Lietuvos mokslo tarybos (LMT) skelbiami kolegijų formaliojo taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatai atskleidžia nuosekliai stiprėjančią šio sektoriaus tapatybę. Kolegijos vis ryškiau matomos kaip regionams svarbūs žinių ir inovacijų centrai, kuriuose susilieja taikomieji tyrimai, kūrybinės praktikos, partnerystės su verslu ir tarptautinis bendradarbiavimas.
Mokslo ir studijų įstatyme kolegijoms priskirtas vaidmuo apima ne tik taikomųjų tyrimų ar profesionaliojo meno plėtrą, bet ir tvirtą socialinę misiją – prisidėti prie darnaus regionų vystymosi, stiprinti bendruomenių gebėjimus ir rengti specialistus, kurių kompetencijos tiesiogiai atliepia šiandienos ekonomiką. Kolegijos vis aktyviau jungiasi ir į Europos taikomųjų mokslų tinklus, stiprindamos savo matomumą ir atverdamos naujas bendradarbiavimo galimybes.
Apie šiuos procesus, sektoriaus brandą ir kolegijų vietą Lietuvos bei Europos žinių ekosistemoje kalbamės su Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidente, Lietuvos inžinerijos kolegijos direktore dr. Lina Girdauskiene.
– Formaliojo MTEP ir meno veiklos vertinimo rezultatai kasmet atskleidžia augančią kolegijų taikomųjų veiklų įvairovę: nuo socialinių mokslų iki inžinerijos, nuo mokslo ir meno veiklų sklaidos iki užsakomųjų veiklų, tarptautinių projektų. Kuriose srityse, Jūsų vertinimu, kolegijų sektorius šiandien mato savo stiprybes ir didžiausią potencialą? Kokiose srityse dar galėtų įvykti proveržis? Kaip pačios kolegijos formuluoja savo ilgalaikę viziją taikomųjų tyrimų ar profesionaliojo meno srityse?
– Kolegijų sektorius yra heterogeninis ir MTEP ir meno rezultatų sklaida pasiskirsto labai plačiai – nuo socialinių mokslų iki inžinerijos, nuo mokslo ir meno veiklų sklaidos iki užsakomųjų veiklų, tarptautinių projektų. Žinoma, MTEP veikla aktyviau pradėta vykdyti tik po MSĮ 2022 metų pakeitimo ir kartu pasikeitusios kolegijų misijos – ne tik rengti specialistus, bet ir grįsti studijas mokslu. Taip pat labai svarbia dedamąja tapo tarptautiškumo dimensija, tad kolegijos tiek įsitraukia į tarptautinius tinklus, projektus, bet ir tapo Europos universitetų aljansų dalimi. Kalbant apie ateities viziją, visų pirma norėtųsi laiko, kuris reikalingas tyrėjų pritraukimui, infrastruktūros įrengimui, projektinių paraiškų ar taikomojo mokslo užsakomųjų tyrimų parengimui. Mes, kaip sektorius, tik startuojame ir dar turime padaryti labai daug, kad mūsų profesionalumu būtų pasitikima.
– Šių metų formaliojo vertinimo duomenys rodo ryškius kolegijų išskirtinumus – gausias Vilniaus kolegijos meno sklaidos veiklas, Lietuvos inžinerijos kolegijos išskirtinę užsakomosios MTEP veiklos apimtį. Kaip, Jūsų manymu, kolegijos pačios mato savo unikalias kompetencijas ir kokias specializacijas sektorius kryptingai plėtoja nacionaliniu bei tarptautiniu mastu?
– Kiekviena kolegija renkasi savo unikalų kelią – vienos daugiau koncentruojasi į užsakomuosius tyrimus, kitos – į mokslo sklaidą ar aktyviai įsitraukia į tarptautinius tinklus. Didžiųjų miestų kolegijos veikia labai plačiai, regioninės turiu daugiau galimybių atliepti savo regionų verslo, visuomenės ar bendruomenių poreikius. Pradeda ryškėti ir esminės kompetencijos.
– Kolegijos 2024 m. pritraukė 2,7 mln. eurų per MTEP ir meno veiklos užsakomąsias ir projektines sutartis, nedidelė dalis šių lėšų LMT ekspertų buvo įskaityta kaip taikomoji MTEP ar meno veikla. Kaip kolegijos pačios vertina šį atotrūkį – kaip augimo etapą, metodologinį, administracinį iššūkį ar galimybę plėsti partnerystės modelius, tobulinti veiklų dokumentavimą, projektų valdymą?
