1960-1969 M. ABSOLVENTAI
 |
ALGIMANTAS POVILAS ALEKSYNAS UAB „Kauno gelžbetonis“ direktorius Kauno politechnikumo Pramoninės civilinės statybos (PCS) specialybės absolventas (studijas baigė 1960 m.) |
 |
ROMUALDAS ARVYDAS JANUŠAS Buvęs ilgametis UAB „Kelprojektas“ direktorius Kauno politechnikumo Autokelių tiesimo ir eksploatavimo (AKES) specialybės absolventas (studijas baigė 1961 m.) |
 |
STANISLOVAS ABROMAVIČIUS Poetas, prozininkas, publicistas Kauno politechnikumo Žemės ūkio statybos specialybės absolventas (studijas baigė 1963 m.) |
 |
JUOZAS SAVICKAS Ilgametis Lietuvos energetikos instituto vyr. mokslo darbuotojas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus vadovas Kauno politechnikumo Metalo apdirbimo pjovimu (MAP) specialybės absolventas (studijas baigė 1965 m.) |
 |
ALGIMANTAS FEDARAVIČIUS Lietuvos inžinierius elektromechanikas, LMA tikrasis narys, KTU Gynybos technologijų instituto direktorius bei Transporto inžinerijos katedros profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Kauno politechnikumo Rajoninių elektrinių ryšių (RER) specialybės absolventas (studijas baigė 1965 m.) |
 |
PROF. HABIL. DR. STASYS ŠINKŪNAS Habilituotas technologijos mokslų daktaras, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Šilumos ir atomo energetikos katedros profesorius Kauno politechnikumo Kelių statybos mašinų (KSM) specialybės absolventas (studijas baigė 1966 m.) 1990 – 2015 metų Lietuvos asmenybė |
|
ALGIMANTAS POVILAS ALEKSYNAS UAB „Kauno gelžbetonis“ direktorius Kauno politechnikumo Pramoninės civilinės statybos (PCS) specialybės absolventas (studijas baigė 1960 m.) 1956 m. baigęs Kauno Jono Jablonskio vidurinės mokyklos septynias klases, Algimantas Aleksynas įstojo į Kauno politechnikumą studijuoti Pramoninę civilinę statybą (PCS). Pirmuosius vadovavimo ir organizacinio darbo įgūdžius A. P. Aleksynas įgijo planuodamas ir organizuodamas Kauno politechnikumo dešimties sporto šakų varžybas, organizuodamas ir dalyvaudamas respublikos bei Baltijos šalių technikumų spartakiadose. Studijuojant antrame kurse buvo išrinktas politechnikumo sporto kolektyvo tarybos pirmininku. Mokslas ir sportas jį lydėjo visus studijų metus: nuo pat studijų pradžios buvo politechnikumo krepšinio ir tinklinio rinktinių narys, vėliau tapo ir krepšinio komandos kapitonu. „Politechnikume teorinis mokymas buvo glaudžiai derinamas su gamybinėmis praktikomis, kurias atlikdavome Kauno statybos tresto padalinių statybos objektuose. Studijuojant antrame ir trečiame kursuose gamybinių praktikų metu teko dirbti fizinį darbą statybininkų brigadose. Čia gavau pirmuosius dailidės ir betonuotojo darbo įgūdžius. Taip pat susipažinau ir pramokau dažytojo amato, dirbdamas apdailininkų brigadoje baigiamame statyti penkių aukštų gyvenamajame name. Ketvirtame kurse praktikos metu teko padirbėti darbų vykdytojo padėjėju“, – prisimena savo studentiškas praktikas A. Aleksynas. 1960 m. įgijęs techniko statybininko kvalifikaciją, pagal tuometinę tvarką, Algimantas Aleksynas buvo paskirtas į Kauno statybos trestą, Gelžbetoninių gaminių gamyklą Nr. 2, įsikūrusią Petrašiūnuose. Jaunam specialistui teko padirbėti meistru techninės kontrolės skyriuje, formavimo cecho meistru. „Buvo nelengva, kadangi trūko patirties ir žinių,“ – įspūdžius pasakoja A. Aleksynas. – „Iki šių dienų prisimenu pirmąjį mano mokytoją, formavimo cecho viršininką Petrą Gužą. Tai buvo puikus specialistas, gyvenimo užgrūdintas žmogus. Jis man padėjo įsisavinti gamybos techninio organizavimo ir bendravimo su žmonėmis pagrindus. Tuo metu gaminome plataus asortimento gelžbetoninius ir betoninius gaminius, skirtus statybos tresto objektams.