JUOZAS BARTLINGAS

AB „Lietuvos energijos gamyba" generalinis direktorius

Kauno politechnikumo Elektros tinklų ir sistemų specialybės absolventas

(studijas baigė 1972 m.)

„Elektros tinklų ir sistemų specialybę Kauno politechnikume pasirinkau, nes kaimynas buvo jau mokęsis ir rekomendavo kaip gerą kokybę  užtikrinančią mokymosi vietą. Be to, jaučiausi gabus tiksliesiems mokslams ir nebuvo abejonių dėl specialybės pasirinkimo“, - teigia AB „Lietuvos energijos gamyba“ generalinis direktorius Juozas Bartlingas.

 „Studijuodamas Kauno politechnikume įgijau gerus specialybės teorinius pagrindus ir praktinius įgūdžius. Manau, kad Kauno politechnikume (dabar Lietuvos inžinerijos kolegija), tuo metu  dirbo labai geri dėstytojai, kurie nuoširdžiai ir profesionaliai dėstė savo dalykus ir kiekvienas galėjo įgyti pakankamai žinių sėkmingam darbui. Labiausiai įsiminė dėstytojai Vytautas Tinteris, Antanas Stankevičius, Justinas Staugaitis. Man, kaip ir kiekvienam jaunam žmogui, studijos - geriausias gyvenimo laikotarpis. Tai ir geros mokymosi sąlygos, ir darbui atsidavę dėstytojai ir nuostabūs kolegos“, - pasakoja 1972 metų KP absolventas J. Bartlingas.
 Nuo 1974 metų J. Bartlingas dirbo Kauno hidroelektrinėje elektromonteriu, inžinieriumi. 1982-1992 metais Kauno termofikacinėje elektrinėje ėjo Elektrotechninės laboratorijos viršininko ir elektros cecho viršininko pavaduotojo pareigas. 1992 metais grįžo į Kauno hidroelektrinę ir iki 2012 metų ėjo direktoriaus pareigas.

„20 metų vadovavau  Kauno hidroelektrinei“, - pasakoja J. Bartlingas. „Paskutiniais metais buvo vykdoma elektrinės rekonstrukcija. Teko įgyvendinti šį unikalų projektą būnant jo vadovu ir inžinieriumi. Projekto vertė 135 milijonai litų. Nuotraukose yra KHE mašinų salė prieš ir po rekonstrukcijos.“

Kauno hidroelektrinės mašinų salė prieš rekonstrukciją

Kauno hidroelektrinės mašinų salė po rekonstrukcijos

2012 metais J. Bartlingas tapo „Lietuvos energijos" Hidroelektrinių departamento direktoriumi, vėliau vadovavo Gamybos departamentui. 2013 metais išrinktas AB „Lietuvos energijos gamyba" generaliniu direktoriumi, valdybos pirmininku. Per šį laikotarpį aktyviai dalyvavo Lietuvos hidroenergetikos asociacijos veikloje, buvo jos valdybos narys. Juozas Bartlingas yra apdovanotas Pasaulio energetikų tarybos Lietuvos komiteto Garbės ženklu.

Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvų

Nuotraukos iš asmeninio Juozo Bartlingo archyvo

Parengė KTK muziejaus vadovė B. Gakienė

RIMAS BRUNDZA

Automobilių sporto meistras ir automobilių konstruktorius, bagių sporto pradininkas Lietuvoje, daugkartinis Lietuvos ir Pabaltijo autokroso čempionas

Kauno politechnikumo Automobilių remonto ir eksploatacijos specialybės absolventas

(studijas baigė 1974 m.)

Garsų absolventą į Lietuvos inžinerijos kolegiją pakvietė studentai, kurie studijuoja transporto inžineriją, jau seka jo pėdomis ir garsina Lietuvos inžinerijos kolegiją savo pasiekimais Lietuvoje. Su pluoštu istorinių nuotraukų ir puikia nuotaika į savąją Alma Mater atvykęs automobilių sporto meistras ir automobilių konstruktorius, bagių sporto pradininkas Lietuvoje, daugkartinis Lietuvos ir Pabaltijo autokroso čempionas Rimas Brundza atvirai dalinosi prisiminimais apie jaunystės metus, studentavimą ir automobilių sportininko karjeros metus.

