ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: PRADŽIŲ PRADŽIA

Pirmasis istorinės raidos etapas - tai technikos mokslų Lietuvoje pradžia. 1920 m. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Susisiekimo ministerijos sistemoje steigiama Aukštesnioji technikos mokykla - ATM. Pirmuoju direktoriumi skiriamas buvęs Bologojos technikos mokyklos vedėjas inž. Julijonas Gravrogkas. Mokyklos paskirtis - rengti viduriniojo techniškojo išsilavinimo statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialistus, pradžioje platesnio profilio, kad galėtų dirbti įvairiose šalies ūkio srityse, numatant vėliau plėsti ir priartinti mokyklos statusą prie panašių mokyklų Vakarų Europos šalyse. Aukštesnioji technikos mokykla tapo mokykla:

 

• davusi pradžią daugeliui techniškų specialybių - būtent čia pradėti rengti jūreivystės, geležinkelių ėjos, mechanikos, susisiekimo statybos, elektros energetikos, telesusisiekimo architektūros specialistai,
• subūrusi po savo stogu gausų būrį geriausių to meto dėstytojų ir specialistų praktikų, kurie kūrė mokymo/si programas, planus, nuostatus, rašė pirmuosius specialybinius vadovėlius lietuvių kalba,
• išugdžiusi studentus entuziastus, kurie tapo Lietuvos upių hidrologais, pirmojo sklandytuvo konstruktoriais ir bandytojais, pirmaisiais radijo mėgėjais bei pirmojo radijo žurnalo leidėjais.

1920 – 1929 metai

Šiandien moderni, imli naujovėms, rengianti aukštos kvalifikacijos techninės inžinerinės krypties specialistus ir vykdanti pažangią plėtrą savo regione švietimo aukšto mokslo institucija – Lietuvos inžinerijos kolegija – savo siekius realizuoja įvertindama istorines ištakas.

1832 m. carinės Rusijos valdžiai uždarius universitetą, techniškosios krypties specialistų jokia Lietuvos mokykla nerengė, o specialistų labai trūko. 1919 m. buvo nutarta, kad reikalinga tokius specialistus rengianti mokykla. 1920 m.  Lietuvos Vyriausybės nutarimu Susisiekimo ministerijos  sistemoje steigiama Aukštesnioji technikos mokykla - ATM.

1920 m. rugsėjo 3 d. dienraštyje „Lietuva“ atsiranda skelbimas:

„Pirmoji Susisiekimo Ministerijos technikos mokykla. Mokykloj trys skyriai: 1) kelio technikų. 2) mechanikos technikų ir 3) elektros technikų. Kiekvieno skyriaus kursas einamas 4 metus. Iš stojančių mokyklon asmenų reikalaujama 2 progimnazijos klasių, arba tam lygaus mokslo liūdimų. Į mokyklą bus priimami ir naminio mokslo asmenys, kurie išlaikys iš 2 progimnazijos klasių kurso kvotimus. Mokykla turi aukštesniųjų mokyklų teises. Prašymus su metrika ir mokslo liūdimu siųsti antrašu: Kaunas Susisiekimo Ministerijos Kanceliarija, Mokyklos Vedėjas“.

Pirmieji ATM moksleiviai. 1923 – 1924 m.

1920 m. rugsėjo 3 d. Ministro Pirmininko Ernsto Galvanausko, kuris ėjo ir Susisiekimo ministro pareigas, įsakymu paskiriamas šios mokyklos vedėjas (direktorius). Juo tapo inžinierius-technologas Julijonas Gravrogkas, 1915 metais baigęs Sankt-Peterburgo technologijos institutą. 1920 metais jis sugrįžo iš Rusijos, kur Bologojės mieste dirbo geležinkelio technikos mokyklos direktoriumi.

Pirmasis Aukštesniosios technikos mokyklos direktorius inžinierius

Julijonas GRAVROGKAS ATM vadovavo 1920 – 1940 m.

1920 m. spalio 9 d. dienraštyje „Lietuva“ išspausdinta žinutė: „Susisiekimo ministerijos Technikumas atkeltas į Kauną, įstojamieji kvotymai vyks spalio mėn. 25 d. Prašymai priimami kasdien Mickevičiaus g. Nr. 5“.

“Vyriausybės žiniose” 1920 m. spalio 12 d. buvo paskelbtas įsakymas Nr. 104 “… inžinierių technologą Joną Sabaliauską, inžinierių Vladą Pauliukonį, inžinierių Kazį Vasiliauską, inžinierių Konstantiną Šakenį ir teisininką Praną Penkaitį tvirtinu Susisiekimo ministerijos Technikinės mokyklos mokytojais nuo š. m. spalio mėn. 25 d.”.  Vėliau paskelbtuose įsakymuose Jono Sabaliausko pavardės nėra, priežasčių surasti nepavyko. Paskirti mokytojai padėjo direktoriui J. Gravrogkui parengti pirmuosius mokymo planus, programas ir mokyklos nuostatus. Aptarta mokyklos paskirtis – rengti viduriniojo techniškojo išsilavinimo statybos, mechanikos ir elektrotechnikos specialistus, pradžioje platesnio profilio, kad galėtų dirbti įvairiose šalies ūkio srityse, numatant vėliau plėsti ir priartinti mokyklos statusą prie Vakarų Europos šalių panašių mokyklų – technikumų.

