Hidrotechninė statyba daugeliui vis dar skamba kaip siaura ir mažai pažinta inžinerijos sritis. Tačiau būtent čia gimsta projektai, kurie formuoja uostus, krantines, laivybos kelius ir kitą vandens infrastruktūrą. Apie tai, kodėl pasirinko šią kryptį, kuo ji svarbi ir kodėl šiandien verta ją rinktis – pokalbis su bendrovės „Sweco Lietuva“ Hidrotechnikos skyriaus vadovu Žygimantu Snapkausku.
– Ar prisimenate momentą, kada supratote, kad norite būti inžinieriumi? Kodėl pasirinkote būtent šią kryptį?
– Apie inžineriją galvojau labai seniai – tikriausiai jau kokioje penktoje klasėje žinojau, kad būsiu inžinierius. Tiesa, tuo metu dar nežinojau, kokios srities. Mane visada traukė konstruoti, lipdyti, kasti, statyti. Tas noras buvo labai natūralus.
Prisidėjo ir aplinka – mano šeimoje buvo nemažai su inžinerija susijusių žmonių, todėl ši kryptis man nebuvo svetima. Nesu tas žmogus, kuris sakytų, kad buvo išskirtinai stiprus fizikoje ar matematikoje, nors šie dalykai sekėsi gerai. Mano atveju viską labiausiai nulėmė didelis noras ir smalsumas. Studijas baigiau gerais rezultatais, tačiau atėjęs į darbą labai greitai supratau, kad tikrasis mokymasis tik prasideda.
Inžinerija yra sritis, kurioje beveik niekada nedirbi vienas. Tu augi komandoje, iš kolegų, iš projektų, iš praktikos. Man labai pasisekė, kad profesinio kelio pradžioje turėjau patyrusių inžinierių, iš kurių galėjau mokytis. Manau, kad būtent nebijojimas klausti, klysti ir mokytis ir atvedė ten, kur esu šiandien.
– Daug kam hidrotechninė statyba vis dar skamba gana abstrakčiai. Kas tai iš tikrųjų yra ir kuo ši sritis svarbi Lietuvai?
– Hidrotechnika yra vandens objektų statyba ir projektavimas. Tai krantinės, užtvankos, dambos, bangolaužiai, prieplaukos, laivybos kanalai ir visa kita infrastruktūra, susijusi su vandeniu. Iš esmės tai yra vandens inžinerija.
Dažnai žmonėms atrodo, kad tai labai siaura sritis, bet iš tikrųjų ji yra daug platesnė ir sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Čia reikia suprasti, kaip veikia gruntiniai vandenys, kaip vandenyje elgiasi konstrukcijos, kaip skirtingi sprendimai veikia aplinką, infrastruktūrą ir ilgalaikį objekto patikimumą.
Lietuvai ši sritis yra itin svarbi. Esame jūrinė valstybė, todėl mums strategiškai reikšminga tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra, tiek vidaus vandens kelių vystymas. Mūsų komanda jau daugiau kaip 20 metų projektuoja uosto krantines, gamtosaugos objektus, prisideda prie sudėtingų hidrotechnikos sprendinių. Esame dirbę prie bangolaužių rekonstrukcijos, laivybos kanalo gilinimo, Kuršių nerijos krantosaugos statinių, bunų Nemune, Kauno Marvelės krovinių uosto. Artimiausioje perspektyvoje svarbūs ir tokie projektai kaip Šventosios jūrų uosto plėtra ar Rusnės laivų prieplauka.
Tai projektai, kurie nėra tik techniniai brėžiniai. Jie tiesiogiai veikia valstybės ekonomiką, logistiką, aplinkosaugą ir žmonių gyvenimo kokybę.
– Kaip per pastaruosius metus keitėsi pats hidrotechnikos inžinieriaus darbas?
– Per vienuolika metų inžinerijoje labai aiškiai matau, kaip ši sritis keičiasi. Kai pradėjau dirbti, dar buvo labai stiprus tradicinio braižymo etapas. Tuo metu jau dirbau su „AutoCAD“, kuris leido gerokai efektyviau spręsti kai kuriuos projektavimo klausimus, tačiau šiandien situacija jau visai kita.
Dabar gyvename 3D projektavimo eroje. Dirbama su „Revit“, „Tekla“ ir kitomis programomis, kurios leidžia visą projektą matyti trimatėje erdvėje. Gali vienu metu vertinti konstrukcijas, drenažą, vandentiekį, elektros tinklus, skirtingus lygius, parametrus, jų susikirtimus. Tai iš esmės pakeičia projektavimo kokybę, leidžia greičiau pastebėti klaidas ir priimti tikslesnius sprendimus.
