Lietuvos inžinerijos kolegijos studentui ir LIK Drift Team lenktynininkui Nedui Bielevičiui pirmasis startas Lietuvos šonaslydžio čempionato SEMI-PRO lygoje tapo ne tik debiutu aukštesniame lygyje, bet ir pergale. 

– Nedai, ar tikėjotės tokio debiuto, kokius tikslus kėlėte prieš pirmąsias varžybas?

– Didelių tikslų neturėjome, nes vienu automobiliu dalijomės dviese. Viską statėme ant to, kad jei automobilis atlaikys dieną prieš vykusias STREET lygos varžybas, tuomet kitą dieną aš su juo startuosiu SEMI-PRO lygoje.

Galiausiai viskas puikiai pavyko. Turėjome nedidelių techninių nesklandumų, bet per vakarą juos sutvarkėme. Sekmadienį pirmą kartą sėdau prie naujo automobilio vairo ir debiutavau naujoje lygoje.

– Šis savaitgalis buvo debiutas ne tik jums, bet ir automobiliui. Kiek rizikos buvo važiuoti į varžybas su dar iki galo „nepažinta“ technika?

– Kelias savaites iki varžybų intensyviai ruošėmės — buvo daug bemiegių naktų ir ilgų vakarų, kol automobilį surinkome. Aišku, studentiškai nemažai darbų pasilikome paskutinei minutei, ir tai situacijos tikrai nepalengvino, bet viską spėjome. Rizika didelė, bet noras dalyvauti buvo didesnis.

– Kai automobilis ruošiamas paskutinėmis savaitėmis, dažnai svarbiausia tampa ne greitis, o patikimumas. Kuris darbas kėlė daugiausia įtampos?

– Daugiausia darbo buvo ties varikliu. Reikėjo, kad viskas būtų atlikta tvarkingai ir nekiltų jokių siurprizų. Aišku, kaip studentai, ne viską žinome, todėl reikėjo ir kitų pagalbos. Viską rinkome kartu, ir tai atėmė labai daug laiko.

Su šiuo automobiliu iki tol buvau važiavęs tik treniruotėje, kai jis dar turėjo atmosferinį 3 litrų variklį. Varžyboms jį paruošėme kaip 3 litrų turbininį automobilį. Realiai su tokiu automobiliu dar nebuvau važiavęs. Viskas buvo nauja — ir lyga, ir automobilis.

– Į SEMI-PRO lygą atėjote po sėkmingo pasirodymo STREET lygoje. Kaip atrodė jūsų kelias iki šio debiuto?

– Anksčiau važiuodavau su savo asmeniniu BMW E36 automobiliu, liaudyje vadinamu „kregžde“. 2023 metais pradėjau dalyvauti Lietuvos drift‘o čempionato STREET lygoje. Pirmi metai nebuvo labai sėkmingi — tai buvo daugiau susipažinimo ir mokymosi sezonas. Antrais metais per žiemą patobulinau automobilį ir bendroje įskaitoje likau antras. Po to buvau perkeltas į SEMI-PRO lygą, kad pats galėčiau tobulėti, o STREET lygoje tobulėtų kiti.

Deja, situacija susiklostė taip, kad neturėjau automobilio, kuris būtų konkurencingas SEMI-PRO lygoje. Tad metus laiko varžybose nedalyvavau — treniravausi tik savo malonumui.

Šiemet įstojau į Lietuvos inžinerijos kolegiją, prisijungiau prie LIK Drift Team ir bendru nutarimu nusprendėme, kad tiek aš noriu tobulėti, tiek komanda nori judėti į priekį. Visi susibūrėme ir su didžiule kolegijos, komandos bei tėvų pagalba išvažiavau į varžybas. Esu labai dėkingas visiems prisidėjusiems ir padėjusiems už tokią galimybę.

– Iš šalies SEMI-PRO lyga atrodo kaip didelis žingsnis į priekį — galingesni automobiliai, greitesni važiavimai, daugiau spaudimo. Kaip ji atrodė jums, kol dar buvote STREET lygos dalyvis?

