GEDIMINAS VASILIAUSKAS

Inžinierius, Kauno miesto politikas, Kauno lengvosios atletikos federacijos prezidentas,  visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ valdybos narys

LR Seimo narys (nuo 2016 m.)

Kauno politechnikumo Autokelių tiesimo ir eksploatavimo (AKES) specialybės absolventas

(studijas baigė 1982 m.)

Gediminas Vasiliauskas gimė 1963 m. birželio 2 d. Naugardiškėje, Kauno rajone. Vaikystė ir pirmieji aštuoneri mokslo metai prabėgo Garliavoje. 1970–1974 m. mokėsi Garliavos 1–ojoje vidurinėje mokykloje, 1974–1978 m. – 2–ojoje vidurinėje mokykloje.

1978 – 1982 m. G. Vasiliauskas mokėsi Kauno politechnikume Autokelių tiesimo ir eksploatavimo (AKES) specialybę, įgijo techniko statybininko kvalifikaciją. Tarnavo sovietinėje armijoje, desantininkų dalinyje Kaune.

1985–1990 m. G. Vasiliauskas studijavo Vilniaus universitete, įgijo ekonomisto kvalifikaciją.

1985–1998 m. įmonėje Kauno šilumos tinkluose dirbo šilumos įvadų šaltkalviu. 1998–2007 m. dirbo AB „Kauno energija“. 2005–2007 m. ėjo AB „Kauno energija“ profesinės sąjungos pirmininko pareigas. Nuo 2009 m. – AB „Kauno energija“ šilumos tinklų tarnybos inžinierius.

2007–2009 m. stambioje užsienio kapitalo bendrovėje UAB „Water Ser“ ėjo Kauno regiono direktoriaus pareigas.

2002–2006 m. G. Vasiliauskas buvo Kauno krepšinio lygos viceprezidentas ir valdybos narys. 2005–2009 m. – Lietuvos lengvosios atletikos federacijos teisėjas (teisėjavo lengvosios atletikos 2005 ir 2009 m. Europos jaunimo čempionatuose Kaune, V. Aleknos organizuotuose pajėgiausių pasaulio diskininkų turnyruose, Lietuvos čempionatuose). Nuo 2011 m. – Kauno lengvosios atletikos federacijos prezidentas.

Nuo 2012 m. yra visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ valdybos narys, nuo 2015 m. – Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Sporto, turizmo ir laisvalaikio komiteto pirmininkas.

Gediminas Vasiliauskas 2016 m. vienmandatėje rinkimų apygardoje Kaune, Petrašiūnų apygardoje išrinktas į LR Seimą. G Vasiliauskas yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys.

KTK bendruomenės nariai LR Seime. Pirmas iš dešinės LR Seimo narys Gediminas Vasiliauskas. 2018 m.

2017 m. liepos 28 d. LR Seimo narys Gediminas Vasiliauskas gavo apdovanojimą iš Kanados ambasados darbuotojos Beth Richardson. Šis apdovanojimas ypatingas tuo, kad Baltijos šalyse tokiu titulu bus apdovanoti vos keli asmenys. Gediminui Vasiliauskui jis skirtas už bendradarbiavimo vystymą su Kanada, švenčiančia 150-ąsias Kanados konfederacijos susikūrimo metines.

www.lrs.lt

Iš Lietuvos inžinerijos kolegijaus muziejaus archyvų

Parengė KTK muziejaus vadovė B. Gakienė

ARŪNAS AKSTINAS

UAB “Aurika” direktorius

Kauno politechnikumo Automobilių remonto ir eksploatacijos (ARE) specialybės absolventas

(studijas baigė 1984 m.)

1990 – 2015 metų Lietuvos asmenybė

Asmenybe vadinčiau žmogų, kuris ne prisitaiko prie aplinkybių, bet kuria jas, žmogų, kuris mato ne problemas, o galimybes, žmogų, kuris ne bando veikti, o veikia, kuris (pasi)tiki kitais ir drįsta rizikuoti, kuris ryžtasi daryti ne tai, kas įmanoma, bet tai, kas neįmanoma, ir kuris apie save daugiausia pasako kalbėdamas apie kitus. (A. Akstinas)