“ 1967 m. vasario 10 d., būdamas 25 metų, A. Aleksynas tapo jauniausiu gamyklos direktoriumi Statybos ministerijos sistemoje – jam patikėta vadovauti Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklai Nr. 2. Tuomet jis dar nežinojo, kad tuo keliu eis kelias dešimtis metų. Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklai jis vadovavo iki 1976 metų. 1969 m. A. Aleksynas baigė Kauno politechnikos institutą ir įgijo inžinieriaus statybininko kvalifikaciją. 1976 m. kovo 15 d. ministro įsakymu buvo paskirtas Kauno stambiaplokščių namų gamyklos direktoriumi. Gamyklai sustiprėjus, 1979 m. A. Aleksynas grįžo į kolektyvą, kur buvo dirbęs jau 16 metų. 1978 m. sujungus Kauno gelžbetoninių konstrukcijų gamyklas Nr. 1 ir Nr. 2 buvo sukurtas gamybinis susivienijimas „Gelžbetonis“, pavaldus statybos trestui „Kauno statyba“. 1982 m. rugpjūčio mėnesį A. Aleksynui buvo pasiūlyta užimti gamybinio susivienijimo „Gelžbetonis“ generalinio direktoriaus pareigas. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę įvyko dideli pokyčiai, taip pat ir statybų sektoriuje, kuris veikė ir gelžbetonio pramonę. Iki 1990 m. Kaune, priklausydamos įvairioms žinyboms, dirbo 11 gelžbetonio ir betono gamyklų. Po dviejų metų jų liko vos penkios. 1993 m. prasidėjus gelžbetonio profilio įmonių privatizacijai, susivienijimas „Gelžbetonis“, statybos ministro įsakymu, buvo išskaidytas į tris atskiras gamyklas – GKG Nr. 1 Vilijampolėje, GKG Nr. 2 Pramonės rajone ir GKG Nr. 4 Aleksote. GKG Nr. 2 bazėje įsikūrė AB „Kauno gelžbetonis“, kurio bendrovės valdyba A. Aleksyną paskyrė AB „Kauno gelžbetonis“ generaliniu direktoriumi. Siekiant geresnių bendrovės veiklos rezultatų buvo būtina perorganizuoti gamybą, keisti produkcijos asortimentą, modernizuoti technologinius procesus. 1995 m. balandžio mėnesį Vokietijoje, Miunchene, vyko pasaulinė betono pramonės technologijų ir statybinių mašinų paroda „BAUMA 95“. Pirmą kartą vienoje vietoje įmonės atstovai pamatė tiek daug betono pramonės technologinių įrengimų ir statybinių mechanizmų. Investicijos diegiant pažangias technologijas ir gamybos procesų automatizavimas sudarė sąlygas gaminti geros kokybės produkciją optimaliomis sąnaudomis. Bendrovėje sėkmingai darbuojasi du A. Aleksyno sūnūs. Edvinas, baigęs KTU Statybos fakultete bakalauro ir magistro studijas, 1995 m. pradėjęs konstruktoriumi, dabar yra Gamybos ir rinkodaros skyriaus direktorius. Mindaugas, baigęs KTU Vadybos fakultete bakalauro ir magistro studijas, 2002 m. pradėjo vadybininku, o dabar yra įmonės UAB „Zatyšių karjeras“ direktorius“. Algimanto Aleksyno, bendrovės „Kauno gelžbetonis“ generalinio direktoriaus, darbas sulaukė aukšto įvertinimo ne tik sovietmečiu. 2005 m. birželio mėn. 7 d. jam buvo įteiktas Lietuvos pramoninkų konfederacijos „Profesijos riterio“ ženklas. Lietuvos statybininkų asociacija 2006 m. rugpjūčio mėn. 23 d. jį pagerbė „Lietuvos statybininko garbės ženklu“. Tarp gausių A. Aleksyno apdovanojimų – ir Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus padėka, įteikta 2001 m. rugsėjo mėn. 14 d., bei Lietuvos Respublikos ministro pirmininko A. Kubiliaus padėka, įteikta 2012 m. rugsėjo mėn. 14 d. Lietuvos inžinerijos kolegija didžiuojasi absolventu Algimantu Povilu Aleksynu 57 metus dirbančio gelžbetonio ir betono pramonėje, iš jų daugiau nei 50 metų einančio vadovo pareigas.
