1940 – 1945 m.

1940 m., pasikeitus valstybinei santvarkai, naujos vyriausybės nutarimu į ATM buvo padidintas priimamų moksleivių skaičius. Nauji moksleiviai buvo priimami be stojamųjų egzaminų. Direktorius Julijonas Gravrogkas perėjo dirbti į Vytauto Didžiojo universitetą, ATM direktoriumi paskirtas inž. Antanas Krikščiūnas.

Aukštesniosios technikos mokyklos ritmingą mokymo ir auklėjimo darbą sutrikdė 1941 metais birželio mėn. 22 d. prasidėjęs karas.  1941 m. rudenį ATM rūmuose įkūrus karo ligoninę, mokykla evakuota į senąsias patalpas Mickevičiaus g. 1. Mokymo priemonių bei įrengimų perkraustymas buvo nuostolingas mokyklai, sutrikdė mokymo procesą.

1942 m., mirus direktoriui A. Krikščiūnui, šios pareigos pavestos jo pavaduotojui aviacijos pulkininkui, inž. Antanui Gaveliui.

1935 – 1937 m., atsiradus specializacijoms, 1940 m. ATM išleido pirmąją architektūros specialistų laidą, po 2 metų pertraukos vėl buvo rengiami susisiekimo statybos specialistai, į gamybą įsiliejo elektros energijos tiekimo (silpnųjų elektros srovių, stipriųjų elektros srovių) ir telesusisiekimo (telefoninio, telegrafinio ryšio) specialistai, transporto mechanikos ir pramonės mechanikos specialybių absolventai.

Persekiojimo, tremčių, arešto, atleidimų taip pat neišvengė ir Aukštesniosios technikos mokyklos dėstytojai. Per 1941 metų fronto kaitą Kaune sukilime dalyvavę į mokyklą, kaip ir į gyvenimą, jau niekada nesugrįžo dėstytojas J. Milvydas, moksleivis V. Sinkevičius. 1941 m. į Sibirą ištremtas vokiečių kalbos dėstytojas A. Česevičius, kalėjimų kančias praėjo fizikos dėstytojas, buvęs Švietimo ministras K. Šakenis, iš įkalinimo vietų taip ir negrįžo įmonių vadybos specialistas, dėstytojas V. Graičiūnas, net 7 metus kalėjo Lietuvos istoriją (TSRS istorijai skirtose pamokose) dėsčiusi S. Akundavičiūtė.

Vyresnieji ATM moksleiviai dažnai būdavo sulaikomi okupacinės valdžios patrulių, mobilizuojami ir siunčiami į privalomų darbų stovyklas karo reikalams. Karui baigiantis, vykstant frontų kaitai, nemažą dalį vyresniųjų kursų moksleivių palietė mobilizacijos: vieni išėjo į frontą, kiti – į rezistencinius būrius. 1942 – 1946 m. laidos buvo akivaizdžiai mažos.

1944 m. į rezistencinę veiklą įsitraukė moksleiviai: Petras Bartkus, Kazimieras Pyplys, Zigmas Stanelka, Vytautas Stašaitis, Nina Nausėdaitė. Jie nusipelnė pagarbos savo pasiaukojimu ir didele meile Tėvynei.