Pirmą kartą pasauliniame „UI GreenMetric“ aukštųjų mokyklų tvarumo reitinge dalyvavusi Lietuvos inžinerijos kolegija (LIK) užėmė antrąją vietą tarp jame vertintų Lietuvos institucijų ir aplenkė beveik 1300 aukštųjų mokyklų iš viso pasaulio.

Šį rezultatą atspindi nuoseklus ir kompleksinis kolegijos dėmesys tvarumui – nuo pastatų atnaujinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo iki saulės energetikos sprendimų, elektromobilių infrastruktūros ir elektrinio transporto plėtros. Tvarumo principai taip pat integruojami į studijų procesą, suteikiant studentams galimybę juos išbandyti ir taikyti praktikoje.

Tarptautinis įvertinimas – už nuoseklų darbą

2026 m. pasauliniame „UI GreenMetric“ aukštųjų mokyklų tvarumo reitinge Lietuvos inžinerijos kolegija užėmė 718-ąją vietą pasaulyje tarp daugiau kaip 2 tūkst. aukštųjų mokyklų ir 171-ąją Europoje.

Pasak LIK Strategijos ir kokybės valdymo centro vadovės dr. Mykolės Lukošienės, dalyvavimas reitinge pirmiausia buvo galimybė sistemiškai įsivertinti jau vykstantį darbą ir rezultatus.

„Tvarumas yra vienas iš mūsų strateginių tikslų, todėl rengiantis vertinimui galėjome remtis jau sukauptu įdirbiu ir vykdomomis iniciatyvomis. Šioje srityje turime daugiametę patirtį, o vienas svarbiausių šio proceso etapų buvo surinkti, susisteminti ir įvertinti turimus duomenis. Tai labai naudinga patirtis – ji leidžia pamatyti bendrą institucijos vaizdą, įsivertinti, kur jau esame stiprūs ir kur dar turime galimybių tobulėti“, – sako dr. M. Lukošienė.

Ji pabrėžia, kad tarptautinis palyginimas suteikia galimybę ne tik įsivertinti pasiektą pažangą, bet ir pasisemti patirties iš kitų aukštųjų mokyklų. Kolegijoje tvarumas suvokiamas kaip nuosekli ir įvairias veiklos sritis apimanti kryptis – tvarumo principai integruojami į studijų programas ir taikomuosius tyrimus, infrastruktūros sprendimus bei bendruomenės veiklas.

Pagal surinktų taškų dalį LIK stipriausiai pasirodė atliekų tvarkymo, energijos ir klimato kaitos bei vandens naudojimo srityse. Pastarojoje kolegija gavo aukščiausią įvertinimą tarp reitinge dalyvavusių Lietuvos aukštųjų mokyklų. 

Tvarumas, kurį galima pamatuoti

Pasak LIK Infrastruktūros departamento vadovo Povilo Stalioraičio, reitingo vertinimą pagrindžia konkretūs ir nuosekliai įgyvendinami darbai – nuo pastatų modernizavimo ir saulės energetikos plėtros iki studijų, kuriose studentai sprendžia realius aplinkosaugos ir visuomenės iššūkius.

„Nuolat stipriname visas tvarumo sritis. Kolegijos pastatai atnaujinami etapais – vieną įgyvendintą sprendimą keičia kitas: nuo pastatų šiltinimo iki nuosavos elektros gamybos ir automatizuoto inžinerinių sistemų valdymo.

Tvirtovės alėjoje esančius pastatus, kuriuos buvo galima modernizuoti, esame atnaujinę iki B energinio naudingumo klasės. Ant mokomosios paskirties pastatų ir bendrabučio įrengtų saulės elektrinių bendra galia siekia 240 kW. Naudojame savo pagamintą elektrą, o atnaujinę pastatus galime sumažinti ir bendrą energijos suvartojimą“, – teigia P. Stalioraitis.