Mokykla savo veiklą pradėjo be tikslios kalendorinės datos ir be didelių iškilmių, vėlų 1920 m. rudenį, prisiglaudusi Kauno vokiečių pradžios mokykloje Vytauto prospekte. Mokslą pradėjo 26 klausytojai, didelė dalis - įvairių įstaigų darbuotojai, kurie siekė gauti atitinkamą jų pareigoms mokslo cenzą. Iš šios grupės vėliau buvo suformuota pirmoji ATM absolventų laida – pirmieji 9 ATM statybos technikai, mokslą baigę 1925 m.

1922 m. balandžio mėn. mokykla įsikūrė savo patalpose Kaune, Mickevičiaus g. Nr. 1. Čia buvo įrengtos patalpos klasėms, pastogėje – braižykla, rūsyje – praktinio mokymo patalpos. Išardoma dviejų klasių pertvara sudarė galimybę, esant reikalui, įsirengti salę. Mokslas vyko 2 pamainomis. Mokykloje dirbo 9 etatiniai dėstytojai, kiti buvo ateinantys iš gamybos ar Kauno universiteto.

Pirmasis ATM pastatas Kaune, A. Mickevičiaus gatvė 1

1923 m. Lietuvai iškilo savo jūrų uosto ir savo laivyno turėjimo klausimas. Niekam nekilo abejonių, kad būtina turėti savo profesionalius jūreivystės specialistus. Pirmieji tuo susirūpino ir konkrečių žygių jūreivystės mokyklai steigti ėmėsi susikūrusios jūrininkų sąjungos nariai. Jie pasiūlė prie Kauno aukštesniosios technikos mokyklos įkurti Jūrų skyrių. Šį pasiūlymą palankiai priėmė Susisiekimo ministerija, kuriai ši mokykla buvo tiesiogiai pavaldi. Jūrininkų rengimo klausimu taip pat aktyviai domėjosi Kauno miesto visuomenės moterys, propagavusios šią specialybę ir konkrečia parama padėjusios mokyklai. 1923 m. rudenį į ATM priimti 22 jaunuoliai entuziastai, pasiryžę tapti jūrininkais.

ATM jūrininkų grupė. 1923 m.

Kiti moksleiviai pavydžiai žvelgė į dryžuotus marškinėlius dėvinčius vyrukus. Šio skyriaus mokiniams buvo numatyta jūreiviška uniforma – besnapės kepurės su užrašu kaspinuose „Jūrų mokykla“, dvibordis juodas puspaltis su antpečiais, kuriuose išsiuvinėtas inkaras. Moksleivius mokė sugrįžę iš Rusijos laivyno specialistai: gen. T. Daukantas, plk. T. Reingardas, kpt. A. Azguridi, kpt. A. Šuipys, mokymą kuravo gen. V. Nagevičius. Buvo nutarta ATM suteikti jaunuoliams tik 2 metų teorinį parengimą, o praktikos atlikti išsiųsti juos į užsienio šalį, nes Lietuva savo laivų neturėjo.

1925 m. penkiolika jūreivystės skyriaus moksleivių, gavę stipendiją, buvo pasiųsti mokytis į Suomijos jūrų  navigacijos mokyklą. Jie trejus metus plaukiojo 2 buriniais laivais „Olivebank“ ir „Archibald Russell“, kurie priklausė Gustavo  Eriksono laivininkystės įmonei. Po trejų metų praktikos suomių burlaiviuose, mokslus pratęsę Suomijoje, Abo (Turku) navigacijos institute, sėkmingai išlaikę egzaminus, iš Suomijos grįžo 10 diplomuotų jūrininkų ir įgijo teisę dirbti laivų kapitonais ir šturmanais.Tas nedidelis būrelis jaunuolių, pradėjusių jūreivišką kelią Kaune, Aukštesniosios mokyklos Jūrų skyriuje, vėliau tapo tarpukario Lietuvos prekybos laivyno branduoliu: Vytautas Babarskis, Stasys Dagys, Kazys Daugėla, Zigmas Domeika, Bronius Krikštopaitis, Mykolas Limba, Feliksas Marcinkevičius, Benediktas Monkevičius, Aleksandras Rasiulis, Eduardas Sliesoraitis.

Praktinio mokymo dirbtuvės

Per 1925 – 1929 m. laikotarpį, Karmelitų (dabar Karaliaus Mindaugo prospektas) ir Kalėjimo gatvių kampe pastatytos praktinio mokymo dirbtuvės su patalpomis metalų apdirbimo darbams, kalve su metalų lydymo krosnimi, 25 kw galios elektros stotele, stalių dirbtuve ir atskiromis patalpomis elektros mašinų, elektrometrinėms bei silpnųjų srovių laboratorijoms.

ATM moksleiviai 25 kw elektros stotelėje

Dirbtuvėse, greta programinių praktikos darbų moksleiviai gamino ir būtiniausias mokymo priemones laboratorijoms bei mokymo kabinetams – pvz.: pastatų konstrukcijų, braižybos bei piešimo darbams medinius modelius. Elektrometrijos laboratorijoje, sutarus su Matų ir saikų inspekcija, vadovaujami V. Petraičio, moksleiviai keletą metų atlikinėjo elektros skaitiklių patikros paslaugas miesto gyventojams. Šiomis paslaugomis buvo uždirbamos papildomos lėšos laboratorijų įrangai ir šiek tiek moksleivių asmeninėms pajamoms.