A. Aleksynas savo vadovaujamoje gamykloje „Kauno gelžbetonis“. 2015 m. www.statybunaujienos.lt 2015-12-18 Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvų Parengė KTK muziejaus vadovė B. Gakienė |
|
ROMUALDAS ARVYDAS JANUŠAS Buvęs ilgametis UAB „Kelprojektas“ direktorius Kauno politechnikumo Autokelių tiesimo ir eksploatavimo (AKES) specialybės absolventas (studijas baigė 1961 m.) „Gimiau 1942 m. spalio 30 d. Vilniuje. Pirmąją klasę pradėjau lankyti Radviliškyje, o nuo 1950 m. mokslą tęsiau Kaune. Kauno VII-oje vidurinėje mokykloje baigiau aštuntąją klasę. Dėl „finansinių“ motyvų nutariau mokytis Kauno politechnikume. O finansiniai motyvai tokie: stipendija ir galimybė penkeriais metais anksčiau tapti savarankišku. Į Mechanikos skyrių nepakliuvau, todėl nutariau studijuoti kelių mokslus. Kitos specialybės man atrodė neįdomios. Gyvenimas parodė, kad pasirinkimas buvo tinkamas. Atmintyje liko politechnikumo laikų dėstytojas J. Malakas, kuris dėstė medžiagų atsparumą ir kelių disciplinas. Dėstytojas J. Malakas buvo labai įdomus žmogus. Kito tokio dėstytojo gyvenime sutikti neteko. Mes supratome, kad dėstytojas – tikras gamybininkas, praėjęs ilgą praktinės veiklos kelią. Jo paskaitos buvo įdomios, emocingos, su gamybinių prisiminimų įtarpais. B. Belovas buvo mokyklos direktorius, dėstė fiziką. Jis per paskaitą keletą minučių skirdavo ir mūsų bendrajam išsilavinimui ugdyti. Dėstytojas buvo labai kultūringas, tolerantiškas, ramus. Kauno politechnikumą baigiau 1961 m. Dirbau Panevėžio kelių ir tiltų statybos valdyboje meistru. 1962 – 1965 m. tarnavau kariuomenėje, vėliau dirbau VPI „Lietkelprojekte“, „Centrinėje kelių ir tiltų laboratorijoje“. 1973 m. baigiau Vilniaus inžinerinį statybos institutą, o nuo 1991 iki 2009 m. dirbau UAB „Kelprojekto“ direktoriumi. Galiu pasidžiaugti, kad UAB „Kelprojekte“ buvo labai geras, darbštus kolektyvas. Bendromis pastangomis esame pasiekę gerų rezultatų“, - prisimena R. A. Janušas. Romualdui Arvydui Janušui vadovaujant, UAB „Kelprojektas“ prisidėjo prie daugelio išskirtinių projektų įgyvendinimo. Galima išskirti Karaliaus Mindaugo tilto statybą Vilniuje, kurio projektą parengė įmonės Tiltų skyrius. Kaip stambūs ir labai reikšmingi projektai yra Kauno geležinkelio tunelio rekonstrukcija, tarptautinė magistralė „Via Baltica“, pietinis Vilniaus aplinkkelis ir kiti.