Modernizavimo darbai vyksta ir Aplinkos inžinerijos fakultete Girionyse. Šiemet baigtas Antrųjų rūmų atnaujinimas – pastatas apšiltintas, pasiekta B energinio naudingumo klasė, įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, LED apšvietimas ir energiją taupanti įranga. Kitų pastatų atnaujinimui šiuo metu rengiami projektai.

Saulės energetikos plėtrą šiemet papildė ir įsigyta 258 kW galios nutolusi saulės elektrinė. Šis sprendimas dar neatsispindi įvertinant dabartinį reitingo rezultatą, tačiau ateityje prisidės prie didesnio kolegijos apsirūpinimo atsinaujinančia, pačios pagaminta elektros energija.

Kitas šiuo metu įgyvendinamas projektas – centralizuotas vėdinimo sistemų valdymas Tvirtovės alėjoje.

„Anksčiau įjungta sistema galėdavo veikti neatsižvelgdama į paros laiką ar tai, ar patalpos tuo metu naudojamos. Dabar diegiame automatizuotą valdymą, kad įrenginiai veiktų pagal realų poreikį. Nuolat ieškome sričių, kur galime sumažinti energijos sąnaudas, ir nuosekliai tai įgyvendiname“, – sako infrastruktūros vadovas.

Tvarumo principai taikomi ir kasdienėje kolegijos veikloje – organizuojamas atliekų rūšiavimas, o daugėjant darbuotojų naudojamų elektromobilių, planuojama plėsti jų įkrovimo infrastruktūrą.

Skirtingos kolegijos teritorijos taip pat suteikia skirtingų galimybių: miesto teritorijoje įsikūrusio fakulteto galimybes plėsti želdynus riboja esamas užstatymas, o Girionyse kolegija disponuoja gerokai didesnėmis žaliosiomis erdvėmis. Tai leidžia tvarumo sprendimus pritaikyti pagal konkrečios teritorijos sąlygas ir galimybes.

Studentai mokosi realių sprendimų aplinkoje

Pasak dr. M. Lukošienės, tvarumas studijose nėra tik papildoma tema – tai viena iš kompetencijų, kurią būsimam specialistui svarbu ugdyti kartu su profesinėmis žiniomis. Studentai mokomi ne tik suprasti problemą, bet ir ieškoti sprendimų, bendradarbiauti su skirtingų sričių specialistais bei vertinti ilgalaikį savo sprendimų poveikį aplinkai ir visuomenei. Tam pasitelkiami moksliniai ir taikomieji tyrimai, praktinės užduotys bei tarptautinis bendradarbiavimas Europos universitetų aljanse ACE²-EU.

„Skirtingų universitetų ir studijų krypčių studentai kartu ieško atsakymų į konkrečius realaus pasaulio iššūkius. Pavyzdžiui, nagrinėja užliejamų teritorijų problemas. Į šį procesą įsitraukia vietos bendruomenės, savivaldybės, verslo partneriai. Taip studentai pamato, kad tvarumo klausimai neapsiriboja viena specialybe – jiems spręsti reikia skirtingų kompetencijų, tarpdisciplininio požiūrio ir gebėjimo veikti kartu“, – pasakoja dr. M. Lukošienė.

Pasak jos, dalyvavimas Europos universitetų aljanse ACE²-EU Lietuvos inžinerijos kolegijai suteikia galimybę savo inžinerinę kompetenciją ir praktinio mokymo patirtį integruoti į platesnį Europos aukštojo mokslo kontekstą. LIK čia yra svarbi grandis, jungianti akademines žinias su realiais technologiniais, aplinkosauginiais ir regionų plėtros iššūkiais. Studentams tai atveria galimybes mokytis tarptautinėse, daugiadisciplinėse komandose, o dėstytojams – kartu su užsienio partneriais kurti naujus mokymo, tyrimų ir praktinio problemų sprendimo modelius.

„Mūsų stiprybė – inžinerinis požiūris ir gebėjimas idėjas paversti praktiškai pritaikomais sprendimais. Būtent šią kompetenciją atsinešame į aljansą, o kartu perimame kitų Europos aukštųjų mokyklų patirtį socialinių inovacijų, tvarumo, verslumo ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo srityse. Tai leidžia mūsų studentams veikti ne tik savo studijų programos ar institucijos ribose, bet ir tarptautinėje aplinkoje, kurioje sprendžiamos kompleksinės ateities problemos“, – teigia dr. M. Lukošienė.

Ji akcentuoja ir pačios kolegijos bendruomenės vaidmenį. Strateginės kryptys išgryninamos į procesą įtraukiant darbuotojus, o studentų dalyvavimas projektuose, seminaruose, tarptautinėse programose ir įvairiose iniciatyvose padeda tvarumo tikslus susieti su kasdieniais pasirinkimais bei profesine veikla. Taip kuriama kultūra, kurioje tvarumas nėra atskira iniciatyva – jis tampa bendru institucijos veiklos principu.

Praktinio mokymosi erdve tampa ir pati kolegija – jos infrastruktūra veikia kaip gyvoji laboratorija, kurioje skirtingų studijų krypčių studentai gali analizuoti realiai įgyvendintus inžinerinius sprendimus ir vertinti jų poveikį.

Pasak P. Stalioraičio, kolegijos pastatuose įdiegtos energinio efektyvumo, atsinaujinančiosios energetikos, automatizuoto inžinerinių sistemų valdymo ir kitos šiuolaikinės technologijos tampa ne tik kasdienės infrastruktūros dalimi, bet ir praktine studijų proceso priemone. Elektros energetikos, automatikos, elektronikos, transporto, statybos, aplinkos inžinerijos ir kitų krypčių studentai gali savo mokymosi aplinkoje matyti, kaip teorinės žinios virsta veikiančiais sprendimais – nuo energijos gamybos ir vartojimo valdymo iki pastatų sistemų automatizavimo bei aplinkai draugiškesnio transporto sprendimų. 

„Mums svarbu, kad studentas tvarumą matytų ne tik vadovėlyje ar laboratorijoje. Jis turi pamatyti, kaip realioje aplinkoje kasdien veikia saulės elektrinė, kaip valdomos pastato inžinerinės sistemos, kaip taupoma energija ir kokį rezultatą duoda priimti sprendimai“, – sako P. Stalioraitis.

Toks požiūris atspindi ir platesnę kolegijos ambiciją – ne tik pačiai veikti tvariau, bet ir rengti specialistus, kurie gebėtų tvarumo principus paversti konkrečiais, techniškai pagrįstais ir visuomenei naudingais sprendimais. Inžinerijoje tvarumas nėra abstrakti sąvoka – tai sprendimai, nuo kurių priklauso, kaip ateityje kursime pastatus, energetikos sistemas, transportą ir miestų aplinką.

„Norime, kad mūsų absolventai būtų ne tik pasirengę prisitaikyti prie tvarumo reikalavimų, bet ir gebėtų patys kurti sprendimus, kurie keistų aplinką. Inžinierius šiandien turi galvoti ne tik apie tai, kaip pastatyti ar pagaminti, bet ir apie tai, kiek išteklių tam reikės, koks bus poveikis aplinkai ir kaip šis sprendimas veiks po dešimties ar dvidešimties metų“, – teigia dr. M. Lukošienė.

„UI GreenMetric“ vertina septynias aukštųjų mokyklų tvarumo sritis: aplinką ir infrastruktūrą, energiją ir klimato kaitą, atliekų tvarkymą, vandens naudojimą, transportą, studijas ir mokslinius tyrimus, taip pat valdymą ir skaitmenizaciją. Toks vertinimas leidžia į tvarumą pažvelgti kaip į visos institucijos veiklos klausimą – nuo naudojamų išteklių ir infrastruktūros iki studijų, tyrimų, organizacinių sprendimų ir bendruomenės įsitraukimo.

2026 m. „UI GreenMetric“ reitinge dalyvavo daugiau kaip 2 000 aukštųjų mokyklų iš 110 pasaulio šalių. Lietuvos inžinerijos kolegijai tai buvo pirmasis dalyvavimas šiame tarptautiniame vertinime.

Daugiau: kauno.diena.lt