Elektrotechnikos specialybės praktikantai

Pirmoji ATM absolventų laida – pirmieji 9 ATM statybos technikai, mokslą baigė 1925 m. 1926 m. išleista pirmoji mechanikos specialybės laida (7 absolventai), o 1928 m. - pirmoji technikų elektrikų laida (6 technikai), kuri jau buvo laukiama naujai statomoje Petrašiūnų šiluminėje elektrinėje ir sparčiai plečiamų elektros tinklų statybose.

Tarpukario laikotarpiu mokykloje didelis dėmesys buvo skiriamas patriotiniam ir doroviniam jaunimo auklėjimui. ATM moksleiviai buvo skatinami dalyvauti veikloje, turinčioje tam tikrus visuomenės sąmoningumo ugdymo tikslus. Čia veikė įvairios jaunimo organizacijos: skautai, vyčiai, jaunalietuviai, šauliai. Buvo ruošiamos iškylos, ekskursijos, šokių vakarėliai.

1927 m. balandžio mėn. Aukštesniosios technikos mokyklos radijo mėgėjų būrelis išleido pirmąjį mėnesinio žurnalo “Radio mėgėjas” numerį. Žurnale buvo spausdinama populiari informacija radijo mėgėjams. Pirmasis redaktorius buvo moksleivis Mikalojus Baublys, vėliau žurnalą redagavo moksleivis Antanas Mildažis. 1928 m. žurnalas tapo savaitiniu ir vadinosi “2000 metrų” (toks buvo Kauno radijo stoties siunčiamų bangų ilgis).  

Žurnalas “2000 metrų” 1928 m.

Kauno Aukštesniosios technikos mokyklos įkūrėjas ir pirmasis direktorius (1885–1968) buvo prof. Julijonas Gravrogkas. 1937–1938 m. Jis vadovavo statant naujuosius ATM mokyklos rūmus Tvirtovės al. 35. VDU dėstytojas, profesorius, 1941–1944 m. Vytauto Didžiojo universiteto rektorius. 1944 m. pasitraukė į Vakarų Vokietiją, dirbo Hamburge, vėliau Pineberge Baltijos universitete, nuo 1949 m. gyveno JAV.

Gravrogkas domėjosi mokslo pažanga ir buvo inžinierius kūrėjas. Du dešimtmečius jis teoriškai ir praktiškai tyrinėjo giroskopo pritaikymą laivų siūbavimui sumažinti. Lietuvoje, vėliau Vokietijoje jis išsaugojo tyrimo aprašymus ir skaičiuotes. 

Gyvendamas Klivlande (JAV), jis 1952 m. pateikė patento paraišką. 1954 m. inžinierių pasiekė žinia, kad jo aparatas laivo siūbavimui tirti patentuotas. Tai galima laikyti didele J. Gravrogko profesine sėkme, liudijančia aukštą inžinieriaus, mokslininko profesionalumo lygį ir erudiciją. Deja, prof. J. Gravrogko mokslinio išradimo aparatas Lietuvoje neišliko. Okupacijos metais jis buvo sunaikintas. 

 

Klivlande prof. Julijonas Gravrogkas parašė šiuos straipsnius:

• J. Gravrogkas. Mūsų būsimos valstybės santvarkos klausimu. Tėvynės sargas. 1954 m. Nr. 1,
• J. Gravrogkas. Dvi galimybės – amerikonizmo ir tautinių kultūrų kelias. Aidai, 1954 m. gegužė,
• J. Gravrogkas. Pasaulėžiūrinės pastabos. Aidai, 1954 m. gegužė,
• J. Gravrogkas. Apie giroskopą ir jo pritaikymą laivui stabilizuoti. Technikos žodis, 1956 m. gegužė-birželis,
• J. Gravrogkas. Animalinių ir dvasinių jėgų konfliktai. Knyga „Mano pasaulėžiūra“, 1958 m.
• J. Gravrogkas. Valstybės ir bažnyčios klausimu. Tėvynės sargas. 1959 m. Nr. 2 – 3.

 

Inž. dr. Algirdo Nasvyčio, buvusio J. Gravrogko studento ir daugelio kitų amžininkų vertinimu „didžiausias Julijono Gravrogko atliktas darbas Lietuvai yra Aukštesniosios technikos mokyklos įkūrimas ir ugdymas per visą Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį ... J. Gravrogko nuopelnas ne tiktai mokyklos administravime, ugdyme bei tinkamų mokytojų parinkime, bet ir savo asmeninės filosofijos perdavime visai mokyklai ir jos mokiniams. Tai yra rimtumo, idealizmo ir pareigų supratimo dvasia. Kertinis šios filosofijos akmuo – lietuvybė“.

 

Savo nenuilstamu darbu Aukštesniąją technikos mokyklą pirmąjį atkurtos Lietuvos dešimtmetį kūrė ir garsino iškilūs pedagogai: Kazimieras Vasiliauskas – medžiagų atsparumo dalyko dėstytojas, VDU - KPI profesorius, MA akademikas; Konstantinas Šakenis -  fizikos dalyko dėstytojas, fizikos vadovėlio autorius, III Seimo narys, Švietimo ministras; Vladas Pauliukonis – direktoriaus pavaduotojas, inspektorius, matematikos ir braižybos dėstytojas; Pranas Jodelė –  statybinių medžiagų dalyko dėstytojas, VDU prorektorius, rektorius, profesorius, žymus mokslininkas; Bronius Garšva – teorinės elektrotechnikos dėstytojas, 2 dalių teorinės elektrotechnikos mokymo leidinio autorius; Antanas Jokimas – piešimo, pastatų statybos ir architektūros dalykų dėstytojas; Kazimieras Žalys – fizikos dalyko dėstytojas; Jonas Kiškinas – statybos dalykų ir hidraulikos dalyko dėstytojas; Steponas Kolupaila – ATM ir Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. VDU) hidrometrijos dalyko dėstytojas, Hidrometrijos biuro vadovas, MA akademikas, Lietuvos fotomėgėjų sąjungos įkūrėjas, pirmosios spalvotos fotografijos autorius; Jonas Andriūnas – statybos dalykų dėstytojas, 1928 – 1936 m. ATM praktinio mokymo dirbtuvių įkūrėjas ir vedėjas; Antanas Gravrogkas –  metalų technologijos dalyko dėstytojas, 1932 – 1933 m. – laikinosios sostinės (Kauno miesto) burmistras, KPI dėstytojas, docentas; Vladas Jakovickas - elektros energetikos specialybės dalykų dėstytojas, VDU profesorius; Leonidas Gimbutas – 1927 – 1932 m. direktoriaus pavaduotojas, inspektorius, statybos specialybės dalykų dėstytojas ir kiti.

Savo nuoširdžiu darbu ATM garsino absolventai: laivų “Maistas” (1936 m.), “Marijampolė” (1937 – 1938 m.) ir “Kaunas” kapitonas Bronius Krikštopaitis (1925 m.); statybos inžinierius, technikos mokslų daktaras, profesorius Stasys Vabalevičius (1926 m.); kelių inžinierius Adolfas Jazbutis (1926 m.); inžinierius technologas, technikos mokslų daktaras, ATM braižybos ir mechanikos dalykų dėstytojas, Lietuvių aukštesniosios technikos mokyklos Vokietijoje įkūrėjas ir vadovas (1946 – 1948 m.) Mikalojus Baublys (1927 m.); ATM praktinio mokymo dirbtuvių vedėjas, dėstytojas Kazimieras Simonaitis (1928 m.); inžinierius radiotechnikas ir konstruktorius, Lietuvos radijo spaudos pradininkas Antanas Mildažis (1928 m.) ir daugelis kitų – didelės meilės savo mokyklai, savai profesijai ir tėvynei Lietuvai pavyzdžių.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: AUKŠTESNIOJI TECHNIKOS MOKYKLA IR KAUNO MODERNIZMAS

 

1930 – 1939 metai

Težino pasaulis Lietuvą sparnuotą

Pakilti į padanges – tokia buvo prigimtinė lietuvių svajonė nuo seniausių laikų. 1931 m. pavasarį ATM moksleiviai, paskatinti Dariaus ir Girėno ruošiamo skrydžio per Atlantą, Eduardo Rozenbergo (Švedrio) iniciatyva, susibūrė į aviacijos būrelį, kuris davė pradžią sklandymo sporto ir technikos kūrybos tobulinimui. 1931 – 1932 m. būrelio nariai statė, bandė, skraidė savo gamybos sklandytuvais. Teoriniam pasirengimui mokyklos vadovai pakvietė konsultantą, aviacijos specialistą leitenantą G. Haidrikį (G. Radvenį) ir suteikė galimybes statyti sklandytuvus ATM praktinio mokymo dirbtuvėse. Tuometinio ATM įkurto aviacijos sporto būrelio branduolį sudarė: Bronius Oškinis, Antanas Paknys, Vladas Butkevičius, Jonas Dovydaitis, Viktoras  Ašmenskas, Gabrielius Miliūnas ir kt.

1931 m. aviacijos sporto būrelis: centre LTN. G. Heindrikis, prie jo kairėje būrelio pirmininkas E. Švedrys, dešinėje B. Oškinis, III-čiojo kurso studentas, skalndytuvo T-1 konstruktorius, II-oje eilėje iš kairės – V. Ašmenskas, vienas iš pirmųjų Lietuvos parašiutininkų.

Gaminamas ATM moksleivių sklandytuvas „Technikas – 1“

Aviacijos būrelio veiklos akimirkos

Kvietimas į Aviacijos būrelio rengiamą vakarą-balių. 1937 m.

AUKŠTESNIOJI TECHNIKOS MOKYKLA. AUGIMAS.

„1933-1934 m. m. ATM mokinių buvo 344, numatoma priimti 80. Jau buvo išleista 10 abiturientų laidų ir parengta 300 specialistų: 142 statybininkai, 96 mechanikai, 62 elektrotechnikai. Mokytojų buvo 45, aptarnaujančio personalo 9“,– džiaugėsi direktorius prof. J. Gravrogkas. Daugelį specialybinių disciplinų dėstė VDU profesoriai ir docentai.

1931 m. ATM pedagogų kolektyvas: J. Jakovickis, M. Spiridavičius, A. Jokimas, M. Žilinskienė, V. Petraitis, J. Andriūnas, P. Šernas, direktorius J. Gravrogkas, L. Gimbutas, K. Vasiliauskas, T. Šulcas, J. Kiškinas, D. Valikėnas, K. Žalys, G. Krolis ir  A. Šarka

1934 m. vasario 11 d. direktorius J. Gravrogkas „Respublikos Prezidento aktu“ buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino trečio laipsnio ordinu.

Mokymo veiklą pradėjus su 3-is pagrindinėmis išplėstinio profilio techniškomis specialybėmis - statybos, mechanikos ir elektrotechnikos, jau 1926 – 1927 m. galvojama apie profesijų specializaciją. Tačiau atlikus absolventų apklausas ir įmonių atsiliepimus, tokią profesijų specializaciją mokykla pradėjo tik ketvirtajame dešimtmetyje. Tai sutapo ir su bendrojo lavinimo mokyklų mokymo reforma, kai pradinis mokymas buvo prailgintas iki 6 metų. Į ATM buvo priimami aukštesnio bendrojo išsilavinimo moksleiviai, todėl ATM mokymosi laikas buvo sutrumpintas iki 4 metų, atsirado galimybė žymiai padidinti bendrą moksleivių skaičių. Buvo nustatytas ir priimamų jaunuolių amžius – ne jaunesni kaip 15 metų.

1935 – 1937 m. metais mokymo specializacijos buvo:

statybos:	architektūros susisiekimo
mechanikos:	mašinų technikos technologijos (pramonės mechanikų)
el. energetikos:	elektros energijos tiekimo telesusisiekimo

Kadangi ATM priklausė Susisiekimo ministerijai, buvo galima moksleivius lengviau išleisti į praktiką vasaros atostogų metu. Mokslo metai truko iki gegužės mėn. pabaigos ir iki birželio 15d. vykdavo egzaminai. Nuo jų buvo atleidžiami moksleiviai atestuoti ketvertui ir penketui. Nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d. tęsėsi  vasaros atostogos, o vyresniųjų kursų laimingiesiems - gamybinė praktika. Mokykla gaudavo ribotą kiekį apmokamos gamybinės praktikos vietų.

Elektrotechnikos specialybės praktikantai

1936 m. pradėti rengti geležinkelių ėjos specialistai. Išleistos kelios jų grupės. Vėliau šie specialistai buvo rengiami Vilniuje.

ATM moksleiviai atlieka praktiką geležinkelyje

AUKŠTESNIOSIOS TECHNIKOS MOKYKLOS NAUJOJO PASTATO STATYBOS ISTORIJA

Aukštesnioji technikos mokykla tapo prestižine mokykla. Susisiekimo ministras inž. Jokūbas Stanišauskas, užsukęs į A. Mickevičiaus gatvėje Nr. 1 esančią ATM, negailėjo pagyrų: „Ateina metas statyti ne pastatą, bet rūmus. Nusipelnė. Pats laikas kalbėti ir apie technikų specializaciją. Lietuva nebe ta. Greitai ji taps mūrinė, ne tik išvystyto žemės ūkio, bet ir pramonės, išplėtoto transporto šalimi.  Reikia ne specialisto apskritai, bet gerai išmanančio savo sritį.“ 

Didėjantis specialistų poreikis ir didinamas moksleivių skaičius reikalavo didesnių, erdvesnių, specialiai mokyklai pritaikytų patalpų. Kaip matyti iš Kauno apskrities archyve rastų dokumentų, padėtis senuosiuose ATM rūmuose buvo labai sunki. Išaugus moksleivių skaičiui ankštose patalpose sąlygos tapo antisanitarinės. Žemiau spausdinamame ATM gydytojo pulkininko J. Marcinkaus straipsnyje smulkiai aprašoma tuometinė mokyklos situacija 1935 metais. Kokia  reikšmė buvo teikiama Aukštesniajai Lietuvos inžinerijos mokyklai - vienintelei tokio profilio mokymo įstaigai Lietuvoje - rodo faktas, kad 1934 m. ten apsilankė pats tuometinis respublikos prezidentas Antanas Smetona. Jis, asmeniškai įvertinęs padėtį, pripažino, kad  ATM patalpos netinkamos naudojimui.

Vyriausybei susirūpinus technikų rengimo sąlygomis, paskirtas stambus kreditas – 991000 litų naujiems mokyklos rūmams statyti. Tačiau ši suma vėliau buvo sumažinta.

Buvo paskelbtas konkursas Aukštesniosios technikos mokyklos rūmų projektui sukurti. Pateikti 36 eskiziniai projektai. Jį laimėjo architektas S. Kudokas kuris, beje, tuo metu dirbo ir ATM architektūros katedros dėstytoju. Architektas jau turėjo didžiulę patirtį mokyklų projektavimo srityje sukūręs specifinę mokyklų architektūrą, pagrįstą racionaliu funkciniu zonavimu ir savitu dekoru. Kaip tik 1937 m. buvo pastatyta garsioji Šančių gimnazija tapusi mokyklų projektavimo etalonu ir ateities architektams.

Buvo tvarkomi Aukštesniosios technikos mokyklos žemės sklypo nuomos dokumentai. Kauno apskrities archyve rasti S. Kudoko ranka užrašyti pirminiai pastato kubatūros ir kvadratūros skaičiavimai  ir pirminis eskizinis pastato tūrių brėžinys. Norint neviršyti sąmatos, reikėjo mažinti aktų, sporto salių bei braižyklų plotus.

Po išsamių projekto svarstymų ir rekomendacinių pasiūlymų buvo padaryti tam tikri pakeitimai. 1937m . gegužės mėn. buvo išduotas leidimas statybai.

1937 m. birželio 17-ąją Susisiekimo ministerija pasirašė statybos sutartį su Gedalio Ilgovskio statybos firma, pasiūliusia pastatyti rūmus už 991 tūkstantį litų ir 1938 m. švęsti įkurtuves.

1937 m. rugsėjo mėn. 15 d. įvyko Aukštesniosios technikos mokyklos rūmų pamatų ir vietos šventinimo iškilmės. Jose dalyvavo Ministras Pirmininkas Juozas Tūbelis, Seimo pirmininkas K. Šakenis, Susisiekimo ministras J. Stanišauskas, Krašto apsaugos ministras gen. S. Dirmantas, Susisiekimo viceministras J. Jankevičius, VDU prorektorius prof. Pr. Jodelė ir šaulių vadas pulk. P. Saladžius, daug profesorių, mokyklos mokytojų, inžinierių, technikų ir kitų svečių. Rūmų pamatus ir vietą pašventino ir momentui pritaikytą kalbą pasakė Aukštesniosios technikos mokyklos kapelionas kun. J. Latvėnas. Po to kalbėjo susisiekimo ministras J. Stanišauskas ir Aukštosios Teechnikos mokyklos direktorius J. Gravrogkas. Kalbose buvo reiškiamas džiaugsmas, kad jau po kokių metų galima būsią persikelti iš tvankių , nepritaikytų mokyklai patalpų į erdvius impozantiškus rūmus.

Rūmų statybos pradžios akto pasirašymas. Kalba J. Gravrogkas

Po to aktą, „išrašytą geriausios kokybės popieriuje“, pasirašė „aukštieji svečiai ir mokyklos pedagogai“. „Aktas įmūrytas po rūmų kertiniu akmeniu. Kertinį akmenį įmūrijo Ministras Pirmininkas J. Tūbelis“, - paskelbė „Lietuvos aidas“. "Stiklinėje kapsulėje. Šimtmečiams. Įdėjo ir keletą monetų. Mokyklos kapelionas kunigas Jurgis Latvėnas „tai apvainikavo Dievo palaima, kertinį akmenį ir visą statybą pašventindamas“.

ATM naujųjų rūmų statybos pradžia. Rūmų pamatuose įmūrijama kapsulė su pašventintu aktu. 1937 m.

Aukštesniosios technikos mokyklos rūmų statybos  darbus prižiūrėjo pats dėst. architektas S.Kudokas, ir inž. J.Kiškinas.

ATM statybų akimirkos

1938 m. rugsėjo mėnesį iš senųjų rūmų buvo gabenamas mokyklos inventorius į naujuosius rūmus.

ATM naujieji rūmai

1938 m. rugsėjo pradžioje pradėjo darbą rūmų priėmimo komisija, kurios sudėtyje dalyvavo direktorius J. Gravrogkas, rūmų architektas dr. S. Kudokas techninis prižiūrėtojas inž. J. Kiškinas, susisiekimo ministerijos atstovas inž. R. Vysockis. Tikrino viską – atidžiai ir priekabiai. Ne po vieną kartą. Naujieji mokslo metai prasidėjo savaite vėliau, rugsėjo 23 dieną. Pirmą kartą pravėrusieji vienas iš trejų masyvių rūmų durų aiktelėdavo iš nuostabos.

„Buvo labai laisva, erdvu ... dirbome tik viena pamaina“ – pastebi  dėstytojas F. Karazija.

„Naujus rūmus statė architektas, kuris pats mokėsi Italijoje, tai šviesa, saulė, erdvė vyrauja dr. S. Kudoko projekte. Pertraukų metu plačiuose koridoriuose moksleiviai rasdavo gryno oro ir patirdavo gaivinančios šviesos raminančią įtaką“, - teigė matematikos mokytojas Vaclovas Rostkauskas.

„Rūmai tapo dar viena Kauno įžymybe – vyko ekskursijos iš Lietuvos, kaimynų latvių, visi stebėjosi rūmų didumu, jų gražia išore, vidaus įrengimo puikybe“, - pastebi kiti.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: EGZILYJE

 

1940 – 1949 metai

Mokykla karo ir pokario metų verpetuose

Moksleiviai rūmų mažojoje salėje

1940 m., pasikeitus valstybinei santvarkai, naujos vyriausybės nutarimu į ATM buvo padidintas priimamų moksleivių skaičius. Nauji moksleiviai buvo priimami be stojamųjų egzaminų. Direktorius Julijonas Gravrogkas perėjo dirbti į Vytauto Didžiojo universitetą, ATM direktoriumi paskirtas inž. Antanas Krikščiūnas.

Aukštesniosios technikos mokyklos ritmingą mokymo ir auklėjimo darbą sutrikdė 1941 metais birželio mėn. 22 d. prasidėjęs karas.  1941 m. rudenį ATM rūmuose įkūrus karo ligoninę, mokykla evakuota į senąsias patalpas Mickevičiaus g. 1. Mokymo priemonių bei įrengimų perkraustymas buvo nuostolingas mokyklai, sutrikdė mokymo procesą.

1942 m., mirus direktoriui A. Krikščiūnui, šios pareigos pavestos jo pavaduotojui aviacijos pulkininkui, inž. Antanui Gaveliui.

Nuo 1940 m. lapkričio mėnesio A. Gavelis priimtas dėstytoju į Aukštesniąją technikos mokyklą. 1942 m. jis paskiriamas šios mokyklos direktoriumi. A. Gaveliui teko vadovauti mokyklai baigiantis karui, vykstant frontų kaitai ir įsigalint sovietinei valdžiai, kai visais oficialiai galimais būdais reikėjo stengtis išlaikyti mokyklą ir moksleivius, kad jie galėtų užbaigti mokslą ir, kaip rašė savo prisiminimuose apie 1944 m. laikotarpį absolventas  K. Bacevičius, „… nenuilstančio direktoriaus A. Gavelio rūpesčiu bent minimalus mokinių skaičius mokykloje buvo išsaugotas ir mokymas vyko“. Direktoriui A. Gaveliui teko vadovauti ATM, kai reikėjo patiems pasirūpinti bei pasigaminti ir kuro mokyklai, ir maisto mokyklos valgyklai. Dėstytojai, nors gaudami labai menką atlyginimą, dirbo pasišventusiai ir išleido gerai parengtus specialistus.

Eugenijus Sipavičius, 1938 metų ATM absolventas, 1944 – 1969 m. ATM, vėliau Kauno politechnikumo dėstytojas prisimena: „Direktorius A. Gavelis sukomplektavo dėstytojų kadrus iš buvusių prieškarinių dėstytojų ir jaunų specialistų. Dėstymo ir mokymosi lygis buvo aukštas. Moksleiviai buvo žingeidūs, stengėsi įgyti kuo daugiau žinių, todėl buvo labai malonu dėstyti. Per pertraukas tarp dėstytojų užsimegzdavo nuoširdžios, atviros kalbos, kurios tiesiog mane gaivindavo, nes čia dar kokius 4 – 5 metus vis dar jautėsi lietuviška dvasia, kai tuo tarpu kitur jau pradėjo įsigalėti stalinizmas, kuris sukaustė visus. Laisvai kalbėtis begalėjome tik su pačiais geriausiais draugais ir tik tete a tete.“

Sovietinei valdžiai Antanui Gaveliui pareiškus politinį nepasitikėjimą, jis 1949 metais buvo atleistas iš ATM direktorius pareigų ir iš darbo. A. Gavelis tapo sovietinės valdžios auka. Iki 1953 metų dirbo įvairiose darbovietėse. Nuo 1953 iki 1972 metų - Durpynų valdybos darbuotojas. Mirė 1984 m. liepos 2 d. Kaune.

To laikmečio situaciją vaizdžiai aprašė buvę moksleiviai: Petras Normantas ir Kęstutis Bacevičius.

1935 – 1937 m., atsiradus specializacijoms, 1940 m. ATM išleido pirmąją architektūros specialistų laidą, po 2 metų pertraukos vėl buvo rengiami susisiekimo statybos specialistai, į gamybą įsiliejo elektros energijos tiekimo (silpnųjų elektros srovių, stipriųjų elektros srovių) ir telesusisiekimo (telefoninio, telegrafinio ryšio) specialistai, transporto mechanikos ir pramonės mechanikos specialybių absolventai.

Būsimieji architektūros specialistai užsiėmimuose

Būsimieji architektai prie mokyklos pastato. 1949 m.

Po antrojo pasaulinio karo, gausėjant automobilių parkui, didėjo ir automobilių technikų poreikis. 1947 m. išleista pirmoji tokių specialistų laida – 6 autotransporto technikai. Tai: Antanas Baliukas, Antanas Imbrasas, Valentinas Partikas, Bronislovas Leskauskas, Algirdas Vaitkūnas, Edvardas Vladišauskas.Specialybė vadinosi transporto mechanika. Kauno politechnikumą baigė 4 šios specialybės laidos. Viso: 51 technikas.

Persekiojimo, tremčių, arešto, atleidimų taip pat neišvengė ir Aukštesniosios technikos mokyklos dėstytojai. Per 1941 metų fronto kaitą Kaune sukilime dalyvavę į mokyklą, kaip ir į gyvenimą, jau niekada nesugrįžo dėstytojas J. Milvydas, moksleivis V. Sinkevičius. 1941 m. į Sibirą ištremtas vokiečių kalbos dėstytojas A. Česevičius, kalėjimų kančias praėjo fizikos dėstytojas, buvęs Švietimo ministras K. Šakenis, iš įkalinimo vietų taip ir negrįžo įmonių vadybos specialistas, dėstytojas V. Graičiūnas, net 7 metus kalėjo Lietuvos istoriją (TSRS istorijai skirtose pamokose) dėsčiusi S. Akundavičiūtė.

Vyresnieji ATM moksleiviai dažnai būdavo sulaikomi okupacinės valdžios patrulių, mobilizuojami ir siunčiami į privalomų darbų stovyklas karo reikalams. Karui baigiantis, vykstant frontų kaitai, nemažą dalį vyresniųjų kursų moksleivių palietė mobilizacijos: vieni išėjo į frontą, kiti – į rezistencinius būrius. 1942 – 1946 m. laidos buvo akivaizdžiai mažos.

