Studijų kokybės vertinimo centro ir Lietuvos inžinerijos kolegijos atstovai aptarė institucinio vertinimo rezultatus, rekomendacijų įgyvendinimo pažangą, tolesnes aukštosios mokyklos tobulėjimo kryptis bei kokybės užtikrinimo sistemos perspektyvas. Daug dėmesio skirta ir būsimam išoriniam vertinimui, mikrokredencialų plėtrai bei galimybėms dar veiksmingiau užtikrinti aukštojo mokslo kokybę.
2026 m. spalio 16 d., užbaigus visą Lietuvos inžinerijos kolegijos (LIK) institucinio vertinimo procesą, įvyko Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) ir kolegijos administracijos atstovų susitikimas. Jo metu apžvelgta vertinimo organizavimo eiga, aptarti pasiekti rezultatai, įvertinta po išorinio vertinimo vykdyta paskesnė veikla ir kolegijos pažanga įgyvendinant ekspertų rekomendacijas.
Susitikimas tapo galimybe ne tik apibendrinti jau atliktus darbus, bet ir pasidalyti įžvalgomis apie tolesnę studijų kokybės užtikrinimo sistemos raidą. Diskusijoje aptarti lūkesčiai būsimam išoriniam vertinimui, SKVC vaidmuo kokybės užtikrinimo sistemoje, aukštajame moksle atsirandančios naujos galimybės bei sritys, kurioms ateityje reikėtų skirti daugiau dėmesio.
Institucinis vertinimas – galimybė įsivertinti ir kryptingai tobulėti
Institucinis vertinimas yra svarbi aukštosios mokyklos veiklos kokybės užtikrinimo dalis. Jis sudaro sąlygas įvertinti institucijos veiklos kryptis, valdymo procesus, studijų kokybės užtikrinimo mechanizmus ir strateginius tikslus. Ne mažiau reikšminga vertinimo dalis – ekspertų pateikiamos rekomendacijos, padedančios nustatyti tobulintinas sritis ir numatyti tolesnius veiksmus.
Susitikime SKVC ir LIK atstovai aptarė, kaip buvo organizuotas institucinis vertinimas, kokie rezultatai pasiekti ir kokių veiksmų imtasi jam pasibaigus. Atskirai nagrinėta rekomendacijų įgyvendinimo pažanga bei tai, kaip vertinimo metu gautos įžvalgos gali būti panaudojamos planuojant tolimesnę kolegijos veiklą.
Lietuvos inžinerijos kolegijos atstovai pabrėžė, kad institucinio vertinimo ir paskesnės veiklos procesai vyko sklandžiai. Jų vertinimu, pats vertinimas buvo naudingas aukštajai mokyklai, o ypač svarbi tapo po vertinimo vykusi veikla. Diskusijos su ekspertais leido dar kartą patikrinti, ar pasirinktos tobulinimo kryptys išlieka aktualios, ar numatytos priemonės atitinka institucijos poreikius ir ar jos padeda siekti ilgalaikių tikslų.
Toks požiūris atskleidžia vieną esminių kokybės užtikrinimo principų: išorinis vertinimas neturėtų būti suvokiamas vien kaip formalus patikrinimas ar galutinių išvadų pateikimas. Jo vertė atsiskleidžia tuomet, kai ekspertų įžvalgos tampa pagrindu nuosekliems pokyčiams, o rekomendacijos padeda institucijai geriau suprasti savo stiprybes ir nustatyti sritis, kuriose būtina tobulėti.
Dėmesys rekomendacijų įgyvendinimui ir pasiektai pažangai
Svarbi susitikimo dalis buvo skirta paskesnei veiklai po institucinio vertinimo. Šiame etape vertinama, kaip aukštoji mokykla atsižvelgia į ekspertų pateiktas rekomendacijas, kokių konkrečių priemonių imasi ir kokią pažangą pasiekia gerindama savo veiklą.
Lietuvos inžinerijos kolegijai šis procesas ypač aktualus dėl institucinių pokyčių, susijusių su dviejų aukštųjų mokyklų sujungimu. Reorganizuojant institucijas svarbu ne tik suderinti administracines struktūras, bet ir užtikrinti veiksmingą kokybės valdymą, nuoseklų strateginių tikslų įgyvendinimą bei bendrą požiūrį į studijų kokybę.