Kauno geležinkelio tunelis. Lietuvos inžinerijos kolegija didžiuojasi absolventu Romualdu Arvydu Janušu, visą savo prasmingą gyvenimą skyrusiu Lietuvos kelių, tiltų, viadukų projektavimui ir statybai, naujų technologijų ir medžiagų diegimui. Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvų Asociacija “Lietuvos keliai”. Veteranų klubo “Kelininkas” almanachas. Antroji knyga. Vilnius, 2011 m. 130 – 133 psl. |
|
STANISLOVAS ABROMAVIČIUS Poetas, prozininkas, publicistas Kauno politechnikumo Žemės ūkio statybos specialybės absolventas (studijas baigė 1963 m.) Stanislovas Abromavičius gimė 1944 m. spalio 1 d. Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone. Mokėsi Rumšiškių vidurinėje mokykloje. 1963 m. baigė Kauno politechnikumo Žemės ūkio statybos specialybę ir įgijo statybininko techniko kvalifikaciją. 1963–1965 m. studijavo Kauno politechnikos institute, 1981 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. 1968–1970 m. dirbo Kaišiadorių rajono žemės ūkio valdyboje, 1990–2003 m. Valstybės kontrolėje, 2003–2005 m. Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, nuo 2005 m. dirba tik kūrybinį darbą. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 2004 m. Iki 1996 m. S. Abromavičius gyveno Kaišiadoryse. Buvo vienas iš Kaišiadorių Sąjūdžio aktyvistų, su bendražygiais leido laikraštį „Sąjūdis“. Rinko žinias apie rezistentus, užrašinėjo liudininkų atsiminimus, studijavo archyvinę medžiagą, rengė knygas bei publikacijas spaudai apie pokario partizanus, tremtinius. S. Abromavičius parašė daug straipsnių istorine, kraštotyrine, literatūrine, muzikine tematika. Jo poezija, vertimai, užrašyti pokalbiai bei atsiminimai publikuoti rajoninėje bei respublikinėje periodinėje spaudoje: „Tėviškės naujienos“, „Naujos tėviškės žinios“, „XXI amžius“, „Atspindžiai“, „Nemunas“, „Tremtinys“, „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „Ūkininko patarėjas“, „Elektrėnų žinios“, „Draugo“ priede „Mokslas, menas, literatūra“ ir kitur. Vaikams skirta kūryba bei vertimai spausdinami žurnale „Tipu tapu“. Stanislovo Abromavičiaus literatūrinis kraitis – per keturiasdešimt knygų, pusė proza, kita pusė – eiliuota poezija, knygelės vaikams. Reikšmingiausi leidiniai: Žalio velnio takais. – 1995, Slėnyje prie Nemuno. – 1997, Gyvenime, tu margas debesie. – 1997, Didžioji Kova. – 1999, Jono Aisčio sugrįžimas: (eilėraščiai). – 2000, Nuo savęs nepaklysi: (eilėraščiai). – 2000, Vasara pas močiutę: (eilėraščiai vaikams). – 2000, Vargonininkai. – 2001, Žiemos langai: eilėraščiai ir poema. – 2002, Geroji skruzdėlytė: (eilėraščiai vaikams). – 2002, Mėlynieji vaikystės šilai: eilėraščiai. – 2004, Gyvenkit laisvi ir laimingi: apie 1991 m. sausio 13-osios didvyrio Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį. – 2005, Pro metų šakas. – 2007, Didžiosios Kovos apygardos partizanai: dokumentika. 2008, Partizanų motinos. – 2010, Tremties vaikai. – 2012, Jonas Misiūnas-Žalias Velnias. – 2015, Tremties vaikai: antroji knyga. – 2016, Tremties vaikai: trečioji knyga. – 2018.
