyse. Net ir po daugelio metų šiame darbe vis dar mokaisi.
Man atrodo, kad būtent tai ir labiausiai įtraukia. Aviacija ugdo atsakomybę, discipliną, gebėjimą priimti sprendimus ir dirbti komandoje. Tai įgūdžiai, kurie labai vertingi ne tik profesijoje, bet ir gyvenime.
Jeigu šiandien reikėtų dar kartą rinktis profesiją, rinkčiausi aviaciją be jokios abejonės. Tai sritis, kurioje mokaisi visą gyvenimą, dirbi su pažangiausiomis technologijomis, sutinki žmones iš viso pasaulio ir kiekvieną dieną matai savo darbo prasmę žinant, kad prie saugaus skrydžio prisidėjai ir tu, niekada netampa rutina.
