ROMANAS MARIJONAS CHOMSKIS
(1919 – 1991)

Nusipelnęs inžinierius, fizikos ir matematikos mokslų daktaras, docentas, 1961 – 1984 m. – KPI prorektorius mokslo reikalams

Aukštesniosios technikos mokyklos Elektros energijos tiekimo specialybės absolventas

(studijas baigė 1941 m.)

Romanas  Marijonas Chomskis gimė 1919 m. Rietave. Jo tėvas karaimas buvo kunigaikščio Bogdano Oginskio dvaro orkestro muzikantas, motina – skalbėja. Šeimoje augo trylika gabių vaikų. Romanas Marijonas pasirinko techniškus mokslus Kaune ir  baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. 1941 m. įgijo Elektros energijos tiekimo specialybę ir tapo techniku. 1948 m.  Romanas  Marijonas Chomskis baigė Kauno universiteto Elektrotechnikos fakultetą ir tapo inžinieriumi elektriku.1953 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją, 1962 m. jam buvo suteiktas mokslinis docento vardas, o 1965 m. - nusipelniusio inžinieriaus garbės vardas.

Dar studijuodamas universitete 1946 - 1948 m. dirbo laborantu Bendrosios elektrotechnikos katedroje. 1948 - 1957 m. šioje katedroje dirbo asistentu, vyresniuoju dėstytoju, ėjo docento pareigas. 1957 - 1958 m. -  Lietuvos mokslų akademijos Energetikos ir elektrotechnikos instituto direktoriaus pavaduotojas,  1958 - 1960 m. -  Radijo matavimų technikos instituto direktorius. 1957 - 1960 m. taip pat ėjo docento pareigas Bendrosios elektrotechnikos katedroje. 1960 - 1968 m.  -  Automatikos ir skaičiavimo įtaisų, vėliau Skaičiavimo technikos katedros vedėjas. 1976 - 1984 m. ėjo profesoriaus pareigas Skaičiavimo mašinų katedroje.

Nuo 1961 m. iki išėjimo į pensiją 1984 m.  R. M. Chomskis  - Kauno politechnikos instituto prorektorius mokslo reikalams. Dėstė studentams, ruošė mokslininkus – skaičiavimo technikos specialistus. Net 29 jo mokiniai tapo mokslų kandidatais, 7 – habilituotais daktarais.

Romanas Marijonas Chomskis, kaip vienas iš skaičiavimo technikos iniciatorių Lietuvoje, dalyvavo kuriant skaičiavimo mašinas. Jo mokslo darbai iš elektroninių skaičiavimo mašinų, automatizuotų struktūrų ir loginės sintezės, integralinių schemų skaičiavimo metodikos, tiriamųjų darbų koordinavimo, planavimo ir prognozavimo paskelbti įvairiuose leidiniuose.

Prorektorius globojo KPI studentų mokslinę draugiją. Sustiprėjo ir visapusiškai suklestėjo studentų mokslinis darbas. Jis tapo mokymo proceso sudedamąja dalimi.

Romanas Marijonas Chomskis buvo ne tik žymus mokslininkas, puikus pedagogas, bet pirmiausia – nuostabus žmogus. Tūkstančiai studentų, jo auklėtinių, bendradarbių visada prisimena jo atvirą šypseną, geranoriškumą. Tik išėjęs į pensiją, jis atskleidė dar vieną savo paslaptį, kad jis – menininkas. Jis tapė įžymių žmonių portretus. Aktyviai dalyvavo atkuriant Rietavo kultūros fondą. Pateikė nemažai eksponatų Lauryno Ivinskio vidurinei mokyklai, o rietaviškiams – savo darbų kolekciją.

Romanas Marijonas Chomskis mirė 1991 m. Jurbarke.

Iš Lietuvos inžinerijos muziejaus archyvų.

Lietuvos energetika VI tomas. Lietuvos energetika iki 1944 m. Vilnius, 2017 m., 266 – 268 psl.

EDMUNDAS JASIŪNAS
(1923 – 2007)

 Inžinierius, lakūnas, aviacijos istorikas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas

 Aukštesniosios technikos mokyklos Elektros energijos tiekimo specialybės absolventas

(studijas baigė 1942 m.)

Edmundas Jasiūnas gimė 1923 m. vasario 10 d. Pandėlyje. Nuo 1930 m. gyveno Kaune, Žemojoje Fredoje. Edmundas Jasiūnas mokėsi Aukštesniojoje technikos mokykloje, kurią baigė 1942 metais ir įgijo Elektros energijos tiekimo specialybę. Domėjosi aviacija. Su draugu Vytautu Mačiulaičiu iki sovietinės okupacijos buvo beveik užbaigę dviviečio lėktuvėlio statybą, su kuriuo slaptai sklandė nuo Virbaliūnų šlaito, prie Kulautuvos. Baigęs ATM, E. Jasiūnas studijavo Vytauto Didžiojo universitete. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, kur 1946 – 1950 m. studijavo Kalsrūjės Aukštojoje technikos mokykloje.