2026 m. kovą vyko nuotolinis Lietuvos inžinerijos kolegijos atstovų ir užsienio ekspertų susitikimas, skirtas įvertinti kolegijos pažangą po institucinio vertinimo. Jo metu nagrinėta, kaip įgyvendinamos abiejų anksčiau veikusių aukštųjų mokyklų ekspertų grupių rekomendacijos, taip pat aptarti studijų kokybės užtikrinimo ir institucijos plėtros rezultatai.
Šis etapas leido pažvelgti į kolegijos veiklą jau po reorganizavimo ir įvertinti, kaip ankstesnių vertinimų išvados pritaikomos naujos institucijos veikloje. Tęstinis vertinimas svarbus tuo, kad padeda stebėti ne tik pavienius atliktus darbus, bet ir bendrą pažangos kryptį.
Rekomendacijų įgyvendinimas reikalauja nuoseklaus planavimo, atsakomybių pasiskirstymo ir reguliaraus rezultatų stebėjimo. Todėl paskesnė veikla gali padėti institucijai ne tik atsiskaityti už atliktus veiksmus, bet ir išlaikyti dėmesį ilgalaikiams kokybės gerinimo tikslams.
Lietuvos inžinerijos kolegijos raida po reorganizavimo
Lietuvos inžinerijos kolegija įkurta 2024 metais, sujungus Kauno technikos kolegiją ir Kauno miškų bei aplinkos inžinerijos kolegiją. Šis pokytis tapo svarbiu etapu abiejų institucijų veikloje ir sudarė pagrindą tolesnei integruotai kolegijos plėtrai.
Prieš reorganizavimą, 2022 metais, institucinis vertinimas buvo atliktas atskirai abiem kolegijoms. Po sujungimo atsirado poreikis įvertinti, kaip ankstesnėms institucijoms pateiktos rekomendacijos įgyvendinamos jau naujoje organizacinėje struktūroje ir kaip užtikrinamas veiklos tęstinumas.
Reorganizacija aukštajai mokyklai kelia įvairių uždavinių. Svarbu suderinti skirtingas veiklos praktikas, užtikrinti aiškias valdymo procedūras, stiprinti bendrą organizacinę kultūrą ir išlaikyti studijų kokybės standartus. Kartu atsiveria galimybės efektyviau panaudoti turimus išteklius, dalytis kompetencijomis ir nuosekliau planuoti institucijos ateitį.
Šiame kontekste išorinis vertinimas ir paskesnė veikla tampa priemonėmis, padedančiomis stebėti integracijos procesą ir nustatyti, ar įgyvendinami sprendimai prisideda prie kokybiškesnės studijų aplinkos bei stipresnio institucijos valdymo.
Būsimo išorinio vertinimo lūkesčiai ir kokybės užtikrinimo sistemos ateitis
Susitikime taip pat aptarti lūkesčiai būsimam išoriniam vertinimui. Diskusijoje nagrinėta, kokių principų turėtų būti laikomasi toliau plėtojant kokybės užtikrinimo sistemą, kaip turėtų būti organizuojami vertinimo procesai ir kokių pokyčių tikimasi iš SKVC bei kitų sistemos dalyvių.
Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas yra nuolatinis procesas, apimantis tiek institucijos viduje vykdomą veiklos stebėseną, tiek išorinį ekspertinį vertinimą. Vidinis kokybės užtikrinimas padeda aukštajai mokyklai reguliariai analizuoti savo veiklos rezultatus, nustatyti tobulinimo poreikius ir planuoti pokyčius. Išorinis vertinimas suteikia galimybę į institucijos veiklą pažvelgti nepriklausomai, pasitelkiant ekspertų patirtį ir platesnį aukštojo mokslo kontekstą.
Veiksminga sistema turėtų padėti ne tik nustatyti esamas problemas, bet ir skatinti institucijas iš anksto numatyti galimus iššūkius, priimti pagrįstus sprendimus bei įgyvendinti ilgalaikius strateginius tikslus.