R. Brundza po sėkmingo finišo BAGI čempionate. 1982 m.

Kauno politechnikumo Automobilių remonto ir eksploatacijos specialybės 1974 metų absolventas linksmai šnekučiavosi su kolegijos studentais ir dėstytojais apie aistrą vairuoti, konstruoti, lenktyniauti ir nugalėti. Kovotojo dvasia neišnyko iki šių dienų. Konstruktorius, bagių pradininkas Lietuvoje ir šiandien aktyviai remia jaunuolius, mėgstančius šį sportą, ir pats dalyvauja varžybose. Susitikęs su jam dėsčiusiais dėstytojais J. Vizgaičiu ir O. Rimkuviene R. Brundza prisiminė studentavimo laikus, kuomet baigęs teorinę dalį nutarė baigiamojo darbo nerengti ir neginti, svarbiausia tada buvo LENKTYNĖS! Lenktynės Leningrade, Karelijoje, Maskvoje. Tačiau po metų vis tik diplominis darbas buvo puikiai parengtas ir apgintas. Toliau sekė darbas, tarybinė armija ir nuolatinis veržimasis lenktyniaujant, konstruojant, tobulinant. Ukrainoje pamatytos bagių varžybos uždegė norą ir Lietuvai sukurti unikalų automobiliuką virtusį bagiu. 1982 m. iš ZAZ  968 markės automobilio konstruktorius sukūrė bagį, su kuriuo pradėjo dalyvauti autokroso varžybose. Su juo R. Brundza tris kartus tapo Pabaltijo čempionu. 1984 m. jis buvo tituluotas pirmuoju lietuviu bagių sporte ir tapo sporto meistru.

Dėstytoja O. Rimkuvienė ir KP absolventas R. Brundza. 2014 m.

R. Brundzos nutiestu keliu keliavo ir keliauja kiti Lietuvos inžinerijos kolegijos studentai, kuriems automobilių sportas yra ir pomėgis, ir būsimos specialybės praktinių įgūdžių ugdymas. Po pokalbio apie sportą ir lenktynes R. Brundza maloniai sutiko studentams parodyti savo bagių kolekciją, pasikalbėti apie praeities ir ateities sąsajas, šio sporto ateitį ir viltis, jog automobilių sportas Lietuvoje užaugins dar daug kūrybingų ir veržlių lenktynininkų.

Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvo

Parengė KTK muziejaus vadovė B. Gakienė

VIDAS CIKANA

Šakių rajono Lukšių miestelio seniūnas 

Kauno politechnikumo Kelių tiesimo specialybės absolventas

(studijas baigė 1975 m.)

Vidas Cikana gimė 1956 m. gegužės 3d. Karklinių dvare, Vilkaviškio rajone. Baigė Keturvalakių mokyklą, mokėsi Kauno suaugusiųjų vakarinėje dailės  mokykloje. 1975 m. baigė Kauno politechnikumo kelių techniko-statytojo specialybę. 1981 m. su šeima atvyko gyventi į Lukšius (Šakių rajonas) ir pradėjo dirbti tuometiniame „Lenino“ kolūkyje. 1997 m. buvo išrinktas  Šakių rajono savivaldybės meru, dirbo juo iki 2000 m. Tais pačiais metais buvo paskirtas Lukšių miestelio seniūnu. Šį darbą dirba ir dabar. 2010 m. baigė Vytauto Didžiojo universiteto menotyros fakultetą. Šeima: žmona Asta, dukros- Alma ir Ilma, sūnus Aldas. 1993- 2000 m. aktyviai dalyvavo rajono politinėje veikloje. Buvo Lietuvos Centro sąjungos narys, Šakių rajono savivaldybės tarybos narys.  Labai aktyvus visuomenės veikėjas: Šakių rajono tautodailininkų bendrijos „Dailius“  pirmininkas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, Lietuvos tautodailininkų sąjungos kūrėjų asociacijos narys, Šakių rajono „LIONS“ klubo narys.

 Kūrybinė biografija yra labai plati: tai  drožyba,  akmens darbai, tapybos darbai, ir fotografija, kuria susidomėjo studijuodamas universitete.