– Kol dalyvavau STREET lygoje, visada stebėjau SEMI-PRO varžybas. Man ši lyga atrodė labai stipri — automobiliai galingi, trasos sudėtingesnės, viskas vyksta greičiau, azarto daugiau. Labai norėjau čia atsidurti.

Maniau, kad bus niuansų su automobiliu, nes su juo tokios komplektacijos ir tokio galingumo nebuvau važiavęs. Visgi noras buvo toks didelis, kad tiesiog sėdau ir startavau apie tai per daug negalvodamas. Noras buvo didesnis už baimę. Smagu, kad viskas ėjosi kaip iš natų ir sekėsi labai gerai.

– Ar varžybų metu neatsirado problemų su automobiliu?

– Buvo keletas niuansų su varikliu, bet fantastiška LIK Drift komanda juos greitai išsprendė ir leido man tęsti dalyvavimą. Iš esmės labai džiaugiausi automobiliu ir varikliu — tuo, koks jis yra, kokį garsą skleidžia. Visa tai suteikė labai pakylėtų ir gerų emocijų.

– Kvalifikacijoje iškart užėmėte ketvirtą vietą. Ar toks ir buvo tikslas?

– Pirminis dienos tikslas buvo praeiti kvalifikaciją. Pirmą kartą atvykęs į aukštesnę lygą nesitiki, kad iškart lipsi ant podiumo. Todėl rezultatas mane labai nustebino ir labai nudžiugino.

Vėliau laukė poriniai važiavimai. Kiekvienas oponentas buvo stiprus, todėl nė vieno jų nenuvertinau. Jei atsipalaiduosi, kažkas gali nepavykti. Į viską žiūrėjau labai atsakingai. Visi varžovai buvo geri.

Aš visada tikiu savimi. Tikiu, kad galiu pasirodyti geriau. Visada stengiuosi padaryti geriausia, ką galiu, nes turiu labai didelį norą nugalėti.

– Drift‘as žiūrovams dažnai atrodo kaip vieno piloto pasirodymas, tačiau už jo stovi visa komanda. Kiek ši pergalė yra komandinė?

– Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi savo komanda. Jų dėka galėjau galvoti tik apie važiavimus — kaip patobulėti, kaip pasiekti geresnį rezultatą — ir visiškai nesirūpinti technika.

Jaučiau didžiulį palaikymą važiavimų metu. Kol vykdavo sprendimai, komanda buvo šalia, visi važiavimai buvo filmuojami, turėjau didžiausią įmanomą palaikymą. Žinojau, kad jie mane palaikys, kad ir kas nutiktų. Esu jiems už tai labai dėkingas.

– Kuo toliau ėjote turnyrinėje lentelėje, tuo mažiau vietos liko klaidoms. Kaip tvarkėtės su augančia įtampa?

– Visada stengiuosi nesusifokusuoti į tai, kuriame kovos etape esu ir kiek liko iki podiumo. Tokios mintys kelia tik dar didesnį stresą.

Aišku, įtampa kilo, streso daugėjo, bet stengiausi susitvarkyti su mintimis. Žinojau, kad automobilis paruoštas puikiai, viskas veikia, todėl man tereikia susitvarkyti su savimi.

– Finalas — momentas, kai viskas susiveda į vieną kovą. Ką prisimenate iš tos akimirkos prieš startą?

Tai buvo labai keistas jausmas. Likome tik aš ir mano varžovas. Arba jis pirmas, arba aš. Matai didelį žiūrovų palaikymą, komandą, visi susifokusavę į vieną kovą. Labai keistas, bet kartu labai geras jausmas.

Galvojau tik apie tai, kad turiu atiduoti viską ir padaryti viską, jog laimėčiau.

– Po tokio debiuto kartelė iškart pakelta labai aukštai. Kaip įsivaizduojate kitus sezono etapus?

– Startas tikrai fantastinis. Stengsimės ir toliau kovoti bei daryti tai, ką galime geriausiai.

Daugiau: kauno.diena.lt