Lietuvos inžinerijos kolegija (LIK) aktyviai keičia požiūrį į tai, kokį vaidmenį aukštosios mokyklos gali atlikti pramonėje. Per pastaruosius dvejus metus kolegija ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad studijos remtųsi moksline veikla. Dėl šios naujos kolegijos veiklos krypties gimė Mokslo ir verslo bendradarbiavimo centras, kuris šiandien ne tik konsultuoja įmones, bet ir kartu su jomis įgyvendina realius mokslinius ir technologinius projektus. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – bendradarbiavimas su aukštųjų technologijų įmone UAB „Diodela“.

Iš konferencijos į laboratoriją

Lietuvos inžinerijos kolegijos Mokslo ir verslo bendradarbiavimo centro vadovo Giedriaus Žukausko teigimu, kolegijos ir centro tikslas yra padėti verslui spręsti įvairius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros klausimus, kurti inovacijas ir didinti įmonės pridėtinę vertę.

„Lietuvos inžinerijos kolegija inžinierius ruošia daugiau nei 100-metį ir visą šį veiklos laikotarpį artimai dirbo su pramone, stengiantis atliepti jos poreikius. Todėl mes tikrai turime patirtį, kaip reikia dirbti, suprantame, kad verslui reikalingi greiti sprendimai ir kokybiškai suteiktos paslaugos. Tad natūralu, kad tik prieš dvejus metus įkurtas Mokslo ir verslo bendradarbiavimo centras pradėjo proaktyviai megzti dar glaudesnius ryšius su verslu ir ieškoti naujų partnerysčių“, - sako jis.

G. Žukausko teigimu, viena tokių stiprių ir artimų partnerių tapo UAB „Diodela“, kuri specializuojasi lazerinio suvirinimo ir lazerinio valymo įrangos kūrime, gamyboje ir tiekime.

„Bendradarbiavimas su UAB „Diodela“ prasidėjo organiškai – pirmasis kontaktas užsimezgė renginių ir konferencijų metu. Vėliau juos pasikvietėme, kai prireikė atlikti specifinius lazerinio suvirinimo tyrimus. Įmonės vadovas Eimantas Zopelis pasirodė labai veržlus ir atviras bendradarbiavimui – jo dėka kontaktas peraugo į struktūrizuotą partnerystę“ , – pasakoja G. Žukauskas.

Trys veiklos kryptys

Kolegijos atstovo teigimu, šiuo metu bendradarbiavimas su įmone apima tris pagrindines kryptis.

„Pirmoji – moksliniai tyrimai lazerinio suvirinimo srityje. Viskas prasidėjo nuo užduoties parinkti optimalų dujų mišinį pagal tam tikrus standartus, naudojamus lazerinio suvirinimo procesuose. Turėjome įvertinti įvairius parametrus – tvirtumą, korėtumą, kitas suvirinimo savybes. Mūsų tyrėjų komanda atliko išsamius bandymus ir pateikė įmonei tvirtus, praktiškai pritaikomus rezultatus“, – pabrėžia G. Žukauskas.

Pasak jo, UAB „Diodela“ patikėjo tyrimų vykdymą kolegijai, o tai leido įmonei atsirišti rankas ir susitelkti į kitus technologinius iššūkius. Projektas tęsiasi ir šiandien, o bendros tyrimų apimtys nuolat didėja.

Antroji – techninės įrangos naudotojų apmokymai ir sertifikavimas. Kadangi UAB „Diodela“ sparčiai plečia veiklą ir jos specialistai yra sutelkti ties gamybos plėtros uždaviniais, kolegija perėmė naujai parduodamos lazerinės įrangos naudojimo gamybos procese mokymo procesą.

„Ieškojome, kas gali išduoti sertifikatus, suderinome viską su agentūromis – dabar mūsų dėstytojai pagal suderintą ir patvirtintą programą apmoko gavėjus, kaip naudotis įranga, ir suteikia oficialius LIK sertifikatus. Tai leidžia UAB „Diodela“ optimizuoti žmogiškuosius išteklius, sutelkti juos į strategines sritis, tuo pačiu užtikrinant aukštą aptarnavimo kokybę“, – sako G. Žukauskas.

Trečioji kryptis – automatinės vielos padavimo sistemos integravimas į lazerinio suvirinimo įrangą. Ši sistema yra vienas iš pažangių LIK mokslo grupės mokslinių tyrimų rezultatų, kurie buvo pradėti dar prieš pusantrų metų.