1950 m. E. Jasiūnas persikėlė į JAV, studijavo Ilinojaus universitete Čikagoje, baigęs universitetą dirbo įvairių įmonių projektavimo įstaigose.1952 – 1957 m. - filatelistų draugijos „Lietuva“ valdybos narys, 1963 – 1964 m. jos pirmininkas. Nuo 1963 m. - komercinių lėktuvų pilotas, nuo 1969 m. – inžinierius. 1970 – 1973 m. Edmundas Jasiūnas metraščio „Plieno sparnai“ redaktorius, nuo 1986 m. lietuvių spaudos bendrovės prezidentas, 1987 – 1996 m. laikraščio „Lietuvos balsas“ vyr. redaktorius. E. Jasiūnas buvo aktyvus Lietuvos aviacijos muziejaus rėmėjas ir bendradarbis.

1993 m. liepos 5 – 17 d. E. Jasiūnas su aviakonstruktoriumi V. Kensgaila skrisdami lėktuvo „Lituanica“ kopija maršrutu Kaunas – Soldinas – Kaunas po 60 metų simboliškai baigė Dariaus ir Girėno skrydį.

1993 m. Edmundas Jasiūnas apdovanotas Dariaus ir Girėno medaliu. 1997 m. E. Jasiūnas Vytauto Didžiojo karo muziejui padovanojo istorinę medžiagą apie transatlantinį lakūną Feliksą Vaitkų, sukomplektuotą vienuolikoje tomų „Felikso Vaitkaus skrydis per Atlantą: antrojo lietuvių transatlantinio skrydžio šešiasdešimtmečiui“.

Lietuvos aviacijos istorija.

Kaunas – Soldinas – Kaunas. Ištrauka iš Edmundo Jasiūno pasakojimo „Simbolinis skrydžio užbaigimas“.

“1991 m. vasarą, viešėdamas tėvynėje, susitikau su aviakonstruktoriumi Vladu Kensgaila. Jis man paliko didelio patrioto įspūdį. 1992 m. Vl. Kensgaila savo laiške man pasiūlė kartu su juo 1993 07 15 – 17 d. su “Lituanicos” kopija skristi į Soldiną ir atgal ir nors simboliškai, po 60 metų, užbaigti Dariaus ir Girėno skrydį.

Kai 1982 m. buvo ruošiamas filmas “Skrydis per Atlantą, Vl. Kensgaila kruopščiai ištyrinėjo ir išmatavo Vytauto Didžiojo karo muziejuje esančios “Lituanicos” liekanas ir pastatė “Lituanicos” kopiją. Po filmo užbaigimo “Lituanicos” kopija buvo panaudota skrydžiams šventėse, o vėliau stovėjo Lietuvos technikos muziejuje Aleksote.

1993 m. gegužės 20 d. “Lituanicos” kopija buvo pervežta į Vl. Kensgailos dirbtuves Panevėžyje. Daug naudingų patarimų davė Vlado Kensgailos sūnus lakūnas Darius. Atlikome visus teisinius formalumus. Liepos 14 d., tarę atsisveikinimo žodžius, pakilome skrydžiui į Kauną. Nutūpėme Aleksoto aerodrome. Pakilome liepos 15 d. ryte. Oras buvo blogas. Mūsų “Lituanicos” kopija, kaip ir Dariaus ir Girėno “Lituanica”, jokių radijo navigacinių instrumentų neturėjo. Mūsų tikslas buvo – tokiu pačiu lėktuvu, po 60 metų užbaigti skrydį.

Nuskridę 664 km, ore išbuvę 5 val. 32 min. nusileidome Štetine. Šis skrydis mums parodė, kokiose sunkiose sąlygose Darius ir Girėnas atliko savo žygį. Liepos 16 d. ryte automobiliu išvykome už 60 km. esantį Soldiną aplankyti Dariaus ir Girėno paminklo ir muziejaus. Pakeliui sustojome pašte, kur ant vokų buvo uždėtas liepos 16 d. anspaudas.

Į Kauną grįžome beveik ta pačia linija, kaip ir atskridome. Išlipusius iš „Lituanicos“ Kaune mus pasitiko ir pasveikino prezidentas A. Brazauskas, buv. AT pirmininkas V. Lansbergis ir kiti. Abu buvome apdovanoti gėlėmis, foto albumu „Einu per Lietuvą“, specialiu Dariaus ir Girėno medaliu „Už nuopelnus Lietuvos aviacijai“. Lietuvos banko valdytojas R. Visokavičius įteikė 10 litų monetą su Dariaus ir Girėno atvaizdu. Kauno miesto mero potvarkiu tą dieną Aleksoto aerodromas buvo pavadintas Dariaus ir Girėno vardu. Čia, lygiai prieš 60 m., 1933 m. liepos 17 d. rytą turėjo nutūpti Dariaus ir Girėno oranžinė LITUANICA, savo istoriniu skrydžiu sujungdama Amerikos išeiviją su tėvyne Lietuva.