1990 – 2015 m. PASIEKIMAI

Darbai: 1991 m. įkurta A. Akstino vadovaujama lietuviško kapitalo bendrovė “Aurika” yra lyderiaujanti pakuočių ir etikečių gamintoja Baltijos šalyse. Fleksografiniu spaudos būdu įmonė gamina lanksčias pakuotes maisto produktams, įvairių rūšių etiketes, aliuminio folijos dangtelius ir kitus spaudos gaminius. Daugiau kaip pusė pagamintos produkcijos eksportuojama į užsienio šalis. A. Akstinas šiandien vadovauja daugiau kaip 330 darbuotojų komandai, iš kurių 45 proc. įmonėje dirba ilgiau kaip 4 metus. Per mėnesį įmonė pagamina daugiau kaip 15 000 km fleksografinės spaudos gaminių, priima ir įvykdo daugiau kaip 4000 užsakymų. 2014 m. įmonės pajamos viršijo 109 mln. litų be PVM. Šiandien A. Akstino valdoma įmonė vertinama už tokias savybes, kaip patikimumas, orientacija į klientą. A. Akstino iniciatyva įmonė “Aurika” glaudžiai bendradarbiauja su mokslo institucijomis, tyrimų centrais, vykdo socialiai atsakingą veiklą, remiasi darnaus vystymosi principais.

Apdovanojimai: A. Akstino vadovaujama bendrovė “Aurika” yra pelniusi daugybę apdovanojimų: 2014 m. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija bendrovę apdovanojo ‘Už drąsias investicijas”, Lietuvos pramonininkų konfederacijos apdovanojimuose “Aurika” pelnė Lietuvos metų eksportuotojos – 2013” vardą ir buvo pripažinta “Sėkmingai dirbančia įmone  - 2014”. Žinių ekonomikos forumas pripažino UAB “Aurika” “Žinių ekonomikos įmone 2013”, taip pat pelnyta Lietuvos verslo agentūros padėka “Už idėjų pavertimą realybe” už sėkmingai įgyvendintus Europos Sąjungos finansuojamus projektus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos įvertinimas “Sėkmingai dirbanti įmonė 2012”, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos apdovanojimas “Už nuopelnus verslui”. Įmonė tapo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų konkurso “Vokietijos ūkio apdovanojimai Lietuvoje 2012” nugalėtoja, nacionaliniame “Inovacijų prizo” konkurse 2010 m. UAB “Aurika” pripažinta “Inovatyviausia įmone”, Lietuvos spaudos pramonės apdovanojimuose 2009 ir 2011 m. – Lietuvos spaudos pramonės lydere. Lietuvos spaustuvininkų asociacijos apdovanojimuose pelnė “Geriausio produkto 2009” ir “Inovatyviausios spaustuvės 2010” vardus. 2004 ir 2005 m. įmonei įteikti “Gazelė” apdovanojimai, 2001 ir 2004 m. įmonės gaminiai išrinkti metų gaminiais. 2012, 2013 ir 2014 m. UAB “Aurika” pelnė “Stipriausi Lietuvoje” įvertinimą už finansinius rodiklius.

Svarbiausiais pasiekimais A. Akstinas laiko:

UAB “Aurika” yra tradicinės pramonės šakos atstovė - spaustuvė, Baltijos šalyse lyderiaujanti pakuočių ir etikečių gamintoja. Nuolat tobuliname vykstančius procesus, diegiame inovacijas, dirbame operatyviai ir profesionaliai, galbūt todėl esame pelnę ne tik didžiausią Lietuvos gamintojų, bet ir gerai pasaulyje žinomų įmonių pasitikėjimą. Didžiuojuosi visais įmonės darbuotojais, kurie aktyviai ir sąžiningai dirbdami siekia aukštos ir stabilios kokybės. Būtent žmonės – stiprūs, lojalūs ir ilgamečiai savo veiklos specialistai – yra vienas pagrindinių UAB “Aurika” sėkmingos veiklos garantų. 

Naudoti šaltiniai:

“Asmenybės. 1990 – 2015 m. Lietuvos pasiekimai. II dalis”. Biografijų rinkinys. VšĮ Leidybos idėjų centras, Kaunas, 2015, 145 – 146 psl.

Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvų

Parengė KTK muziejaus vadovė B. Gakienė  

ALDAS RUSEVIČIUS

AB „Kauno tiltai“ valdybos narys ir generalinis direktorius

Kauno politechnikumo Autokelių tiesimo ir eksploatavimo (AKES) specialybės absolventas

(studijas baigė 1986 m.)

Aldas Rusevičius yra Kauno politechnikumo Autokelių tiesimo ir eksploatavimo specialybės 1986 m. absolventas. 1988 – 1995 m. studijavo Vilniaus Gedimino technikos unuversitete  Statybos inžineriją ir įgijo statybos inžinieriaus kvalifikaciją. 2001 m. A. Rusevičiui Vilniaus Gedimino universitete buvo suteiktas Statybos inžinerijos magistro laipsnis.