„Tyrinėjome įvairius vielos padavimo greičio, tikslumo, stabilumo aspektus, o dabar pritaikome šią technologiją UAB „Diodela“ įrangai. Vakarų Europos gamintojai siūlo kokybiškus, bet brangius sprendimus, Kinijos tiekėjai – pigesnius, bet dažnai pasižyminčius žemesne kokybės kontrole. Tad mes tapome aukso viduriu. Projektas jau gavo finansavimą, vyksta technologinis pritaikymas konkretiems įmonės poreikiams“, – paaiškina G. Žukauskas.

Abipusė nauda

Pasak UAB „Diodela“ vadovo Eimanto Zopelio, ši partnerystė įmonei atnešė ne tik techninę naudą, bet ir komercinių privalumų.

UAB „Diodela“ veiklą pradėjo 2021 m., dar kaip mokslo projektas. Klientas atėjo su klausimu – ar galime padaryti sprendimą, kuris Vokietijoje kainuoja 400 tūkstančių eurų. Padarėme ir tai tapo mūsų startu, o vėliau natūraliai virto verslu. 2023 m. įvyko proveržis – pradėjome eksportuoti, dabar dirbame su 15 pasaulio šalių, tarp jų Vokietija, Šiaurės Amerika, Taivanas.

Iškart maloniai nustebino kolegijos lankstumas ir greitas reagavimas. Operatyvumas yra itin svarbus, tad partnerystė, kuri leidžia greitai reaguoti į situacijas, mums labai vertinga. Visus sprendimus gauname greitai, administracija taip pat labai nori mums padėti, užtikrina vienodą komunikaciją visuose lygiuose ir skatina savo mokslininkus bei tyrėjus“, - teigia E. Zopelis

Šiandien UAB „Diodela“ ir LIK bendradarbiauja ir kuria technologijas, kurios jau domina ir tarptautinius užsakovus.

„Šioje sinergijoje laimi visi. Verslas gauna žinias, tyrimus, efektyvumą. Mokslas – prieigą prie realių iššūkių, technologijų ir galimybę kurti komerciškai pritaikomus sprendimus. Kitaip sakant, kolegija turi žinių, kurių mes dar neturime, pavyzdžiui  – paviršių analizės, kokybės nustatymo, lazerinio valymo srityse. Dirbdami kartu, kuriame sprendimus, kurių šiandien rinkoje dar niekas nepasiūlė.

Vertę lengviausia matuoti eurais – vien per praeitus metus bendri projektai atnešė kelių šimtų tūkstančių eurų vertės užsakymų. Tai apie 10–20 proc. mūsų metinės apyvartos. Vadinasi, augame ne tik idėjomis, bet ir skaičiais.

Tuo pat metu kolegija įgyja žinių, kurias perduoda studentams ir gali komercinti sukurtas technologijas. Tai atveria duris naujoms mokymo programoms, leidžia plėsti kvalifikacijos kėlimo spektrą, didina kolegijos vertę mokslo bendruomenėje“, - sako jis.

Augantys ateities planai

Pasak E. Zopelio, vakarų šalys itin vertina, kai įmonės bendradarbiauja su mokslo institucijomis ir tai didina įmonės patikimumą, atidaro daugiau durų.

„Tai, kad dirbame ir tyrimus kartu atliekame su Lietuvos inžinerijos kolegija,  kelia didelį pasitikėjimą vakarų valstybėms, ypač kai kalbama apie saugą ar standartų laikymąsi. Kai pasakai, kad dirbi su mokslininkais – tai yra stiprus argumentas“, - sako E. Zopelis.

UAB „Diodela“ vadovo teigimu, efektyvus bendradarbiavimas skatina kurti ir bendrus ateities planus.

„Ateities planuose – dar didesni tikslai. Kartu su Lietuvos inžinerijos kolegija yra kuriama inovatyvi lazerinio valymo technologija, kuri būtų „žalia“ – nenaudotų jokių cheminių ar abrazyvinių priemonių. Mūsų darbų dalis – lazerinė technologija, kolegijos – paviršių tyrimai, inspektavimas, prieš ir po apdirbimo. Iki metų pabaigos planuojame turėti naują sprendimą, kurio šiuo metu nėra rinkoje.

Lietuvos inžinerijos kolegija leidžia pamatyti plačiau, įtraukti kitas kompetencijas, dirbti greitai ir efektyviai. Dėl to mūsų bendradarbiavimas – ne trumpalaikė iniciatyva, o ilgalaikis partnerystės modelis“, - teigia UAB „Diodela“ vadovas E. Zopelis.

Daugiau: vz.lt