Darbo rinkos pokyčius stipriai lemia technologinė ir visuomeninė kaita, todėl profesijų ribos nyksta, o vis svarbesni tampa tarpdisciplininiai gebėjimai ir kritinis mąstymas.
Taip teigia Lietuvos inžinerijos kolegijos pavaduotoja akademinei veiklai bei edukologijos mokslų daktarė Simona Pilkienė.
PROFESIJŲ RIBŲ NYKIMAS IR KOMPETENCIJŲ SVARBA
Šiandien darbo rinką keičia technologijų pažanga, skaitmenizacija, visuomenės transformacija bei globalūs iššūkiai. Dėl šių priežasčių tradicinė profesijos samprata tampa vis mažiau apibrėžta – nyksta ribos tarp skirtingų sričių. Svarbesnė tampa kompetencijų visuma: žinios, gebėjimai ir tarpdisciplininiai įgūdžiai.
„Kintanti visuomenė, pramonės, technologijų pažanga, skaitmenizacija ir, iš kitos pusės, visuomenės daromas poveikis gamtai, tai yra: klimato kaita, pandemijos, karai, nestabilumas, mus verčia permąstyti profesijos sampratą.
Profesija šiai dienai kaip sąvoka tampa jau nebeaktuali, nes sudėtinga darosi apibrėžti profesijų ribas. Visi šie pokyčiai įtakoja tai, kad turėtume kalbėti ne apie profesijas, bet apie kompetencijų rinkinį, gebėjimus, žinias ir įgūdžius, ypač tarpdisciplininius įgūdžius, kurie reikalingi ateities visuomenei“, – teigia pašnekovė
ILGALAIKĖS PROFESIJŲ PROGNOZĖS – RIBOTOS, TAČIAU YRA AIŠKIOS KRYPTYS
Anot pašnekovės, tiksliai prognozuoti, kokios profesijos bus paklausios po kelių dešimtmečių, praktiškai neįmanoma – trumpalaikes prognozes galima apibrėžti tik 5 –10 metų laikotarpyje.
Vis dėlto akivaizdu, kad tam tikrų sričių specialistų, pavyzdžiui gydytojų, teisėjų ar inžinierių, reikės ir ateityje. Tačiau keisis ne poreikis, o pats profesijų turinys. Siauras specializavimasis užleis vietą platesniam, kompleksiniam išsilavinimui.
„Nebelieka jokių ribų, nebelieka siaurumo. Išnyksta tam tikros ribos. Ir iš tikrųjų tą pokytį, skandinavai ir JAV įvardino anksčiau.
JAV jau keletą dešimtmečių gyvuoja būtent plataus išsilavinimo kultūra, plataus išsilavinimo laipsnių suteikimas, tarpdiscipliniškumas ir tarpkryptiškumas. Tuo keliu gana senokai yra pasukę ir skandinavai“, – sako S. Pilkienė.
LIETUVOS PAŽANGA
Lietuvoje iki šiol galiojusi teisinė sistema buvo gana suvaržyta tarpdisciplininių studijų atžvilgiu, tačiau įvyko pokytis – tarpkryptinės studijos tapo oficialiai įteisintos. Vis dėlto sprendimas vertinamas kaip pavėluotas, todėl gali kilti iššūkių pasivyti jau pažengusias šioje srityje šalis.
„Lietuvoje teisinė bazė buvo iki šiol suvaržyta, tačiau atrodo, kad ir čia dega žalia šviesa, gal kiek ir pavėluotai, tačiau vis tiek tai yra žingsnis į priekį – šiemet buvo įteisintos tarpkryptinės studijos.
Deja, mes bailūs ir riboti, tą drąsiai galime pripažinti, santūrūs lietuviai, ir bijome leisti jas vykdyti visuose lygmenyse.
Buvo nutarta jas vykdyti tik magistro lygmenyje, kas iš principo suponuoja, kad pirminio pasirengimo teisinė bazė neleidžia turėti. Tačiau aukštosios mokyklos bendrauja nuolat su socialiniais partneriais, jos neveikia uždaroje erdvėje ir neveikia vien tik vadovaujantis teisės aktais.
Dauguma didžiųjų aukštųjų mokyklų veikia tarptautiniame lygmenyje, yra Europos aljansuose, jie jau rengia tokias programas už Lietuvos ribų“, – dalinasi pašnekovė.
INŽINERINIS MĄSTYMAS – SVARBIAUSIAS GEBĖJIMAS
Pašnekovė išskiria, kad ateityje bus labai reikalingas inžinerinis mąstymas. Gebėjimas analizuoti procesus, spręsti kompleksines problemas, dirbti su technologijomis, suprasti visuomenę ir numatyti galimas rizikas.
„Mano nuomone, ateityje labiausiai reikės kritinio, analitinio, inžinerinio mąstymo, kad su būtų galima suvokti procesus, sugebėti valdyti krizes ir sugebėti prognozuoti galimų grėsmių poveikį visuomenei.
Aš drąsiai sakau, kad inžinierių reikės po 50 metų kaip niekad, bet inžinierių ne kaip profesijos, bet inžinerinio mąstymo. Inžinerija, IT, matematika, kritinis, analitinis mąstymas, komunikaciniai gebėjimai – viskas turi susidėti į puokštę kompetencijų“, – teigia S. Pilkienė.
Šiais laikais, inžinierius turi būti kompetetingas net keletoje sričių.
„Šiuolaikinis inžinierius turi mąstyti ir kurti technologijas, ir visa tai veda į šiuolaikinį inžinerijos supratimą. Neužtenka turėti mechaninių, elektronikos, matematikos, fizikos žinių. Turi apskirtai turėti suvokimą apie visuomenės raidą, technoginių sprendimų poveikį aplinkai ir priimti sprendimus veikiant kompleksiškai.
Jeigu anksčiau inžinieriui nerūpėjo gamtos, klimato kaitos, karo sukeltų poveikių sprendimų ieškojimas, šiai dienai tai yra aktualiausi dalykai. Tik tokių plačių kompetencijų žmonės bus reikalingi visuomenėje“, -– pabrėžia Simona.
PALINKĖJIMAS JAUNAM ŽMOGUI
Jauniems žmonėms, besirenkantiems profesinį kelią, pašnekovė rekomenduoja ugdyti kritinį ir analitinį mąstymą bei stengtis išardyti egzistuojančius stereotipus.
„Svarbiausia ugdyti kritinį bei analitinį mąstymą. Ir labai linkėčiau išeiti iš stereotipų, kad nebijotumėte keisti požiūrio. Viskas keičiasi. Jeigu anksčiau buvo tabu moterys inžinierės, ir jų buvo vienetai, tai šiai dienai turime nuostabių lyderių inžinierių, nuo kurių priklauso ateitis.
Viskas priklauso nuo to, kiek mes investuosime į stereotipų laužymą ir išėjimą iš profesijos ribų“, – linki pašnekovė
Autorė: praktikantė Aurėja Staškutė
Visą straipsnį galite rasti čia.