– Kolegijoms tai nauja veikla. Natūralu, kad kyla visokių iššūkių: tiek pritraukiant lėšas, tiek rengiant ataskaitas. Žinoma, vienas sudėtingiausių dalykų yra nuolatos besikeičianti metodika – kas galiojo vienais metais, nebegalioja kitais. Taip pat labai svarbu susitarti, kas yra MTEP veikla kolegijų atveju, nes kolegijos dirba su vietiniais verslais, regionų poreikiais nacionaliniu mastu. Jei tikimasi pasaulinio lygio inovacijų, turbūt bus sunku sulaukti. Mūsų misija yra visiškai kita.
– Regioninės partnerystės ir glaudus ryšys su ūkio subjektais išlieka viena stipriausių kolegijų savybių. Kaip, Jūsų matymu, šis ryšys transformuojasi – ar kolegijos tampa žinių ir inovacijų platformomis regionuose, ar net formuoja naujo tipo profesinių inovacijų centrus, atliepiančius vietos rinkų poreikius? Kaip keičiasi bendradarbiavimo praktikos, tikslai?
– Labai smagu, kad pastebite šį mūsų pokytį. Taip, mūsų siekis – būti regionų inovacijų katalizatoriais, inovacijų centrais. Mūsų ypatingai glaudus bendradarbiavimas su vietos savivalda, pramone, verslais, bendruomenėmis leidžia kurti ekosistemas, kuriose vieni kitiems galime padėti – rengti, keisti darbuotojų kvalifikaciją, spręsti įvairius iššūkius atsirandančius kasdienėje darbo rutinoje ar ieškoti optimalių sprendimų ir padėti būti konkurencingais ir efektyviais.
– Tarptautiškumas formaliajame vertinime dar neatsispindi plačiai, tačiau Lietuvos kolegijos aktyviai jungiasi į Europos taikomųjų mokslų institucijų tinklus. Kur kolegijos šiandien mato didžiausias tarptautinio įsitraukimo galimybes – projektinėje veikloje, jungtinėse studijose, inovacijų konsorciumuose ar profesinio mokymo ir aukštojo mokslo jungties plėtroje?
– Tarptautiškumas yra naujas reikalavimas kolegijoms. Tikėtis labai greitų rezultatų, kaip ir moksle, turbūt nereikėtų. Tačiau visi aktyviai įsitraukia į tarptautinius tinklus, rengia projektus. Visi žinome kaip tai imlu laikui, tad rezultatų galime laukti tik po metų kitų. Kiekviena kolegija yra unikali ir renkasi savo kelią. Keturios kolegijos (Šiaulių, Vilniaus, Kauno ir Lietuvos inžinerijos) yra Europos universitetų aljansuose ir čia labai aktyviai veikia, kitos kolegijos individualiai rengia tarptautinius projektus. Jungtinių studijų galimybės MSĮ yra labai neaiškiai apibrėžtos ir čia susiduriame su iššūkiais, nes teisininkų nuomonės labai dviprasmiškos – vieni teigia, kad galime rengti, kiti ne. Tad įstatymo pakeitimas, labai aiškiai apibrėžiantis mūsų veikimo principus, paskatintų jungtinių programų su užsienio universitetais atsiradimą ir įveiklinimą.
– Jūs esate EURASHE valdybos ir tarybos narė – tai strateginis taškas kolegijų matomumui Europoje. Kokias kryptis šiandien nori matyti pačios kolegijos šiame europiniame kontekste ir kokie tarptautiniai formatai, Jūsų manymu, galėtų labiausiai išplėsti jų veiklos horizontus?
– EURASHE yra taikomųjų mokslų universitetų balsas Europoje. Būdami šioje asociacijoje mes galime mokytis vieni iš kitų, perimti gerąsias praktikas, dalyvauti politikos formavimo procesuose. Lietuvos kolegijų direktorių asociacija EURASHE nare yra jau daugiau nei dvidešimt metų. Viso šio laikotarpio metu dr. Gintautas Bražiūnas, dr. Nijolė Zinkevičienė buvo valdybos nariai, viceprezidentai, dabar man tenka aktyviai dalyvauti asociacijos valdyme, įsitraukti jau Europos mastu į švietimo politikos formavimą. Toks Lietuvos kolegijų pripažinimas įrodo mūsų pasiekimus kokybės kontekste.