Gyvenimo aritmetika sulaukęs nelinksmos senatvės Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvų Parengė KTK muziejaus vadovė B. Gakienė |
|
JUOZAS SAVICKAS Ilgametis Lietuvos energetikos instituto vyr. mokslo darbuotojas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno skyriaus vadovas Kauno politechnikumo Metalo apdirbimo pjovimu (MAP) specialybės absolventas (studijas baigė 1965 m.) Juozas Savickas gimė 1945 m. sausio 8 d. Vilkaviškio rajono Žynių kaime. 1949 m. būdamas 4,5 metų kartu su šeima, motina Anele Savickiene, tėvu Juozu Savicku ir dviem sesutėmis Danute ir Bena, buvo ištremtas į Irkutsko sritį. Tremtyje pradėjo lankyti rusų mokyklą ir baigė 7 klases. 1960 m. šeima grįžo į Lietuvą. Čia baigė aštuntą lietuvių mokyklos klasę ir įstojo į Klaipėdos laivų statybos technikumą. Po vienerių metų mokslo perėjo mokytis į Kauno politechnikumą Metalo apdirbimo pjovimu specialybę. Kauno politechnikumą baigė 1965 m. ir buvo pašauktas į Tarybinę armiją. Po trejų metų grįžęs į Lietuvą įstojo į Kauno politechnikos institutą, kuriame studijavo Pramonės šiluminės energetikos specialybę. Mokydamasis dirbo F. Dzeržinskio staklių gamykloje įvairių profesijų darbininku. 1971 m. perėjo į Fizikinių techninių energetikos problemų institutą (dabar - Lietuvos energetikos institutas) kur pradėjo dirbti inžinieriaus pareigose. Dirbdamas moksliniame tyrimo institute baigė aspirantūrą ir apgynė technikos mokslų kandidato (dabar - daktaro) disertaciją. Dr. Juozas Savickas - didelis savo Alma Mater patriotas. 2002 m. dalyvavo išoriniame kolegijos vertinime, buvo ekspertų grupės, kuriai vadovavo prof. habil. dr. A. E. Čižas, narys. Lietuvos inžinerijos kolegijos 90-ties metų jubiliejaus proga dr. Juozas Savickas už reikšmingą paramą turtinant kolegijos materialinius ir intelektinius išteklius apdovanotas Lietuvos inžinerijos kolegijos medaliu.
J. Savickas KTK muziejuje su LTPKS Kauno miesto skyriaus atstovais. Susitikimo metu įteiktos Padėkos už tremtinių kryžiaus atstatymą Kaune. 2017 m. Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvo Parengė KTK muziejaus vadovė B. Gakienė |
|
ALGIMANTAS FEDARAVIČIUS Lietuvos inžinierius elektromechanikas, LMA tikrasis narys, KTU Gynybos technologijų instituto direktorius bei Transporto inžinerijos katedros profesorius, habilituotas technologijos mokslų daktaras Kauno politechnikumo Rajoninių elektrinių ryšių (RER) specialybės absolventas (studijas baigė 1965 m.) Algimantas Fedaravičius gimė 1946 m. balandžio 25 d. Kaune. Baigęs mokyklą studijavo Kauno politechnikume Rajoninių elektrinių ryšių (RER) specialybę. Studijas baigė 1965 m. ir įgijo techniko specialybę. 1977 m. A. Fedaravičius baigė Kauno politechnikos institutą. 1977 – 1991 m. dirbo Kauno politechnikos instituto (dabar Kauno technologijos universitetas) mokslo centre „Vibrotechnika“, nuo 1991 m. Mechanikos fakulteto Teorinės mechanikos katedros vedėju, nuo 2000 m. Gynybos technologijų instituto direktoriumi, nuo 2001 m. Mechanikos fakulteto dekanu. Prof. habil. dr. A. Fedaravičius aktyviai dirba robotų mechanikos ir gamybos procesų automatizavimo, transporto inžinerijos bei gynybos technologijų kūrimo, tyrimo ir praktinio įdiegimo srityse. Jo vadovaujamų mokslininkų sukurtos technologijos ir įrengimai pripažinti tarptautinėse NATO organizacijose. Prof. habil. dr. A. Fedaravičius yra daugiau nei 250 mokslinių darbų autorius ir bendraautorius. Aštuoni prof. A. Fedaravičiaus sukurti ir Lietuvos bei užsienio struktūrose įdiegti įrenginiai buvo pripažinti NATO organizacijos ir įtraukti į NATO Logistikos katalogą. KTU prof. A. Fedaravičius skaito teorinės mechanikos, skraidymo aparatų stabilumo, transporto priemonių aeronautikos kursus bakalaurams bei magistrantams bei analizės mechanikos, gynybos sistemų dinamikos kursus doktorantams. Prof. habil. dr. Algimantas Fedaravičius – LMA tikrasis narys, VSĮ „S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas“ valdybos pirmininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Mokslo ir gynybos pramonės integracijos komiteto pirmininkas.
