1945 – 1959 m.

Praūžus karo audroms, 1944 m. mokyklai naujųjų rūmų patalpos po evakuacijos iš karto nebuvo pilnai sugrąžintos. Rūmuose dar keletą metų glaudėsi Žemės ūkio technikumas ir 22-oji mokykla. 1945 m. mokyklai suteiktas politechnikumo vardas.

1949 – 1951m. Kauno politechnikumui vadovavo inžinierius statybininkas Adolfas Kremenskas. Nuo 1951 iki 1955 m. KP direktoriumi dirbo Sergijus Baublys. S. Baublys – vienas iš ryškiausių mokyklos pedagogų – šviesuolių, neeilinių pedagoginių sugebėjimų, didelės kūrybinės vaizduotės dėstytojas, puikiai išmanantis braižybos dalyką, visų mokinių labai gerbiamas žmogus ir tuo pačiu labai paprastas ir malonus, mokėjęs būti draugu savo bendradarbiams, pažįstamiems ir mokiniams.

Atsižvelgiant į pokario metais atstatomų, pertvarkomų bei plečiamų ir naujų įmonių poreikį, buvo koreguojamas specialybių mokymas. Buvo išleistos kelios trumpalaikės netradicinių specialybių laidos, tai: hidrotechninė statyba, tekstilės ir maisto  įmonių mechaniniai įrengimai, silikatų technologija, audimo technologija. 1955 m. išleista pirmoji pramoninės civilinės statybos absolventų laida, o 1956 m. - pirmoji  metalų apdirbimo pjovimu absolventų laida. Ši specialybė buvo rengiama iki 1995 metų.

1955 – 1964 m. Kauno politechnikumui vadovavo direktorius Borisas Bielovas, 1946 m. Kauno politechnikumo absolventas, KPI įgijęs kelių tiesimo inžinieriaus diplomą. Jis rūpinosi mokymo patalpų plėtra, moksleivių gyvenimo sąlygų gerinimu, naujų praktinio mokymo dirbtuvių statyba, muziejaus įkūrimu bei poilsio vilos „Žuvėdra“ Juodkrantėje remontu.

Politechnikume skatinamas moksleivių užimtumas jų laisvalaikio metu. Lengvosios atletikos, krepšinio, plaukimo, bokso, dviračių ir šaudymo sporto mėgėjai ne tik aktyviai sportavo, bet ir pasiekė gerų rezultatų: dviratininkas T. Zlotnikovas 1954 m. tapo respublikos čempionu, boksininkas V. Bingelis buvo tautų spartakiados dalyvis, daugkartinis Lietuvos bokso čempionas. Moksleivių sportinė veikla ypač suaktyvėjo, kai 1956 m. buvo pasirašyta bendrų spartakiadų rengimo sutartis tarp Talino, Rygos ir Kauno politechnikumų. Nuo 1963 m. į šią veiklą  įsitraukė Vilniaus ir Kaliningrado politechnikumai. 1957 m. prasidėjo Pabaltijo politechnikumų spartakiados, vėliau pavadintos sporto žaidynėmis. Jos tęsėsi iki 1991 metų.  1955 m. Kauno politechnikumo teritorijoje moksleivių buvo įrengtas pirmasis Lietuvoje 25 metrų ilgio atviras lauko baseinas, kurio statyboms vadovavo dėstytojas R. Rainys. Baseinas veikė iki 1962 metų. Šeštajame dešimtmetyje politechnikume pradėjo veikti trumpųjų bangų radijo stotelė, vadovaujama dėstytojo A. Buinevičiaus. Jos operatoriai J. Burauskas, A. Mašonis, R. Petrikis, S. A. Statkevičius, V. Žalnerauskas ir kiti puikiai pasirodė sąjunginėse ir tarptautinėse varžybose. 1957 m. pradėjo veikti Kauno politechnikumo radijo mazgas. Laidos buvo transliuojamos kiekvieną šeštadienį.

Po 1950-jų į politechnikumą ateidavo daugiau merginų. Jos padėjo suaktyvinti moksleivijos kultūrinę veiklą. 1953 m. suburiamas tautinių šokių kolektyvas, įkuriamas pučiamųjų orkestras, instrumentinė kapela, mišrus choras. Nuo 1958 m., net 32 metus, pagal bendrą penkių politechnikumų – Rygos, Talino, Vilniaus ir Kauno – susitarimą, o vėliau ir Kaliningrado, kasmet, paeiliui vis kitame mieste, pavasariais vykdavo moksleivių meninės saviveiklos kolektyvų festivaliai.

Literatūros būrelio nario, Rajoninių elektros ryšių (RER) grupės moksleivio Marcelijaus Martinaičio eilėraštis. 1955 m.