Mums dar beskrendant, Kauno Ąžuolyne 12 val. buvo atidengtas paminklas Dariui ir Girėnui“.

Skrydžio dalyvis Edmundas Jasiūnas. 1993 m.

Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvų

www.plienosparnai.lt

DONATAS KRIŠČIUKAITIS
(1927 – 2018)

Inžinierius, energetikas, dėstytojas, Lietuvos elektros tinklų projektavimo instituto energetinių sistemų projektavimo sektoriaus vadovas

Aukštesniosios technikos mokyklos Elektros energijos tiekimo specialybės absolventas

(studijas baigė 1945 m.)

Donatas Krikščiukaitis gimė 1927 m. gegužės 11 d. Kaltinėnų miestelyje, Šilalės rajone.

“Studijavau Kauno Aukštesniojoje technikos mokykloje, ruošusioje elektrotechnikus. Mokyklai labai trūko dėstytojų, nes dalis pagrindinių specialybės dėstytojų karo audros buvo  nublokšti iš Lietuvos. Į pagalbą ruošti taip reikalingus elektrotechnikus, nepaisydami didelio užimtumo, atėjo gamybininkai inžinieriai: Juozas Linkaitis, Mykolas Staškevičius, Eugenijus Sipavičius ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai Jurgis Zdanys, Jurgis Kaunas, Nikalojus Milenskis, Larisa Rašauskienė. Jų dėka 1945 m. mes tapome elektrotechnikais”,- prisimena mokyklos 1945 m. absolventas Donatas Kriščiukaitis.

“Kauno aukštesniosios technikos mokyklos, vėliau Kauno politechnikumo absolventai, tik baigę  mokslus, savo pirmuosius darbus energetikos srityje pradėjo atstatomoje Petrašiūnų elektrinėje ir Kauno elektros tinkluose. Tarp jų buvo vėliau žymiausiais Lietuvos energetikais tapę Justinas Nekrašas, Pranas Noreika, Algirdas Stumbras ir visą savo gyvenimą paskyrusieji energetikai – Serafinas Andriušis, Stasys Bilys, Juozas Bražukas, Viktoras Butvilas, Vytautas Damijonaitis, Algimantas Kvietka, Vladas Kučinskas, Vladas Lukoševičius, Jonas Randakevičius, Kostas Riekumas, Juozas Rymeikis, Klemensas Sadauskas, Eduardas Stankus, Simonas Šimkūnas ir daugelis kitų. Dauguma jų, jau dirbdami, toliau studijavo Kauno universitete. Baigę mokslus jie dirbo ne tik Petrašiūnų elektrinėje, bet ir kitų miestų elektrinėse bei elektros tinkluose. Taip Petrašiūnų elektrinė kartu su Kauno aukštesniąja technikos mokykla  ir Kauno universitetu tapo pagrindine Lietuvos energetikos specialistų ruošėja”, - pasakoja Donatas Kriščiukaitis.

1945 m. Donatas Kriščiukaitis baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą ir pradėjo dirbti Petrašiūnų elektrinėje budėtoju valdymo pulte. Dirbdamas studijavo Kauno universitete. 1951 m. baigė Kauno politechnikos institutą ir įgijo elektros tinklų ir sistemų inžinieriaus kvalifikaciją. 1951 – 1957 m. dirbo  elektromontavimo darbų vykdytoju Petrašiūnų, Rėkyvos ir Klaipėdos elektrinėse, 1957 – 1963 m. Valstybiniame moksliniame technikos ir Valstybiniame mokslinių tyrimo darbų koordinavimo komitetuose vyriausiuoju specialistu elektros tinklų ir energetinės sistemos plėtros klausimais, buvo Nuolatinės energetikos ugdymo komisijos narys. 1963 – 1992 m. Donatas Kriščiukaitis dirbo Lietuvos elektros tinklų projektavimo institute energetinių  sistemų projektavimo sektoriaus vadovu, vyriausiuoju specialistu, dalyvavo sudarant Lietuvos ir atskirų miestų elektros tinklų plėtros schemas.

1968 – 1972 m. Donatas Kriščiukaitis skaitė paskaitas Kauno politechnikos institute, dalyvavo Lietuvos energetikos mokslinės techninės draugijos veikloje, parašė daugiau kaip 30 mokslinių straipsnių, dalyvavo Kauno klubo “Elektra” veikloje.

Iš Lietuvos inžinerijos kolegijos muziejaus archyvų

Lietuvos energetika IV. Atsiminimai. Biografijos. Vilnius, 2006 m., 46 psl. ir 204 psl.