Absolventas prof. habil. dr. Algimantas Fedaravičius (trečias iš dešinės) Lietuvos inžinerijos kolegijos Steigiamosios tarybos narys. 2002 m. 1983 m. prof. habil. dr. A. Fedaravičiui įteikta Lietuvos mokslo premija (bendraautoriai J. Gecevičius, V. Ragulskienė, V. Paliūnas, 2005 m. – Lietuvos mokslo premija (bendraautoriai B. Bakštys, M. Ragulskis), 2000, 2005, 2007, 2010 m. aukso medaliai „Lietuvos metų gaminys mašinų ir įrenginių srityje, už sukurtą ir įdiegtą įrangą, Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacija „Profesijos riteris“ (2006 m.), Kauno apskrities viršininko nominacija „Garbės ženklas“ (2009 m.), Lietuvos mokslų akademijos Kazimiero Simonavičiaus premijos (mechanika) laureatas (2010 m.). Kauno miesto savivaldybės II-ojo laipsnio Santakos garbės ženklas (2011 m.). Už reikšmingą indėlį realizuojant kolegijos tikslus prof. habil. dr. Algimantas Fedaravičius Lietuvos inžinerijos kolegijos 90-ties metų jubiliejaus proga apdovanotas Lietuvos inžinerijos kolegijos Garbės ženklu. Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvų Parengė KTK muziejaus vadovė B. Gakienė |
|
Prof. habil. dr. STASYS ŠINKŪNAS Habilituotas technologijos mokslų daktaras, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto Šilumos ir atomo energetikos katedros profesorius Kauno politechnikumo Kelių statybos mašinų specialybės absolventas (studijas baigė 1966 m.) 1990 – 2015 metų Lietuvos asmenybė Darbai: dėsto taikomosios termodinamikos, termofikacijos, oro kondicionavimo sistemų ir šiluminių procesų integravimo ir optimizavimo modulius rengia mokymo priemones, nuolat rūpinasi termoinžinerijos bakalaurų ir magistrų mokymo programų tobulinimu ir šiuolaikinio termoinžinerijos specialisto modelio kūrimu, atstovauja katedrai Lietuvos ir tarptautinėse organizacijose. Yra mokslinių straipsnių autorius, vadovauja doktorantams ir aktyviai dalyvauja pasaulinėse mokslinėse konferencijose ir seminaruose. Apdovanojimai: 2002 m. įteikta Lietuvos mokslo premija už 1973 – 2002 m. Šilumos ir atomo energetikos katedroje vykdytų mokslinių tyrimų ciklą „Impulso, šilumos ir masės pernešimo procesai termotechnologiniuose įrenginiuose“. Karjera: 2004 – 2014 m. – Kauno technologijos universiteto Mechanikos ir mechatronikos fakulteto šilumos ir atomo energetikos katedros vedėjas. Kiti biografijos faktai: 1967 m. įstojo į Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakultetą, studijavo šiluminę energetiką. Institutą baigė su pagyrimu. 1992 m. apgynė daktaro dizertaciją, 1995 m. stažavosi Mančesterio universiteto Mokslo ir technologijų institute (Jungtinė Karalystė), 2001 m. apgynė habilitacinį darbą “Termohidrodinaminiai procesai gravitacinėse skysčio plėvelės sistemose”, 2002 m. stažavosi Ročesterio technologijų institute (JAV). Narystė organizacijose: nuo 2000 m. – Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos prezidentas. Kita informacija: Studijų metu įsitraukė į studentų mokslinės draugijos veiklą, besimokydamas trečiame kurse tapo Kauno politechnikos instituto studentų mokslinės draugijos centrinės tarybos pirmininku, nuo 1972 m. – Kauno politechnikos instituto Mechanikos fakulteto Šiluminės energetikos katedros asistentas. 1986 m. – Černobilio atominės elektrinės (Ukraina) avarijos padarinių likvidavimo dalyvis.
Absolventas prof. habil. dr. Stasys Šinkūnas KTK muziejuje. 2019 m. Naudoti šaltiniai: “Asmenybės. 1990 – 2015 m. Lietuvos pasiekimai. II dalis”. Biografijų rinkinys. VšĮ Leidybos idėjų centras, Kaunas, 2015, 1040 - 1041 psl. Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvų |
