2002-2009 M.
2002 m. rugpjūčio 30 d. bendru Švietimo ir mokslo ministerijos ir Kauno technologijos universiteto teikimu Kauno aukštesniosios technikos mokyklos bazėje įsteigta Lietuvos inžinerijos kolegija (KTK). Jos Laikinuoju direktoriumi paskiriamas dr. Jonas Krivickas. Patvirtintas Lietuvos inžinerijos kolegijos Laikinasis statutas. Ypatingas to laikotarpio bendruomenės bruožas – didžiulis susitelkimas ir bendradarbiavimas pertvarkant realizuojamas aukštesniojo mokymo programas į studijų programas. Išleidžiant pirmąją diplomantų laidą Kolegija patvirtino oficialius įvaizdžio atributus ir simboliką: Kolegijos logotipą bei Vėliavą.
Siekiant užtikrinti sklandžią Kolegijos strateginę plėtrą ir vadovaujantis Laikinuoju statutu, jau 2002 metais buvo pradėtos formuoti naujos savivaldos institucijos. Pirmoji buvo Kolegijos Steigiamoji taryba. Steigiamoji taryba patvirtino glaudaus bendradarbiavimo su socialiniais partneriais strateginės plėtros kryptį konsoliduojant išteklius studijų bazės plėtrai. 2002 m. suformavus Steigiamąją tarybą buvo pradėtos kurti ir kitos Kolegijos savivaldos institucijos: fakultetų tarybos, Akademinė taryba, studentų atstovybė. Operatyvinių vadybinių klausimų sprendimui patvirtintas direktoratas ir nauja Kolegijos valdymo organizacinė struktūra, kurioje funkcionavo 5 katedros: 3 specialybinės ir 2 bendrosios.
Pirmajame Kolegijos gyvavimo dešimtmetyje svarbus vaidmuo teko bibliotekos kolektyvui. Pradėjus realizuoti aukštojo mokslo programas iš esmės reikėjo atnaujinti metodines priemones, studijų literatūros šaltinius, sukaupti pakankamą mokomųjų šaltinių bazę kiekvienai studijų programai.
Naujus bruožus įgavo ir tarptautinė veikla. Kolegija kaip aukštojo mokslo institucija, Europos Komisijai patvirtinus jos dalyvavimą Erasmus Universitetų Chartijoje, pradėjo dalyvauti Sokrates/Erasmus programoje. Tai atvėrė studentams ir dėstytojams galimybes dalyvauti tarptautinių mainų projektuose.
Pirmasis Kolegijos dešimtmetis buvo turiningas jubiliejais: bendradarbiavimo su Šmalkaldeno taikomųjų mokslų universitetu 30 - metis, tautinių šokių kolektyvo „Pušynėlis“ 50 – metis ir vienas svarbiausių Kolegijos gyvavimo 85 – erių metų jubiliejus.
2006 m. Kolegija paminėjo vieną svarbiausių savo gyvavimo jubiliejų - mokyklos 85 – penkmetį. Lietuvos inžinerijos kolegijos kaip aukštojo mokslo institucijos atvyko pasveikinti daug garbingų svečių: Jo Ekscelencija, LR Ministras pirmininkas A. M. Brazauskas, LR Mokslų akademijos vadovai, LR Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, universitetų ir kolegijų atstovai, darbo rinkos ir įvairių profesinių asociacijų atstovai. Gausus svečių būrys ir jų išsakytos mintys bei tai, kad į renginį atvyko vienas iš pagrindinių šalies vadovų Jo Ekscelencija, LR Ministras pirmininkas A. M. Brazauskas, buvo įrodymas, jog Kolegija surado savo vietą aukštojo mokslo erdvėje ir yra pasirengusi tarti svarų žodį specialistų rengimo konkurencinėje rinkoje.
1-osios Kolegijos absolventų laidos diplomų įteikimo šventė.
KTK vėliavos šventinimo ceremonija.
Pirmasis Lietuvos inžinerijos kolegijos Steigiamosios tarybos posėdis.
Lietuvos inžinerijos kolegijos Steigiamosios tarybos sudėtis.