Aldo Rusevičiaus darbo patirtis: Kauno kelių statybos valdybos Nr. 10 techninis direktorius (1986 – 1998 m.), AB “Kauno tiltai” technikos direktorius (1998 – 2009 m.), AB “Kauno tiltai” generalinio direktoriaus pavaduotojas (2009 – 2015 m.).  2015 m. birželio 2 d.  Aldas Rusevičius paskirtas AB “Kauno tiltai”  generaliniu direktoriumi.

Transporto statybos infrastruktūros sektoriuje Aldas Rusevičius dirba daugiau kaip 25 metus. Jam einant bendrovės „Kauno tiltai“ techninio direktoriaus pareigas buvo įgyvendinti svarbūs ne tik bendrovei, bet ir visai šaliai transporto infrastruktūros statybos projektai: Jakų žiedo statyba, Kauno miesto vakarinio aplinkkelio tiesimas, Vilniaus Lazdynų tilto rekonstrukcija, Kauno geležinkelio tunelio renovacija ir daugelis kitų projektų. Jo iniciatyva bendrovės įgyvendinamuose kelių ir tiltų statybos objektuose tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje pradėti taikyti nauji ir pažangūs statybų metodai, leidžiantys darbus atlikti kokybiškiau ir efektyviau.

Aldas Rusevičius yra Lietuvos inžinerijos kolegijos “Kelių inžinerijos” studijų  programos baigiamųjų darbų gynimų komisijos pirmininkas.

Aldas Rusevičius Lietuvos inžinerijos kolegijoje baigiamųjų darbų gynime. 2015 m.

AB “Kauno tiltai” kasmet skiria ne mažiau kaip po 290 € KTK studentams transporto į statomus objektus ir Kelių muziejų išlaidoms, remia įranga studijoms, nuolat priima studentus į praktikas, dalinasi patirtimi paskaitų, praktinių užsiėmimų, seminarų, konferencijų metu.

AB „Kauno tiltai” yra didžiausia transporto infrastruktūros statybos bendrovė Baltijos šalyse, veikianti tiltų, kelių, geležinkelių, oro ir vandens uostų statybos srityse. Bendrovė įgyvendina didelio masto, techniškai sudėtingus transporto infrastruktūros statybos projektus Lietuvoje, Latvijoje ir Skandinavijos šalyse. Bendrovė yra Lenkijos geležinkelių ir kelių infrastruktūros statybos įmonių grupės „Trakcja-PRKiI“ bei vienos didžiausių, esančių tarp TOP 50, Europos statybos bendrovių „Comsa Emte“ grupės dalis.

Įmonėje iš beveik 800 darbuotojų 70 % dirbančiųjų yra įvairių kartų Lietuvos inžinerijos kolegijos absolventai. Tai yra analogų Lietuvoje neturintis atvejis, geriausiai atspindintis verslo ir mokslo partnerystės rezultatą absolventų kontekste bei šios partnerystės palaikymą ir plėtotę.

2015 m., Lietuvos inžinerijos kolegijos 95 – ojo jubiliejaus proga, KTK direktorius Nerijus Varnas, įvertindamas kolegijos rėmėjų ir bendruomenės narių indėlį į institucijos strateginių siekių įgyvendinimą, už reikšmingą indėlį realizuojant kolegijos tikslus Aldą Rusevičių apdovanojo kolegijos mecenato Garbės ženklu.

Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvų

Parengė KTK muziejaus vadovė B. Gakienė

ĄŽUOLAS KAMINSKAS

UAB PALFINGER LIETUVA direktorius

Kauno politechnikumo Automobilių remonto ir eksploatacijos (ARE) specialybės 1986 m. absolventas ir Lietuvos inžinerijos kolegijos Automobilių techninio eksploatavimo (ATE) specialybės absolventas

(studijas baigė 2012 m.)

Į Kauno politechnikumą įstojau 1980 m. Pasirinkau automobilių remonto ir eksploatacijos specialybę. Paskata buvo tarybinių laikų euforija - autoservise remontuoti žiguliukus. Tik įstojus, mane paėmė į tarybinę armiją, kur, drįsčiau teigti, iš gyvenimo buvo išbraukti du metai. Grįžęs iš kariuomenės, tęsiau mokslus ir puikiai prisimenu tų laikų mokymą: dėstytojus, kurie buvo labai griežti, daug reikalavo, prisimenu ir šiandien. Todėl noriu pažymėti, kad dėstytojų (braižomosios geometrijos, techninės mechanikos, metalų technologijos), kurie buvo reiklūs ir griežti, suteiktos žinios man labiausiai padeda ir dabartiniame darbe.

1986 m. baigiau Politechnikumą, atėjo metas rinktis paskyrimą. Patirties įgijau dar besimokydamas (naktimis dirbau autobusų parke, karinėje katedroje laborantu, vairavimo instruktoriumi, buvau Politechnikumo ūkio automechanikas). Rinkausi paskyrimą į statybinę organizaciją. Pasirinkimą nulėmė galimybė gauti butą. Tai buvo pagrindinė motyvacija. Remonto statybos valdyboje dirbau mechaniku ir, kaip jaunas specialistas, pirmas gavau butą. Tuomet atsirado nuostabi šeima ir didesnė motyvacija siekti, nes šeima yra pagrindinis variklis. Tuo metu Lietuvoje aprūpinti šeimą buvo sudėtinga, man pasitaikė unikali galimybė išvažiuoti į Vokietiją. Tai buvo 1992 metai. Ten dirbau “Lakier” servise, kur ruošiau automobilius dažymui. Tai buvo mano pati pirmoji rimta praktika pagal specialybę. Bedirbdamas šioje kompanijoje, įgijau labai daug patirties, tai tarsi buvo dar vienas universitetas, kuris išmokė mane, kaip reikia dirbti su naujomis technologijomis, šiuolaikinėmis medžiagomis, ir po tam tikro laiko visas savo žinias ir lėšas pradėjau investuoti Lietuvoje.

2003 m. įkūriau įmonę - UAB “KMT”, kurios specializacija – keliamųjų įrengimų gamyba. Pasirašėme kontraktą su koncernu “Palfinger” ir iki šiol esame jos atstovai Lietuvoje, Baltarusijoje, Kazachstane. Gaminame Lietuvai ir kitoms rinkoms miškovežius su kranais, manipuliatoriais EPSILON PALFINGER. Lietuvos kelininkams gaminame sunkvežimius savivarčius, elektros skirstomiesiems tinklams montuojame Palfinger koncerno bokštelius žmonėms kelti, Lietuvos geležinkeliams montuojame kranus, kėlimo techniką. Mūsų produkcija užima apie 70 % Lietuvos rinkos.

Mano svarbiausias darbas suburti gerą kolektyvą, kuriame dirba 40 žmonių.

Bėgant laikui, atnaujinau savo žinias. 2012 m. studijavau Lietuvos inžinerijos kolegijoje Automobilių techninį eksploatavimą ir gavau profesinio bakalauro diplomą.

Šiandien esu pirmaujančios keliančiųjų įrengimų įmonės Lietuvoje savininkas ir galiu pasakyti, kad svarbiausia gyvenime turėti motyvaciją - SIEKIMĄ GYVENTI. 

Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvų

Parengė KTK muziejaus vadovė B. Gakienė

RAIMONDAS ŠIUGŽDINIS

Pasaulio ir Europos čempionas, buriuotojas

Kauno politechnikumo Metalo apdirbimo pjovimu (MAP) specialybės absolventas

(studijas baigė 1986 m.) 

1990 – 2015 metų Lietuvos asmenybė

1920 – 2015 m. PASIEKIMAI

Darbai: 1992 m. Barselonos vasaros olimpinėse žaidynėse užėmė 32 – ąją vietą (su V. Balčiūnu, „470“ klasė, Ispanija), 1995 ir 1996 m. – 4 – ąją vietą Europos čempionate („Laser – Radial“ klasė), 1997 m.  – 1 – ąją vietą pasaulio čempionate („Laser – Radial“ klasė), 1998 m. – 4 – ąją vietą pasaulio čempionate („Laser – Radial“ klasė), ir 2001 m. – 15 – ąją vietą pasaulio čempionate („Laser - Radial“ klasė).

Apdovanojimai: 1997 m. Europos ir pasaulio čempionatuose iškovojo aukso medalius, 1995 ir 1997 m. Europos taurės varžybose užėmė 1 – ąją vietą. Daugkartinis Lietuvos čempionas: 1990 ir 1992 m. – „470“ klasė, 1990 ir 1992 m. – „Laser“ klasė,1995 ir 1996 m. – „Laser – Radial“ klasė, 2004, 2005, 2006, 2007, 20011, 2012 m. – „RS – 280“ klasė. 9 kartus laimėjo Kuršių marių regatą. 1997 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, tais pačiais metais Lietuvos tautinis olimpinis komitetas išrinko geriausiu Lietuvos sportininku.

Karjera: 2003 m. – UAB „MAREX Boats“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, nuo 2008 m. – UAB „Plastolitas“ direktorius.

Kita informacija:

1985 m. užėmė 1 – ąją vietą TSRS jaunių žaidynėse („470“ klasė, 1986 m. – 1 – ąją vietą TSRS čempionate („470“ klasė), 1989 m. – 2 – ąją vietą TSRS čempionate („Laser“ klasė).

Buriuotojas Raimondas Šiugždinis

Raimondas Šiugždinis – lietuvis, pažabojęs vandens stichiją ir pavertęs ją savo kelionių į tarptautinį pripažinimą palydove. Buriavimo sporto Lietuvoje absoliutus lyderis, 9 kartus laimėjęs Kuršių marių regatą, ne kartą užlipęs ant aukščiausių buriavimo sporto nugalėtojų pakylų pasaulio ir Europos čempionatuose.

Daugkartiniam šalies čempionui nesvetimas ne tik svaiginančių laimėjimų skonis, bet ir pilietiškumo jausmas. Raimondas Šiugždinis jachta „Ambersail“ dalyvavo 9 mėnesius trukusioje „Tūkstantmečio odisėjoje“ – plaukime aplink pasaulį, kurio tikslas buvo pristatyti Lietuvą, švenčiančią garbingą jubiliejų, ir pakviesti viso pasaulio lietuvius švęsti Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį vienu metu visuose pasaulio žemynuose.

Naudoti šaltiniai:

“Asmenybės. 1990 – 2015 m. Lietuvos pasiekimai. II dalis”. Biografijų rinkinys. VšĮ Leidybos idėjų centras, Kaunas, 2015, 1042 psl.

Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvų 

Parengė KTK muziejaus vadovė B. Gakienė

ANDRIUS KOZLOVAS

UAB “Pramoninės metalo konstrukcijos” įmonės gamybos vadovas, KTK dėstytojas, KTK Alumni draugijos valdybos narys,

Kauno politechnikumo Automobilių remonto ir eksploatacijos (ARE) specialybės absolventas

(studijas baigė 1988 m.)

“Apie Kauno politechnikumą sužinojau iš žiniasklaidos ir draugų. 1984 – 1988 m. Kauno politechnikume studijavau Automobilių remonto ir eksploatacijos specialybę. Ši specialybė buvo labai populiari”, - prisimena A. Kozlovas.

“To meto mokykla man paliko pačius geriausius įspūdžius. Prisimenu daugelį tų metų dėstytojų. Vertinu juos už profesionalumą, gebėjimą perteikti žinias. Kauno politechnikume įgijau ne tik specialybę, bet ir daug kitų, gyvenime reikalingų žinių. Įsimintiniausias momentas iš studijų laikų buvo diplominių darbų gynimas, dalyvaujant profesionalų komisijai.”

“Savo karjerą pradėjau dirbdamas šaltkalvio pareigose. Nuolat kėliau kvalifikaciją. 2003 m. įstojau į Kauno technologijos universitetą. Studijavau gamybos technologijas ir tuo pačiu metu dirbau gamykloje. 2007 m. įgijau gamybos technologijų bakalauro kvalifikacinį laipsnį, o 2011 m. -  įmonių valdymo magistro laipsnį. Šiuo metu esu UAB “Pramoninės metalo konstrukcijos” įmonės gamybos vadovas ir Lietuvos inžinerijos kolegijos dėstytojas.”

Kaip Jūsų nuomone pasikeitė mokykla, jos studentai bei dėstytojai nuo jūsų studijų laikų?

 ”Manau, kad  studentų ir dėstytojų bendravimas tapo laisvesnis”.

Ko norėtumėte palinkėti šių dienų Lietuvos inžinerijos kolegijos studentams ir bendruomenei?

”Studentams linkiu stengtis kuo daugiau ir produktyviau įsisavinti gaunamas žinias ir sėkmės formuojant savo praktinę karjerą, o bendruomenei kuo daugiau susitikimų bei bendravimo. ”

Andrius Kozlovas, KTK Alumni draugijos prezidentė R. Motienė ir valdybos nariai šventinėje popietėje “Kartų tiltai”. 2015 m.

Už aktyvų dalyvavimą tarptautiniame konkurse “Geriausias jaunasis medžiagų apdirbimo inžinierius 2018”  MAI-7 gr. studentas  Donatas Liaučys apdovanotas KTK dėstytojo, KTK Alumni draugijos valdybos nario Andriaus Kozlovo vardine stipendija.

Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvų

ROLANDAS SAMAJAUSKAS

IĮ Pastatų sertifikavimo biuro direktorius

Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Kelių tiesimo mašinų (KSM) specialybės absolventas

(studijas baigė 1988 m.)