 Vaikystėje labiausiai mėgo konstruoti. Dažniausiai tai būdavo baldai lėlėms: lovytės, kėdutės, stalas ar spinta. Vyresnių pamokytas konstravo įvairius ginklus iš medžio ir, kaip ir visi berniukai, žaisdavo karą. Piešdavo vaikystėje dažniausiai pavasario vaizdus: medis, jame inkilėlis, teka upelis, o aplinkui žydi gėlės. Vidas Cikana juokauja: “ Besimokydamas suprojektavau tiltą, bet jo nepastatė. Gal ir gerai, ko gero būtų sugriuvęs“. Drožti pradėjo būdamas 13 m. Parodose dalyvauja nuo 1976 m.

Vido Cikanos drožybos  darbai puošia visą Lietuvą, tad jų visų pamatyti neteko. Šiuo metu Zyplių dvaro ekspozicijoje demonstruojami tik keli autoriaus darbai. Tai - „Geologas“, į tolį žvelgiantis ir tarsi kažko ieškantis „Piemenukas“, labai maloniai nuteikia „Motulės“ skulptūrėlė, „Berniukas“, pailsėti po sunkių dienos darbų kviečia skulptūra „Sėsk, broliuk, po uosiu“. Visus žavi ir stebina didinga , gal kiek rūsti kalvio skulptūra. Darbai vienas į kitą panašūs apdirbimo technika- visų forma aptaki, švelni, malonu paglostyti. O štai Lukšių miestelio centre stovintis autoriaus darbas jau visai kitoks. Paminklas V. Korsakui – tai aštri, „skausmo ir kančios  pilna į dangų besiveržianti laisvo paukščio giesmė“, nes poetas buvo aktyvus kovotojas už laisvą Lietuvą. 1994 m. senos autobusų stotelės vietoje Vidas Cikana įkūrė Atminimo parką, kurį sudaro ant paaukštinimo iškilusi originali meniška Atminimo koplytėlė, saugojanti žuvusių partizanų ir tremtinių atminimą, nes jos viduje kiekviename ten esančio piramidės lauko akmenyje - žuvusių aukų pavardės, gyvenimo datos. Šalia parkelyje - Vido Cikanos kurti paminklai A.Tatarei, J. Pavalkiui - Vijūnui, P. Kriaučiūnui ir kitiems. Autorius daug medžio darbų sukūrė plenerų metu. Tai gerai žinomos „Raganų kalno“ skulptūros „Karalaitė“, „Saulės pagrobimas“, „Smuikininkas“ Juodkrantėje, „Vaikas“ Riešėje, „Šv. Jurgis“ Birštone,  „Giliukas“ Palūšėje, „Kvieslys“ Utenoje „Vestuvių kalne“, „Baltijos dvasia“ Vilkaviškyje, „Miško deivė“ Kėdainiuose. Daug darbų yra skirta bažnyčioms ir jų aplinkai papuošti. Paminėsiu tik keletą, nes  kiek autorius darbų padovanojo,  jau net pats gerai neatsimena. Tai - „Archangelas“, „Jėzus iš Nazareto“, „Marijos kryžius“, „Atminties kryžius“, „Nukryžiuotasis“, paminklas kunigui J. Totoraičiui, vysk. Staugaičiui. Žavi žaismingas koplytstulpis „Nykštukas“ Šakiuose esančiame Lingio parke, kurį  labai mėgsta jaunimas;  bibliotekos aplinką  puošia „Žmogus - knyga“, o simbolinis „Varpas“ į pamokas kviečia prie „Varpo“ mokyklos“ . Šakių kapinėse stovi ąžuolo koplytstulpis „Trys kryžiai tremtiniams“, Jonavos kapinėse dėmesį atkreipia koplytstulpis Abraomui Kulviečiui,  Kriūkų miestelį puošia „Paminklas daraktoriams“, Panoviuose - „Šokėja“ (J. Lingiui),  Sintautuose - paminklas Atgimimo ąžuolynui, Pelenių kaime - paminklas skulptoriui V. Grybui. Ne vieną koplytstulpį ar skulptūrą drožėjas sukūrė  buvusiems ar esamiems kaimams atminti. Tai - paminklas  Rudžių kaimui atminti, J. Lingio tėviškėje.

   Kelis kartus Vidas Cikana dalyvavo pleneruose užsienyje : Vengrijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Lenkijoje. Tas šalis ir puošia autoriaus ąžuolo koplytstulpiai- „Vyno dievas „Bachus“, Šv. Jurgis, „Lietuviškas rūpintojėlis“,  „Vytautas“,  „Rūpintojėlis“ ir ąžuolinė skulptūra „Rūpintojėlis“.

  Paskutiniais metais Vidas Cikana daug kuria skulptūrų iš akmens. Apie savo kūrybą sako: „Jau 30 metų klausiu savęs, kodėl taip sunkiai įveikiamas akmuo traukia, vilioja , kankina ir kartu atneša džiaugsmą. Kartais jaučiu, kad akmuo prašo- paliesk mane. Nėra prasmės analizuoti, kas iš to išėjo. Juk kartais dažai, pasilieję ant drobės, virsta šedevru. Beieškant akmenyje formos, svarbiausia laiku sustoti ir pajausti, kaip iš jo skverbiasi spalvos. Trauktis nėra kur.“

  Autoriaus darbų iš akmens - pilna Lietuva, turbūt nėra nė vieno regiono, kuriame nerasime Vido Cikanos paminklo. Tai  tremtinių, knygnešių, rezistencijos kovotojų, kunigų, literatų, šventųjų, garsių Lietuvos žmonių įamžinimas akmens skulptūrose. Daug darbų menininkas skyrė savo miesteliui.  Jau minėta „Atminties koplytėlė“,  akmens skulptūros kun. A.Tatarei; literatui J. Pavalkiui - Vijūnui;  knygnešiui P.Kriaučiūnui;  švietėjui, publicistui J. Adomaičiui-Šernui. Lukšių kultūros centro aplinką puošia dekoratyvinė skulptūra, o miestelio centre karių kapinėse iš skausmo sustingusi stovi „Kareivio motina“. Lukšių kapinėse stovi Vido Cikanos kurti labai originalūs paminklai sodininkui J. Juodulaičiui, agronomui A. Eimučiui, veterinarijos gydytojui V. Žukauskui, mokytojai J. Gurgždienei. Nemažai darbų, kuriais gėrisi ne tik miesto gyventojai, bet ir svečiai stovi rajono centre - Šakiuose. Tai ir vėl šventieji: „Kristus“- prie parapijos namų, „Rūpintojėlis“ kunigui Samuoliui bažnyčios šventoriuje, Ilguvos koplyčia. Daug slulptūrų iš akmens autorius paskyrė garbingiems žmonėms - paminklas knygnešiams Sudargo kaime, paminklinis akmuo tremtiniams Gerdžiūnuose, paminklas prof. J. Pikčilingiui Sintautų kapinėse, paminklas rezistencijos kovotojams Kudirkos Naumiestyje, tremtiniui J. Liutvinui Gerdžiūnuose kryžių kalnelyje, žuvusiems partizanams Griškabūdžio sen., J.Lukšai-Daumantui Veiveriuose, daktarui H.Petkevičiui Kaune, paminklas Grigaravičiui Kaune, paminklinis ansamblis Masteikų šeimai Ignalinos rajone, „Vaistininkei“- Lekėčiuose. Originalumu pasižymi ir žmogaus pomėgį atspindi paminklas krepšinio treneriui V. Bimbai Kaune ir paminklas gydytojui „Rankos“ Jurbarke. Ne vieną įspūdingą skulptūrą ar paminklą Vidas Cikana sukūrė vietovėms paminėti ir įamžinti. Tai - „Sudargo piliakalniui - 690 m.“,“ Lekėčiams - 500 m.“, „Sintautams - 450 m.“, Sirvydų kaimui atminti. Vienas iš paskutinių stambesnių autoriaus akmens darbų - „Rūpintojėlis“ -  iškeliavo į Lazdijus. Skulptūrą „Veidu į samanas“ autorius sukūrė plenero „Zyplių žiogai“ metu, ja galima gėrėtis Zyplių dvaro teritorijoje. Nuolatinė akmens skulptūrų paroda eksponuojama Zyplių dvaro Svirno galerijoje. Dėmesį patraukia nedideli, bet saviti darbai - „Pirmokas“, „Kaimynė“, „Derybininkas“, „Koalicijos partneris“, „Rūpintojėlis“, „Gyvūnas“, „Sraigė“, „Dar patylėkim“, „Durnių laivas“ (autorius paskyrė šią skulptūrą  rašytojui V. Petkevičiui, nes artimai jį pažinojo). Sukurta iki 100 stambesnių paminklų įvairiose Lietuvos kapinėse, apie 200 įvairių kamerinių darbelių  iš akmens bei medžio, kurie saugomi privačiose  kolekcijose, pavyzdžiui: „LIONS“ klubo organizuojamam labdaros renginiui, kuris vyko Zyplių dvare per naktį autorius sukūrė akmens darbą „Duodanti ranka“ ir jį paaukojo aukcionui. Aštuonis V. Cikanos darbus įsigijo Čikagos liaudies meno muziejus, o medžio skulptūrėlė nupirkta į Liaudies meno fondus M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune.