Prieš priimdami strateginius sprendimus Steigiamosios tarybos nariai vertina studijų bazę. Iš dešinės: Steigiamosios tarybos pirmininkas dr. J. Biržiškis, dr. J. Puodžius, prof. habil. dr. A. Fedaravičius, dr. J. Krivickas, dr. M. Jotautienė, S. B. Kazakevičius, prof. R. Šiaučiūnas, prof. habil. dr. A. Valiulis, V. Burokas.
BOSCH atstovas D. Šapranauskas (kairėje) ir Kolegijos direktorius J. Krivickas pasirašo bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu Kolegijos bazėje įkuriamas BOSCH mokymo centras.
Studijų kokybės vertinimo centro suformuota išorinių ekspertų komisija vertina studijų bazę. Centre – komisijos pirmininkas doc. dr. N. Pačėsa. 2008 m.
Akademinės tarybos posėdis. Iš kairės: Akademinės tarybos pirmininkė E. Dainytė, sekretorė L. Mieliauskienė, Fundamentaliųjų mokslų katedros vedėjas dr. R. Palevičius, Autotransporto katedros vedėjas V.Lendraitis, Elektros ir elektronikos katedros vedėjas G. Daukšys, LEI vyresnysis mokslinis bendradarbis J. Savickas, Statybos fakulteto dekanas A. Skrupskis, Elektromechanikos fakulteto dekanas dr. V.Naginevičius, Suaugusiųjų studijų centro vadovas V.Speičys, Studijų ir mokslo skyriaus vedėjas A. Gavėnas, Statybos katedros vedėja V. Bekerienė, direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai dr. M. Jotautienė, direktorius dr. J. Krivickas.
Pirmasis direktoratas. Iš kairės: Statybos fakulteto dekanas A. Skrupskis, Suaugusiųjų studijų centro vedėjas V. Speičys, direktorius dr. J. Krivickas, direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai dr. M. Jotautienė, Elektromechanikos fakulteto dekanas dr. V. Naginevičius, Studijų ir mokslo skyriaus vedėjas A. Gavėnas, direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai V. Mikalajūnas.
Studijų ir mokslo skyrius.
Suaugusiųjų studijų centras.
Fundamentaliųjų mokslų katedra. Vadovas dr. R Palevičius (stovi antras iš kairės).
Socialinių ir humanitarinių mokslų katedra. Vadovė L. Mieliauskienė (pirma eilė antra iš dešinės).
Statybos katedra. Vadovė V. Bekerienė (sėdi trečia iš dešinės).
Energetikos ir elektronikos katedra. Vadovas G. Daukšys (sėdi trečias iš kairės).
Autotransporto katedra. Vadovas V. Lendraitis (sėdi centre).
Bibliotekos darbuotojos. Centre vadovė Ž. Guogytė.
Šimtmečio jubiliejaus proga Šmalkaldeno taikomųjų mokslų universiteto elektronikos laboratorijojedr. Marija Jotautienė, asoc. prof. dr. Jonas Krivickas, prof. dr. Elmar Heinemann, prof. dr. Jürgen Müller, diplm.- inž. Emil Rausch.
Akimirka iš tarptautinės mokslinės konferencijos „Vertybių kaita aukštojo mokslo reformų laikotarpiu“.
Horteno technikos koledžo vadovai Kolegijos muziejuje. 2006 m.
Tautinių šokių kolektyvas “Pušynėlis”. Vadovas K. Pušinaitis (stovi antroje eilėje centre).
Mokyklos 85-erių metų jubiliejaus akimirka.
Jo Ekscelencijos, LR Ministro pirmininkas A. M. Brazauskas pasirašo Kolegijos muziejaus svečių knygoje.
2005 m. KTK Studentų atstovybė. Pirma kairėje sėdi SA prezidentė Lina Šimonytė.
Kolegijos stendą mugėje „Studijos – 2003“ aplankė LR Švietimo ir mokslo ministras dr. A.Monkevičius (trečias iš dešinės).
Pirmoji KTK laida skraidina savo svajones.
2005 m.