1980 – 1989 m.

1980 m. jubiliejiniame renginyje, skirtame Kauno Politechnikumo 60-mečiui paminėti, direktorius Saulius Stankevičius sveikinimo kalboje sakė:

„Tikriausiai Lietuvoje nėra tokios gamyklos, įmonės, kurioje nedirbtų mūsų mokyklos auklėtiniai. Kauno politechnikumas – buvusi Aukštesnioji technikos mokykla, per šį gana netrumpą laiko tarpą, joje dirbusieji ir dirbantieji, buvę moksleiviai nuėjo turiningą gyvenimo kelią, palikdami gilų pėdsaką mūsų respublikos gyvenime, kiekvieno iš mūsų gyvenime“.

Mokykla nuolat keitėsi, tobulino studentų mokymo programas. Nuo 1980 m. mokykloje ėmė aktyviai veikti mokymo dalies vedėjos, dėstytojos Irenos Stonkienės vadovaujama pedagogų draugija, daug padėjusi jauniems dėstytojams pedagoginiais patarimais, globa, skleidusi pažangius mokymo metodus, Kauno politechnikumo dėstytojų gerąją patirtį. Šiame dešimtmetyje visiems dėstomiems dalykams buvo paruošti ir naudojami mokymo metodiniai kompleksai su pilnu metodinių priemonių aprūpinimu.

Moksleivių mokymo – auklėjimo darbe ir toliau didelį vaidmenį turėjo būrelių ir mokslinių techninių draugijų veikla (MTD). Mokykloje veikė 10 būrelių ir draugijų, kuriems vadovavo mokykloje dirbantys dėstytojai, savo dėstomų dalykų entuziastai.

Studentai visuomet domėjosi savo studijuojamais dalykais atrasdami vis naujų sričių, kurios jos domina ir su užsidegimu imdavosi naujų veiklų. Ukrainoje pamatytos bagių varžybos uždegė norą daugkartiniam Lietuvos ir Pabaltijo autokroso čempionui, Kauno politechnikumo studentui Rimui Brundzai ir Lietuvai sukurti unikalų automobiliuką virtusį bagiu. 1982 m. iš ZAZ 968 markės automobilio konstruktorius sukūrė bagį, su kuriuo pradėjo dalyvauti autokroso varžybose. Su juo R. Brundza tris kartus tapo Pabaltijo čempionu. 1984 m. jis buvo tituluotas pirmuoju lietuviu bagių sporte ir tapo sporto meistru.

Su jaunųjų radistų būrelio nariais nenuilstamai dirbo nusipelnę dėstytojai S. A. Statkevičius ir G. Virbalienė. Jie vadovavo skaitlingiems jų kūrybiniams darbams. 1983 m. už originalios konstrukcijos radijo matavimų prietaiso sukūrimą dėstytojai Genovaitei Virbalienei buvo suteiktas išradėjos vardas.

Aktyvus radiotechnikos mokslo propaguotojas, vertėjas, vadovėlių redaktorius, studentų kūrybinės veiklos skatintojas ir vadovas, daugelio konferencijų, simpozimų dalyvis, pranešimų, straipsnių autorius, aktyvus KTU mokslinės elektrotechnikos, radiotechnikos ir elektronikos komisijos narys, radiotechnikos terminų žodyno redakcijos narys buvo inžinierius ir pedagogas Petras Rimkus.

Devintojo dešimtmečio pabaiga – tai didžiųjų politinių įvykių, pergalių ir netekčių laikotarpis, kuris kita linkme pakreipė ir mokyklos bendruomenės veiklą. Atgimimo nuotaikos ėmė sklandyti ir tarp senųjų mokyklos sienų, buvo juntama laisvės dvasia, savo vertės pajautimas, pasididžiavimas savo šalimi jos žmonėmis ir istorija. 1988-ieji metai – Lietuvos atgimimo pradžia. Rugsėjo 9 d. dėstytojai įsteigė Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, dėstytojai G. Šriupša ir P. Rimkus dalyvavo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime. 1989 m. gegužės mėn. senuosius Nepriklausomoje Lietuvoje statytus mokyklos rūmus vėl papuošė Vytis. Mokykla į paskutinį tūkstantmečio dešimtmetį įžengė vedina laisvės ir nepriklausomybės troškimo.

Kauno politechnikumo dėstytojų ir administracijos darbuotojų kolektyvas. 1980 m.