1990-2002 M.

1990-ieji metai – didžiųjų politinių perversmų metai, naujai pakreipę visuomeninę ir mokymo veiklą. Šalyje vykstantis tautinio atgimimo judėjimas randa atgarsį ir mūsų techniškoje mokykloje. Pasijuto didžiulis dvasinis pakilimas, savo šalies vertės pajautimas. Tą jausmą sustiprino Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas, kuris sutapo su mokyklos 70 – ties metų veiklos jubiliejumi. Kartu su Lietuvos Nepriklausomybe buvo atkurtas ir senasis mokyklos pavadinimas, Kauno politechnikumas 1990 metais vėl tapo Kauno aukštesniąją technikos mokykla. Šis naujas istorinis etapas atvėrė kelius į užsienio šalis tobulinti savo žinias dėstytojams ir siekti aukštumų profesinėje veikloje studentams.

Veikiama laikmečio, Kauno aukštesnioji technikos mokykla ieškojo netradicinių sprendimų, tačiau pagrindinės techniškosios specialybės buvo išsaugotos. Pirmuoju mokyklos direktoriumi, paskirtu jau atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, tapo technikos mokslų daktaras Gediminas Mačys (1991-1993).

1994 m. mokyklai ima vadovauti Vytautas Tinteris (1994 – 1995). V. Tinteris - Kauno politechnikumo (1962) ir KPI (1969) absolventas, Elektrotechnikos skyriaus vedėjas (1976 – 1993), KATM mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui (1993 – 1994).

Direktoriaus Vytauto Tinterio svarbus indėlis į KATM tarptautinimo procesus: atnaujinti ryšiai su Vokietijos Šmalkaldeno aukštąja technikos mokykla, intensyviai palaikomi ir puoselėjami iki šių dienų, užmegztas bendradarbiavimas su Norvegijos Horteno koledžu. Direktoriaus inicijuotos tarptautinių ryšių užuomazgos sukūrė prielaidas tarptautinių ryšių plėtrai, kuri išaugo į Europinį bendradarbiavimo tinklą. Tačiau jo planus nutraukė netikėta žūtis. Po tragiškos direktoriaus mirties kolegijai 1995 m  laikinai vadovauti paskirtas Albertas Zvicevičius.

1996 m. Kauno aukštesniosios technikos mokyklos vairą perėmė doc. dr. Jonas Krivickas. 1996 m. gegužės 10 d. tarp Kauno technologijos universiteto ir Kauno aukštesniosios technikos mokyklos pasirašyta asociacijos sutartis, kuri sudarė prielaidas tapimo aukštąja mokykla užuomazgoms. Atsirado galimybė studentams pereiti iš vienos mokyklos į kitą, įskaitant išklausytus modulius bei papildomai studijuoti dalykus kitoje mokykloje. Studijoms kviečiami abiejų mokymo įstaigų dėstytojai, bendrai naudojamasi mokymo baze. Vadovaujant doc. dr. Jonui Krivickui 2002 m. Kauno aukštesnioji technikos mokykla įsiliejo į aukštojo mokslo sistemą ir tapo Lietuvos inžinerijos kolegija, kuriai doc. dr. J. Krivickas vadovavo iki 2013 metų.

Devintojo dešimtmečio pabaiga gausi valstybiniais įvertinimais bei apdovanojimais. 1998 m. už nuopelnus Lietuvos valstybei ir už pastangas garsinti Lietuvos vardą pasaulyje bei padedant jai integruotis į pasaulio bendriją, buvęs Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotojas gamybiniam mokymui Algimantas Juozas Valatka (1973 – 1990) apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 1 – ojo laipsnio medaliu. 1999 m. už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, už ypač didelį indėlį plėtojant ir modernizuojant Lietuvos automobilių kelių tinklą kelių tiesimo specialybės dalykų dėstytojas Benediktas Aleksandravičius (1956 – 2003) apdovanotas Garbės kelininko ženklu.

2000 – 2001 m. prasidėjo intensyvus pasirengimas tapti kolegija. Kauno aukštesniosios technikos mokyklos akademinė bendruomenė, vadovaujama direktoriaus Jono Krivicko, pritariant tuometinėms savivaldos institucijoms Mokyklos tarybai (pirmininkas dr. Jonas Biržiškis), Studentų tarybai (prezidentas Rolandas Kurmojarcevas), Pedagogų tarybai (pirmininkas Jonas Krivickas) priėmė sprendimą - išlikti savarankiška kolegija, rengiančia išskirtinai techninės krypties specialistus. Modernizuojant mokyklą ypač svarbios buvo išorinių tarybos narių dr. J. Puodžiaus (LMT patarėjas), prof. habil. dr. A. Targamadzės (KTU informatikos fakulteto dekanas), dr. A Bačausko (AB „Lietuvos energija“ vyr. specialistas), G. Pangonio (AB „Grigiškės“ gen. direktorius), K. Švedo (UAB „Juta“ gen. direktorius) konsultacijos, patarimai, KTU senato ir rektorato - prof. habil. dr. R. P. Bancevičiaus (rektorius), prof. dr. R. Šiaučiūno (prorektorius), prof. habil. dr. O. Ostaševičiaus (prorektorius) parama. Siekiat tinkamai valdyti būtinas inovacijas ir jų diegimo procesus bei programų plėtrą įsteigtas vadovo plėtrai, vystymui, ryšiams su užsieniu vadovo etatas, kuris valdymo lygmenyje buvo adekvatus direktoriaus pavaduotojo pareigybei. Juo paskirta Marija Jotautienė.

2002 metais parengiama pirmoji savianalizė išoriniam vertinimui. Ekspertų komisija teikdama išvadą suformulavo būtinas sąlygas, kurios privalėjo būti įvykdytos norint neuniversitetines studijas pradėti vykdyti 2002 09 01 d.  Jas įvykdžius, 2002 m.  rugpjūčio 30 d. bendru Švietimo  ir mokslo ministerijos ir KTU teikimu Kauno aukštesniosios technikos mokyklos bazėje įsteigta Lietuvos inžinerijos kolegija (KTK). Jos Laikinuoju direktoriumi paskiriamas dr. Jonas Krivickas.