KTK #ED komanda prie klimato kaitos problemos stabdymo prisideda inžineriniais sprendimais – didžiausiame šiaurės Europos biologinių atliekų rūšiavimo centre ,,Getlini“ suprojektavo objektų konstrukcijas. Centras yra įsikūręs kaimyninės Latvijos sostinėje – per metus perdirba ne mažiau kaip 125000 tonų komunalinių atliekų, o kompleksui pastatyti panaudota 17000 m3 gelžbetoninių ir beveik 100t metalinių konstrukcijų.

Lietuvos inžinerijos kolegijos Engineering Division komanda KTK#ED džiaugiasi savo indėliu prisidėjusi prie visų objekto konstrukcijų suprojektavimo, didžiausiame šiaurės Europos biologinių atliekų rūšiavimo centre ,,Getlini“, kuris yra įsikūręs Rygoje. Ekologinis ,,Getlini“ sąvartynas yra vienas didžiausių ir moderniausių žaliosios energijos gamintojų Latvijoje. Sąvartyne įdiegta technologinė įranga, išgaunanti biodujas, per metus perdirba ne mažiau kaip 125000 tonų komunalinių atliekų.

KTK#ED inžinierių komandos suprojektuoti du bioreaktoriai sublokuoti su administraciniu pastatu, du atliekų fermentavimo pastatai su 32 fermentavimo kameromis, rūšiavimo ir atliekų smulkinimo pastatai. Šiam kompleksui pastatyti panaudota 17000 m3 gelžbetoninių ir beveik 100t metalinių konstrukcijų.

Plačiau apie centrą ir jame vykstančius atliekų perdirbimo procesus:

Į biologinių atliekų rūšiavimo centrą kiekvieną dieną atkeliauja atliekos iš visos Latvijos, o čia jos rūšiuojamos, smulkinamos ir patalpinamos į fermentavimo kameras. Tokiuose hermetiškai užsandarintuose tuneliuose šiukšlės laikomos 2-4 savaites, kur yra laistomos perkolatu iš bioreaktorių (pašildytu skysčiu su specialiomis bakterijomis). Vykstant cheminiam procesui –hidrolizei, suskaidomos organinės medžiagos. Perkolatas iš fermentavimo tunelių keliauja į bioreaktorius, kuriuose vyksta fermentacijos biocheminis procesas. Šio proceso metu išsiskiria biodujos, kurių didžioji dalis yra metanas. Reaktorių dujų gamybos pajėgumas yra apie 700 m3 dujų per valandą. Reaktoriuose esantis perkolatas po dujų gamybos proceso tiekiamas atgal į fermentavimo tunelių laistymą.

Vėliau vykdomas uždaras kompostavimas, trunkantis 3-4 savaites. Tuneliuose esančių šiukšlių puvimo procesams greitinti tiekiamas oras. Deguonies pagalba atliekos susikompostuoja, sumažinamas jų tūris, sunaikinami patogeniniai mikroorganizmai. Ant pastato stogo įrengtais biofiltrais užpildytais medžio skiedra, išvalomas oras atkeliavęs iš tunelių, išfiltruojamas blogas kvapas ir mikroorganizmai. Gauta biomasė pervežama į kitą pastatą, kur konvejeriais gabenama į būgninius sijotuvus ir suskirstoma pagal frakcijas. Taip atliekų tūris sumažinamas 30 procentų.

Reaktoriuose susidariusios biodujos perduodamos į kogeneracinę jėgainę, kurioje gaminama elektros energija ir šiluma. Kasmet EKO Getlini centras pagamina apie 35 GWh elektros energijos, kurios didžioji dalis keliauja į elektros tinklus ir 20 000 MWh šilumos energijos, kuri yra kaip šalutinis produktas, susidarantis aušinant vidaus degimo variklius ir išmetamąsias dujas,

susidarančias deginant dujas. Pagaminta šilumos energija naudojama įmonės ūkinėje veikloje: karšto vandens gamybai, reaktorių šildymui ir pan. Pagaminta šilumos energija šildomi ir netoliese įsikūrusio ekologiško ūkio šiltnamiai, kuriuose daržovės auginamos ištisus metus.

Jau antrą šimtmetį skaičiuojanti Lietuvos inžinerijos kolegija svariai prisideda prie visuotinio klimato atšilimo stabdymo priemonių kūrimo!