Nuo pažangių ženklinimų iki betono dangų – kokios naujovės atkeliauja į Lietuvos kelius?

Kasdien važiuodamas valstybiniais keliais ar miestų gatvėmis dažnas vairuotojas gal ir nepastebi, tačiau būtent ženklinimas, naujos dangos ir moderniais metodais tvarkomi kelkraščiai šiandien tampa reikšmingomis inovacijų kryptimis.

Didžiausias dėmesys šiemet – saugumui, aplinkai ir efektyvumui, o bendrai į technologinius sprendimus Lietuvos kelių bendrovės pastaraisiais metais investavo daugiau nei 10 mln. eurų.

Ryškesnis ženklinimas ir nauji sprendimai kasdienybėje

Kelių ženklinimas – neatsiejama kiekvieno kelio dalis, kuri dažnai lieka beveik nepastebima, tarsi savaime suprantama. Nors jis retai kelia nuostabą, šioje srityje šiuolaikinės technologijos, pasirodo, gerokai pažengusios.

Nauji techniniai sprendimai leidžia ženklinimo darbus atlikti greičiau ir tiksliau, o specialūs dažai užtikrina matomumą net ir tamsiuoju paros metu – tai reikšmingas žingsnis didesnio eismo saugumo link.

Pavyzdžiui, šiemet pirmą kartą Lietuvoje išbandyti fluorescenciniai dažai, kurie dieną kaupia šviesą, o naktį švyti ir leidžia orientuotis net be papildomo apšvietimo. Tokie sprendimai ypač pasiteisina atokiose ar neapšviestose vietovėse, kur anksčiau dažniau kildavo problemų dėl prasto matomumo ar eismo įvykių.

„Tokie natūriniai sprendimų išbandymai kaip šis – puiki proga praktiškai įvertinti pažangias technologijas ir jų pritaikomumą mūsų keliuose, kad atlieptume visuomenės lūkesčius ir kurtume vertę valstybei“, – sako AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

Senoms linijoms šalinti jau pradėtas taikyti aukšto slėgio vandens srovės metodas, leidžiantis nuvalyti dangą be chemikalų, saugant aplinką nuo papildomų taršos šaltinių. Pavyzdžiui, atitinkami ruožai 108 kelyje (Vievis–Maišiagala–Nemenčinė) bei magistraliniame kelyje A1, jungiančiame Vilnių, Kauną ir Klaipėdą, tvarkytos būtent pagal šį metodą.

Tvarumo link: antro gyvenimo asfaltas ir žiedinės gamybos inovacijos Pastaraisiais metais kelių statyboje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui, žiedinei ekonomikai ir energijai taupyti.

„Pavyzdžiui, šiandien mūsų asfalto gamyklose Vilniuje ir Gargžduose atnaujinta automatizuota sistema leidžia pagaminti kokybišką asfaltą, į kurį dozuojama iki 30 proc. nufrezuoto antrinio asfalto. Taip ne tik tausojami gamtos ištekliai, bet ir užtikrinama, kad gatvėse būtų paklotos ilgaamžiškesnės dangos, prisitaikančios prie skirtingų apkrovų. Programa pati automatiškai koreguoja žaliavų kiekius, išlaikydama mišinio stabilumą ir aukštą kokybę“, – pasakoja „YIT Lietuva“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.

Be to, kelių tiesime aktyviau naudojamos naujos sudėties dangos. Lietuvoje vis dažniau atsigręžiama į betonines dangas, kurios pasaulyje vertinamos dėl ilgaamžiškumo ir atsparumo apkrovoms. Tokių dangų pritaikymas ypač aktualus intensyvaus eismo keliuose, logistikos centruose ar uostuose, kur patvarumas ir minimali priežiūra tampa dideliu pranašumu.

„Ši technologija turi didelę inžinerinę vertę ir pritaikymo galimybes – todėl šiemet pradedame pirmuosius darbus su nauju betono klotuvu, kuris leidžia įrengti ilgaamžes dangas Lietuvos keliuose“, – sako bendrovės „Fegda“ gamybos direktorius Mindaugas Aškelėnas.

Įmonė taip pat atlieka bandymus, kuriais asfalto bitumo dalis keičiama ekologiškomis žaliavomis, siekiant sukurti draugiškesnį gamtai produktą ir sumažinti bendrą CO₂ pėdsaką.

„Jau šiemet planuojame išasfaltuoti pirmąsias gatves, kur bitumo kiekį mišinyje sumažinsime iki 15 proc. – dalį jo pakeis ekologiškos žaliavos, leidžiančios kurti aplinkai draugiškesnį asfaltą“, – dalinasi M. Aškelėnas.

Pažangūs sprendimai ateina ne tik iš technikos ar statybos aikštelių, bet ir iš laboratorijų. Štai Lietuvos inžinerijos kolegijoje keletą metų vystomos inovacijos, kai įprasti betono mišiniai papildomi perdirbtais kartoniniais plaušais ar pramoniniais pelenais.

„Tokios medžiagos leidžia apie 20 proc. sumažinti šilumos nuostolius ir net iki 15 proc. sumažinti gamybos savikainą“, – komentuoja kolegijos administracijos vadovas Nerijus Varnas.

Tiesa, tam, kad tokios kolegijoje kuriamos inovacijos būtų realiai pritaikytos Lietuvos keliuose, dar reikia didesnių pokyčių šalies teisės aktuose, tačiau kryptis – aiški: tvarumas ir ekonomiškumas vis dažniau tampa standartais.

Skaitmeninis valdymas – nuo 3D modelių iki dronų

Šiuolaikiniai kelių projektai vis dažniau remiasi skaitmeninėmis technologijomis. Automatizuoto valdymo mašinos – buldozeriai, ekskavatoriai, vibrovolai – šiandien dirba pagal 3D modelius, su telemetrijos ir operatorių pagalbinėmis sistemomis, kurios leidžia pasiekti milimetrinį tikslumą ir matyti kokybės parametrus realiuoju laiku net sudėtinguose ar riboto matomumo ruožuose. Tokia įranga reikšmingai padidina efektyvumą.

„Kaip rodo tyrimai, naudodami šias sistemas patyrę operatoriai gali dirbti 41 proc. greičiau ir 75 proc. tiksliau, o mažiau patyrę – net dvigubai tiksliau. Be to, taip sutaupoma iki ketvirtadalio degalų, o darbų našumas išauga beveik dukart. Šiuos mechanizmus jau taikome rekonstruodami Vilniaus–Utenos magistralės ruožus ir naudosime visuose kituose projektuose“, – pabrėžia HISK transporto ir mechanizmų centro vadovas Matas Šateika.

Jis priduria, kad kiti inovatyvūs sprendimai mechanizmuose, tokie kaip varikliai be regeneracinių sustojimų, kai taršos filtras valomas automatiškai, nestabdant technikos, taip pat klotuvų variklio emisijos mažinimo sistema padeda taupyti degalus, sumažinti CO₂ taršą ir triukšmą: „Visa tai labai svarbu ne tik aplinkai tausoti, bet ir darbuotojų ergonomikai“, – pabrėžia pašnekovas.

Projektų valdyme bei statybos priežiūroje vis dažniau taikomos ir specialios platformos, leidžiančios visiems dalyviams realiuoju laiku stebėti statybų eigą, fiksuoti defektus, koordinuoti užduotis, o duomenys išlieka lengvai pasiekiami. Dar viena neatsiejamų technologijų – dronai, kurie padeda operatyviai užfiksuoti statybvietės būklę ir sukurti tikslius 3D žemėlapius.

„Naudodami dronus, skaitmeninius modelius ir specialias informacijos bei procesų valdymo sistemas galime nuolat fiksuoti statybos eigą, tiksliau apskaičiuoti kiekius, analizuoti duomenis ir greičiau spręsti problemas – tai taupo laiką, sąnaudas ir padeda pasiekti geresnį rezultatą“, – pabrėžia „YIT Lietuva“ generalinis direktorius K. Vanagas.

Moderni kelkraščio priežiūra

Dar viena inovacijų – kelkraščių tvarkymo metodai. Kai kelkraštis užveša augalija ar deformuojasi, lietaus vanduo nebegali tinkamai nutekėti, todėl pradeda ardyti važiuojamąją dalį, susidaro duobės, atsiranda poreikis remontuoti. Tinkamai atkurtas kelkraščio profilis leidžia efektyviai nutekėti vandeniui, todėl apsaugoma pagrindinė danga, didėja saugumas ir užtikrinamas ilgesnis eksploatacijos laikas.

Šiuolaikinėje kelių priežiūroje vis dažniau taikomi šaltos regeneracijos mišiniai – tai būdas atnaujinti kelio dangą, kai esama perdirbama tiesiog vietoje: susmulkinama, sumaišoma su rišikliais ar kitomis medžiagomis, tuomet paklojama kaip naujas sluoksnis.

„Užaukštėjusių kelkraščių tvarkymas – iš pirmo žvilgsnio nepastebimas darbas, tačiau itin reikšmingas dangos ilgaamžiškumui. Lygiai taip pat, taikant šaltos regeneracijos mišinius, išsaugoma didžioji dalis esamos dangos struktūros, kartu sumažinamas medžiagų ir energijos poreikis“, – komentuoja AB „Kelių priežiūra“ vadovas A. Vaitkus.

„Džiugu matyti, kad kelių tiesimo bendrovės nestovi vietoje – aktyviai ieško naujų sprendimų ir diegia inovacijas, kurios pagerina darbų kokybę, efektyvumą ir tvarumą. Vis dėlto norint, kad šios pastangos įsitvirtintų plačiau, būtinos palankios sąlygos – inovacijų diegimu turi būti suinteresuoti ne tik rangovai, bet ir užsakovai, tiek savivaldybės, tiek „Via Lietuva“.

Be to, spartesnei inovacijų plėtrai būtinas rinkos stabilumas, t. y. aiški, ilgalaikė darbų perspektyva bent 3–5 metų laikotarpiui. Tik žinodamos, kokių užsakymų gali tikėtis ateityje, bendrovės galės drąsiau investuoti į naujoves ir technologinius sprendimus“, – reziumuoja asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko.

Daugiau: 15min.lt

Luko Balandžio / 15min nuotr.