Vido Cikanos kūrybinė veikla neapsiriboja vien drožyba ir akmens kalimu. Autorius yra nutapęs apie 20 tapybos darbų. Šiuo metu Zyplių dvaro Arklidžių ekspozicijoje randame tik tris autoriaus paveikslus, tai - „Vytautas Didysis“, „Psichologiniai pamąstymai“ ir „Angelas“. Darbai gyvybingi, šviesūs. Savo kūrinius autorius eksponavo 50 rajoninių ir respublikinėse parodose, dalyvavo 20 respublikinių ir 9 užsienio pleneruose.

  Besimokydamas Vytauto Didžiojo universitete, Vidas Cikana pabandė kurti meninę fotografiją. Jo baltas medinis angelas „keliavo“ rudienėjančio Zyplių dvaro parko takais. Po šios kelionės ir gimė fotografijos darbų ciklas „Ten, kur angelai vaikšto mirštančių spalvų žeme...‘. Šie darbai puošia Lukšių kultūros centro erdvę.

  Dabar daugelis didžiųjų miestų didžiuojasi projektiniais renginiais - ledo skulptūrų kūrimu. Vidas Cikana jau 2004 m. Lukšių miestelio centre, talkinant sūnui Aldui bei Lukšių miestelio seniūnijos darbininkams, sukūrė nuostabiai gražią ledo skulptūrų kompoziciją „Ledinė rotūšė“. Žinia apie neeilinius Vido Cikanos sugebėjimus sklido plačiai.  Pažiūrėti Į „ ledo stebuklą“ važiavo lankytojai iš visos Lietuvos. Nuo to laiko beveik kiekvienais metais, jei tik tam palankios oro sąlygos (tinkamas ledas šalia esančiame tvenkinyje), Lukšių miestelį puošė ledo skulptūros. Paminėtina yra  4,5 m. aukščio ir 7 m. pločio skulptūra „Tūkstantmečio ledas“. Tai lietuvių stiprybės ir išminties simbolis. Statulos viduryje buvo pavaizduotas šalies valdovas. Tėvas ir sūnus, padedant seniūnijos darbininkams, skulptūrą surentė per vieną dieną, ji buvo skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.

  2005 m. Lukšių miestelio gyventojus, jo svečius ir pravažiuojančius nustebino Velykinis 3 m. aukščio „Margutis“, kuris papuošė miestelio centrą. Tai ir vėl miestelio seniūno Vido Cikanos Velykinė dovana. Dabar kiekvienais metais šis simbolis grąžina miestelį Velykų laikotarpiu. Kartais seniūnas suabejoja: „Gal jau nereikia to margučio, gal jau visiems nusibodo?“ Bet kai pasipila klausimai, kodėl nėra margučio, abejonės prapuola. Ir vėl galime gėrėtis puošmena - Velykiniu Margučiu.