Deja, vis dar susiduriame su dažnu Europos taikomųjų mokslų universitetų (Lietuvos atveju kolegijų) nesupratimu, kas mes tokie ir kodėl nevykdome profesinės magistrantūros ar industrinės doktorantūros studijų, kas yra įprasta praktika Europoje. Net mūsų lietuviškas pavadinimas juos klaidina, nes dauguma tokio tipo aukštojo mokslo institucijų yra vadinamos taikomųjų mokslų universitetais (angl. university of applied science). Deja, mums įstatymu tai galės bus leista tik 2029, gavus dvejose mokslo kryptyse 3 balus iš 5.
Mes sieksime turėti tokias pačias teises kaip ir kiti Europos universitetai – tiek vadintis, tiek vykdyti profesinės magistrantūros ir industrinės doktorantūros studijas.
– Praktinės patirties reikalavimas dėstytojams kolegijose sukuria unikalią profesinio žinojimo ir akademinės veiklos sintezę. Kaip ši sintezė šiandien transformuojama į inovacijų kūrimą, taikomųjų tyrimų projektus, regionines iniciatyvas ir tarptautines partnerystes?
– Šios sintezės rezultatas yra MTEP veikla. Dėstytojams yra nemenkas iššūkis iš vienos veiklos per labai trumpą laikotarpį persiorientuoti į kitą, tačiau rezultatai rodo, kad viskas yra įmanoma.
– Regioninė misija įstatyme apibrėžiama kaip darnaus vystymosi ir bendruomenių gebėjimų stiprinimas. Kokias regionines iniciatyvas matytumėte kaip jau realizuotą kolegijų lyderystę, ir kur, Jūsų akimis, slypi didžiausi potencialūs lūžiai artimiausiame dešimtmetyje?
– Mes labai aiškiai matome, kad galėtume įgyvendinti EK iniciatyvą Pact for Skills. Kad kolegijos ir individualiai, ir konsorciumuose atlieptų regionų poreikius ir būtų žinių volarizacijos iniciatoriais. Dirbame šia kryptimi, siekdami susitarimų su savivaldomis, asociacijomis, grynindami savo strategines kompetencijas ir jau rengdami pasiūlymus.
– Vertinimo duomenys išryškina sektoriaus fragmentiškumą – vienos kolegijos pateikia šimtus sklaidos vienetų, kitos vos kelias dešimtis. Ką sektoriaus dalyviai mano apie didelius sklaidos skirtumus tarp kolegijų: ar tai natūrali institucijų specializacija, ar signalas labiau suderinti bendras sklaidos praktikas ir kompetencijas?
– Kolegijos skirtingos: vienos didelės – tokie ir rezultatai aukšti, kitos – specializuotos arba mažos. Tai jau visai kita situacija. Dar vienas labai svarbus aspektas – tikslų, keliamų kolegijoms, yra labai daug ir visus įgyvendinti vienodai gerai yra labai sunku. Norisi pasikartoti, kad mes vertiname, komentuojame ir norime daryti išvadas apie dviejų metų rezultatus, kai atsirado naujo MSĮ reikalavimai. Duokite laiko, skirkite išteklių, leiskite veikti, nekeiskite kas metus vertinimo metodikos ir turėsime rezultatą.
– Žvelgiant sistemiškai, kolegijų sektorius atrodo kaip bręstanti, dinamiška ir stiprų potencialą turinti ekosistema, kurioje telkiasi regioninės kompetencijos, praktikos ir taikomosios veiklos sinergija, tarptautiškumo ambicijos ir kūrybiškos profesinės inovacijos. Kokią ateities viziją šiandien formuluoja pačios kolegijos ir kokią žinutę jos norėtų perduoti Lietuvai ir Europai apie savo vaidmenį šiuolaikinėje žinių ir inovacijų ekonomikoje?
– Ačiū už įvertinimą. Labai džiaugiuosi mūsų visa kolegijų bendruomene, kuri parodė, kad yra ir drąsi, prisiimdama tokią misiją, ir atsakinga, suprasdama Lietuvos poreikius, ir kompetentinga, nuosekliai dirbdama ir vykdydama savo įsipareigojimus bei rodydama rezultatus. Norime daugiau palaikymo, paramos ir pasitikėjimo. Nuoširdžiai tikiu, kad mes tapsime regionų inovacijų centrais.
Kalbino Ernesta Šneideraitytė, LMT