Inžinerija šiandien yra greitesnė, tikslesnė ir gerokai labiau skaitmenizuota. Terminai trumpėja, projektai sudėtingėja, todėl natūraliai keičiasi ir pats darbo pobūdis.
– Dirbtinis intelektas jau vis garsiau minimas įvairiose srityse. Ką jis keičia inžinieriaus darbe?
– Dirbtinis intelektas į inžineriją jau ateina, nors gal kiek vėliau nei į kai kurias kitas sritis. Šiandien jau yra sprendimų, kurie padeda braižančiam inžinieriui greičiau atlikti pasikartojančias užduotis, tiksliau modeliuoti tam tikrus pokyčius ar lengviau koreguoti projektinius sprendinius.
Pavyzdžiui, uždavus tam tikras komandas, galima greičiau pakeisti konkrečius elementus, formas ar parametrus, ir tai padeda taupyti laiką. Tokie įrankiai leidžia sumažinti rutininio darbo kiekį, pagreitina procesus ir kai kuriais atvejais padeda išvengti klaidų.
Tačiau labai svarbu suprasti, kad dirbtinis intelektas nepakeičia inžinieriaus. Jis nepakeičia profesinio vertinimo, atsakomybės ir gebėjimo priimti sprendimus. Tai įrankis, kuris padeda dirbti greičiau ir efektyviau, bet mąstyti vis tiek turi žmogus.
– Dažnai sakoma, kad į darbo rinką ateina visai kitokia naujoji karta. Kuo ji, jūsų akimis, skiriasi nuo ankstesnių?
– Dažnai girdime pasakymą, kad kiekviena nauja karta esą prastesnė, bet aš su tuo visiškai nesutikčiau. Mano akimis, šiandieniniai jauni žmonės ateina su visai kitu santykiu į informaciją, mokymąsi ir technologijas.
Jie daug greičiau randa informaciją, greičiau ją atsirenka, perpranta naujus įrankius ir daug sparčiau prisitaiko prie pokyčių. Naujas programas jie perpranta gerokai greičiau, nei mes kadaise galėjome. Jų mąstymas kitoks, bet ir pati inžinerija šiandien jau yra kitokia.
Dabartinei inžinerijai reikia žmonių, kurie gebėtų greitai mokytis, prisitaikyti, nebijotų technologijų ir matytų pokytį kaip galimybę. Šiuo požiūriu naujoji karta atsineša labai daug stiprybių.
– Kodėl šiandien šių specialistų taip trūksta?
– Poreikis labai aiškus, nes projektų daugėja, o specialistų, kurie ateina į rinką, mažėja. Dar mano studijų laikais hidrotechnikos studijas baigdavo apie 20 žmonių, o šiandien jų yra dar mažiau. Tuo pačiu projektų mastas tik auga, inžinieriai amžėja, o naujos kartos į šią sritį ateina per mažai.
Kadangi „Sweco“ yra didelė tarptautinė grupė, nuolat gauname kvietimų prisidėti ir prie tarptautinių projektų. Tačiau realybė tokia, kad kartais sudėtinga pilnai patenkinti net Lietuvos rinkos poreikį. Hidrotechnikų šiandien trūksta visur – nuo projektavimo įmonių iki statybos rangovų, savivaldos ar infrastruktūros valdymo sektoriaus.
– Kodėl jaunam žmogui verta rinktis būtent hidrotechninės statybos inžineriją?
– Todėl, kad tai specialybė, kuri turi labai aiškų poreikį, platų pritaikomumą ir didelę prasmę. Tai nėra sritis, kurioje baigęs studijas nežinosi, kur save pritaikyti. Atvirkščiai – galimybių labai daug. Hidrotechnikos studijos suteikia platų inžinerinį matymą, kuris leidžia dirbti ne tik vandens infrastruktūros projektuose, bet ir bendrojoje statyboje, projektų valdyme, savivaldoje ar konsultacinėje veikloje.
Dar vienas svarbus dalykas – šioje profesijoje labai aiškiai matai savo darbo rezultatą. Kai prisidedi prie krantinės, prieplaukos, bangolaužio ar uosto projekto, supranti, kad kuri ne tik objektą, bet ir vertę valstybei bei visuomenei. Tai labai stiprus motyvas.
Jaunam žmogui pasakyčiau paprastai: jei nori dinamiško darbo, nori dirbti su moderniomis technologijomis, ieškai srities, kurioje reikės nuolat augti, ieškoti sprendimų ir matyti realų savo darbo poveikį, Hidrotechninės statybos inžinerija yra labai stiprus pasirinkimas.
Taip pat studijuojantiems valstybės finansuojamose vietose Žemės ūkio ministerija skiria tikslines skatinamąsias stipendijas. 2026 m. įstojusiems į Hidrotechninės statybos studijų programą numatytos penkios stipendijos po 200 Eur per mėnesį.