  Vienas iš svarbesnių objektų, kuriuo labai rūpinasi Vidas Cikana - Zyplių dvaro atstatymo darbai ir kultūrinė - parodinė veikla šiame dvare. Jau 2001 m. pradėjo gaivinti Zyplių dvarą, kuris tapo ne tik rajono, bet ir respublikiniu kultūros židiniu. Kartu su rajono tautodailininkais, miestelio gyventojais sutvarkė parką, kuriame augo gamtos saugomas paminklas -  penkių šimtų metų senumo ąžuolas, buvusiose arklidėse įsteigė muziejų- galeriją. 2009 m. buvo atidaryta ir antroji- Svirno - galerija. Aštunti metai Zyplių dvare vyksta tradicinis tarptautinis menininkų pleneras  „Zyplių žiogai“, kurio metu suvažiavę tautodailininkai tapo, drožia iš medžio, užsiima kalvystės darbais, siuva, mezga, neria, kuria karpytinius paveikslus,  keramikos gaminius. Daugelis sukurtų darbų lieka Zyplių galerijų ekspozicijose, o dalis puošia Lukšių miestelį. 2009 m. vykusio plenero metu Vidas Cikana ir kalvis V. Kuzinas iš Vilniaus kartu su savo mokiniais sukūrė ir pastatė įspūdingo dydžio ir grožio skulptūrą „Vartai į antrą tūkstantmetį“ Siesarties vingio parkelyje Lukšių miestelio centre, kurio įkūrimo iniciatorius taip pat Vidas Cikana. Tai 12 tonų sveriantis 8 metrų aukščio ir 6 metrų pločio keturių sujungtų kryžių kompozicija, papuošta trimis metalinėmis 3,5 m. aukščio saulutėmis. Autoriai turi vilties, kad saulutės apšvies mūsų kraštą vilties, geranoriškumo ir pilietiškumo šviesa. Vidas Cikana tikisi, kad vartai taps apsisprendimų vieta stovintiems gyvenimo kryžkelėse. Tais pačiais metais vykusio plenero „Zyplių žiogai“ metu Vidas Cikana ir V. Kuzinas sukūrė kalvystės ir akmens meno šedevrą - „Jaunavedžių stalas“, prie kurio važiuoja fotografuotis jaunavedžių poros iš visos Lietuvos. O seniūnas tikisi, kad jaunieji galės ir susituokti prie šio stalo Siesarties vingio parke, kuriame medžio, akmens, kalvystės darbai, gėlynai ir fontanai, kurių autorius Vidas Cikana, jungiasi į visumą.

Zyplių dvaro rūmai po rekonstrukcijos. 

  Zyplių dvaro Arklidžių galerijoje Vido Cikanos iniciatyva vyksta įvairaus pobūdžio renginiai: meno plenerai, koncertai, vaikų katalikiškos ir kūrybinės stovyklos, respublikiniai festivaliai („Pažaislio  festivalis“), teatro dienų renginiai, įvairių profesinių švenčių paminėjimai. Tradiciniais tampa „Puodžių turgaus“,“ Kalvių kalvio“ rinkimo renginiai, neįgaliųjų stovyklos. Zyplių dvaro komplekse Vido Cikanos pastangų dėka yra įkurtos keramikos, kalvystės ir akmens dirbtuvės, kuriose galima susipažinti su šiais menais. Didelė seniūno svajonė- atstatytuose dvaro rūmuose įkurti amatų mokyklą, kad jaunuoliai, norintys susieti savo gyvenimą su menu, čia galėtų mokytis ir dirbti.

  Vidas Cikana savo žinias ir patirtį stengiasi perduoti savo sūnui Aldui, kuris taip pat tautodailininkų bendrijos narys, jo darbais galime grožėtis Zyplių dvaro ekspozicijoje. Aldas sako: „Menas mane supa nuo pirmų gyvenimo dienų. Mano tėtis, skulptorius Vidas Cikana, visą laiką stengdavosi įtraukti mane į kūrybos procesą. Jis man patikėdavo savo darbų šlifavimą ir poliravimą, o dabar „įšokau“ į kitą lygį - dirbame kartu bei dalijamės mintimis. Nemažai mano darbų pasiliko viešosiose erdvėse, pirmieji darbai atsirado dar man būnant moksleiviu. Kūrybiškumas yra lavinamas ir ugdomas, tikiuosi, ateis metas, kai aš galėsiu pamokyti kitus, kaip mano tėtis.“

  Gera kalbėti apie žmogų, kurio gyvenimas yra įprasmintas gražiais darbais. Toks yra tautodailininkas Vidas Cikana. Tai žmogus, kurio galvoje nuolat knibžda naujos idėjos ir mintys. Dažnai iš  jo lūpų sklinda pasakymai: „Ką čia tokio gero ar gražaus nuveikti? Gal kokį paminklą ar fontaną pastatom?“ Tai žmogus, į kurį turime lygiuotis daugelis iš mūsų, ypač šiais materializmo ir cinizmo laikais, juk ne visada tik turtai džiugina žmogų. Daug maloniau, kai tavo kūriniai ar pastangos geriems darbams yra teigiamai įvertinamos visuomenėje. 