Todėl svarbus ir nuolatinis dialogas tarp vertinimą organizuojančių institucijų bei pačių aukštųjų mokyklų. Toks bendradarbiavimas leidžia geriau suprasti realius institucijų poreikius, išgryninti kokybės užtikrinimo prioritetus ir ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi visai aukštojo mokslo sistemai.
Mikrokredencialai – viena iš aptartų aukštojo mokslo plėtros krypčių
Dar viena susitikimo tema – tolesnė kokybės užtikrinimo sistemos plėtra, įskaitant mikrokredencialus aukštajame moksle. Šis klausimas aktualus besikeičiant darbo rinkos poreikiams ir didėjant galimybių mokytis visą gyvenimą svarbai.
Mikrokredencialai paprastai siejami su mažesnės apimties mokymosi pasiekimų patvirtinimu, kai asmuo įgyja konkrečių žinių, gebėjimų ar kompetencijų. Tokios mokymosi formos gali suteikti daugiau lankstumo žmonėms, norintiems atnaujinti profesines žinias, įgyti naujų įgūdžių ar prisitaikyti prie kintančių veiklos sričių reikalavimų.
Vis dėlto, plėtojant tokias mokymosi galimybes, svarbu užtikrinti ir jų kokybę. Reikšmingi tampa aiškiai apibrėžti mokymosi rezultatai, patikimi pasiekimų vertinimo principai, skaidrus suteikiamų kompetencijų pripažinimas ir suprantama informacija besimokantiesiems bei darbdaviams.
Susitikime pasikeista įžvalgomis dėl šios srities plėtros ir kitų probleminių klausimų, aktualių aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemai. Nors mikrokredencialai buvo viena iš aptartų temų, jų plėtra platesniame kontekste rodo, kad kokybės užtikrinimo sistema turi gebėti reaguoti į naujas mokymosi formas ir kintančius visuomenės poreikius.
Susitikime dalyvavo SKVC ir kolegijos vadovybės atstovai
Susitikime dalyvavo Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas, Aurelija Valeikienė ir SKVC Institucinio vertinimo skyriaus vedėja Kristina Sutkutė.
Lietuvos inžinerijos kolegijai atstovavo direktorė dr. Lina Girdauskienė, administracijos vadovas Nerijus Varnas, direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai dr. Simona Pilkienė bei Strategijos ir kokybės valdymo centro vadovė Mykolė Lukošienė.
Toks skirtingas atsakomybes apimančių atstovų dalyvavimas sudarė galimybę aptarti kokybės užtikrinimą tiek instituciniu, tiek akademinės veiklos ir strateginio valdymo požiūriu. Šios sritys yra glaudžiai susijusios: kokybės gerinimo priemonės turi būti suderintos su institucijos strateginiais tikslais, o priimami sprendimai – įgyvendinami per aiškius procesus ir atsakomybes.
Nuolatinis dialogas – svarbi kokybės kultūros dalis
SKVC ir Lietuvos inžinerijos kolegijos susitikimas parodė paskesnės veiklos svarbą po institucinio vertinimo. Ekspertų rekomendacijos įgyja didžiausią vertę tada, kai jos tampa nuoseklaus tobulėjimo pagrindu, o pasiekti rezultatai vertinami ne tik pagal atliktus veiksmus, bet ir pagal jų reikšmę ilgalaikei institucijos pažangai.
Aukštųjų mokyklų kokybės užtikrinimas apima nuolatinį veiklos analizavimą, atsakingą strateginį planavimą, gebėjimą prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir atvirumą išorės ekspertų įžvalgoms. Šie principai ypač svarbūs institucijoms, kurios vykdo struktūrinius pokyčius ir siekia suderinti skirtingas veiklos tradicijas bendroje organizacinėje sistemoje.
Tolesnis SKVC ir Lietuvos inžinerijos kolegijos dialogas sudaro prielaidas aptarti ne tik konkrečių vertinimų rezultatus, bet ir platesnius aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo klausimus. Nuoseklus dėmesys rekomendacijų įgyvendinimui, būsimam išoriniam vertinimui ir naujoms mokymosi formoms gali prisidėti prie stipresnės kokybės kultūros bei nuolatinio aukštojo mokslo sistemos tobulėjimo.