Daiva Bukšnienė

Lukšių kultūros centro direktorė

STANISLOVAS BUŠKEVIČIUS

Lietuvos politikas, buvęs Kauno miesto savivaldybės tarybos narys,

Lietuvos VII ir VIII Seimo narys

Kauno politechnikumo Autokelių tiesimo ir eksploatavimo specialybės absolventas

(studijas baigė 1977 m.)

Stanislovas Buškevičius gimė 1958 m. rugsėjo 14 d. Kaune, užaugo Žaliakalnio rajone. 

“Nors vaikystėje domėjausi istorija, geografija, literatūra, patekau į Kauno politechnikumą (dabar Lietuvos inžinerijos kolegija), kuriame 1977 metais baigiau Autokelių tiesimo ir eksploatavimo specialybę (AKES). Dirbau ir darbininku, ir meistru, ir inžinieriumi, tačiau kelių statyba ir eksploatavimas – tokią specialybę įgijau politechnikume – nebuvo man artimas pasirinkimas. Noras suprasti, kodėl Vakaruose žmonės geriau gyvena, planinės ir rinkos ekonomikos lyginimas, atvedė mane į Vilniaus universitetą, kurį baigiau 1985 m., įgydamas ekonomisto specialybę. 1988 – 1990 m. Kauno medicinos institute (dabar LSMU) dėsčiau Vakarų politinės ekonomijos kursą. KGB inspiravus, iš šio instituto buvau pašalintas už politinę veiklą, mat paskaitose daugiau kalbėjau ne tiek apie ekonomiką, o apie tai, kad Lietuva turi būti laisva ir nepriklausoma”, -  interneto svetainėje rašo S. Buškevičius.

Dar būdamas paauglys, 1972 m. gegužės mėnesį S. Buškevičius dalyvavo demonstracijose, vykusiose po Romo Kalantos susideginimo. Vėliau draugams ir pažįstamiems platino antisovietinę literatūrą.

1988 m. lapkričio mėnesį pasirašė „Jaunosios Lietuvos” manifestą, kuriuo reikalavo nepriklausomos ir demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimo. 1989–1990 m. organizavo tarnybos okupacinėje kariuomenėje boikotą – masinį sovietinių karinių bilietų ir prirašymo liudijimų grąžinimą į Maskvą. 1990 m. organizavo komunistinių stabų Kaune – paminklų Vincui Mickevičiui-Kapsukui, Feliksui Dzeržinskiui, keturiems komunarams – nugriovimą.

S. Buškevičius - vienas iš kryžiaus 1941 m. Birželio sukilimo prieš rusų okupantus dalyviams atminti pastatymo Kauno miesto kapinėse organizatorių. Parašų rinkimo, kad būtų atkurtas teisėto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo, priimto 1939 m., galiojimas, organizatorius.

1992 m. Prancūzijos žmogaus teisių asociacijos kvietimu gilino tarptautinio bendradarbiavimo žinias Paryžiuje. 1993–1996 m. dirbo valstybės konsultantu jaunimo klausimais.

1995–1997 m. S. Buškevičius – Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, visuomeninės Kovos su korupcija komisijos pirmininkas. 2007 ir 2011 m. S. Buškevičius buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotoju.

1996–2000 m. S. Buškevičius VII Seimo narys, išrinktas Kalniečių rinkimų apygardoje Nr. 15. Kandidatu į Seimą 1996 m. iškėlė Lietuvių nacionalinė partija „Jaunoji Lietuva”. 2000–2004 m. VIII Seimo narys. Seime dirbo Nacionalinio saugumo (vėliau – Nacionalinio saugumo ir gynybos) komitete.

Kauno politechnikumo  AKES specialybės absolventas Stanislovas Buškevičius 

Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvų

www.buskevicius.lt