JIE KOVOJO UŽ LIETUVOS LAISVĘ IR NEPRIKLAUSOMYBĘ

1944 m. į rezistencinę veiklą įsitraukė moksleiviai: Petras Bartkus, Kazimieras Pyplys, Zigmas Stanelka, Vytautas Stašaitis, Nina Nausėdaitė. Jie nusipelnė pagarbos savo pasiaukojimu ir didele meile Tėvynei.

LIETUVIŲ AUKŠTESNIOJI TECHNIKOS MOKYKLA VOKIETIJOJE

Per atgimusią lietuvišką spaudą ir pasiuntinius, lietuvių stovyklose buvo paskelbta apie Lietuvių aukštesniosios technikos mokyklos steigimą ir raginama į ją stoti. Stojimo sąlyga: baigtos bent 6 lietuvių valstybinės gimnazijos klasės ar bent vieneri metai studijų Aukštesniojoje technikos mokykloje Kaune, geras elgesys stovykloje. Prašymų suplaukė daug daugiau negu mokykla galėjo patenkinti. Būsimieji studentai buvo atrenkami su aukštesniu išsilavinimu arba lankę Aukštesniąją technikos mokyklą Kaune.

Mokykla veikė 1946 – 1948 metais Nürtingen’o ir Kircheim’o unter Teck stovyklose. Direktoriumi buvo išrinktas iniciatorius dr. Mikalojus Baublys, Elektrotechnikos skyriaus vedėju – diplomuotas inžinierius Konstantinas Burba, Mechanikos skyriaus vedėju – diplomuotas inžinierius Algirdas Didžiulis, Statybos skyriaus vedėju – diplomuotas inžinierius Ksaveras Kaunas.

MOKSLAS LIETUVIŲ AUKŠTESNIOJOJE TECHNIKOS MOKYKLOJE

 

Lietuvių aukštesniosios mokyklos mokymo planas susidėjo iš keturių prailgintų semestrų. Visas kursas turėjo būti išklausytas per dvejus metus, mokantis be atostogų. Mokslas buvo pradėtas 1946 m. liepos 1 d. Nürtingen’e susirinko 55 mokiniai, Kirchheim’e unter Teck - 32. Mokslo tvarka buvo koleginė, tai yra privalomas pamokų lankymas, žinios vertinamos 5 balų sistema, buvo užduodama daug namų darbų, kad mokiniai nuolatos būtų užimti. Nepažangiems studentams grėsė pašalinimas iš mokyklos.

Pirmo semestro dėstomieji dalykai buvo bendro pobūdžio visiems skyriams (Mechanikos ir Elektrotechnikos): fizika (Br. Banaitis), chemija (D. Adomaitis), vėliau iš jo perėmė Ad. Damušis), matematika (V. Žukas), lietuvių k. (kunigas P. Dambrauskas), vokiečių k. (M. Žilinskienė), anglų k. (A. Lešinskas), piešimas (K. Žilinskas) bei braižyba (M. Baublys).

Statybos skyriuje dėstomieji dalykai buvo tie patys, tik dėstė skirtingi dėstytojai. Be teorinių žinių buvo atliekama praktika Helerio fabriko dirbtuvėse.

Be teorinių žinių mechanikai ir elektrikai tuoj pat pradėjo praktiką Helerio fabriko dirbtuvėse. Praktikai vadovavo inž. Ignas Pacevičius, diplomuotas amatų mokyklos mokytojas. Pradžioje praktika susidėjo iš mažų įrankių gamybos rankiniu būdu.

Antrame semestre Elektrotechnikos ir Mechanikos skyriuose buvo tęsiama matematika (V. Žukas), dėstoma mechanika (K. Daugirdas), medžiagų atsparumas (E. Druskis, K. Burba). Mechanikos skyriuje – braižyba, braižomoji geometrija (M. Baublys), metalų technologija: metalurgija, metalografija, karštas ir šaltas metalų apdirbimas (A. Didžiulis), elektrotechnikos pagrindai. Su metalų technologijos kursu pradėta pilna metalų apdirbimo praktika: kalvės darbai – grubiai nukalti plaktuką, kirstukus, tekinimo peilius, kirvius; gręžimo darbai, tekinimas, frezavimas, obliavimas.

Elektrotechnikos skyriuje studentai dar mokėsi elektrotechnikos pagrindų (K. Burba), buvo dėstomos elektros mašinos, vėliau elektros stotys, silpnosios elektros srovės ir telefonija (V. Birutis), vėliau radiotechnika (A. Jurskis), vyko radiotechnikos praktika (Č. Dagys).

Trečias semestras buvo painus ir sudėtingas. 1947 m. birželio 19 d. okupacinės amerikiečių valdžios buvo įsakyta likviduoti mažesnes pabėgėlių stovyklas ir sujungti į didesnius vienetus. Nürtingen’o ir Kircheim’o unter Teck, Neufen’o, Göppingen’o stovyklos perkeltos į Schwäbisch Gmünd’o – Bismarck’o kareivinių patalpas. Naujosios stovyklos elektros tinklas buvo pritaikytas kareivinėms. Vadovaujant dėstytojams ir padėjėjams reikėjo atlikti daug pakeitimų. Tokiu būdu Aukštesniosios technikos mokyklos mokiniai, praturtindami praktines žinias, atliko elektros tinklų instaliacijos praktiką, kuriai vadovavo elektros inžinierius K. Burba, jo padėjėjai V. Žygas ir Č. Anužis.

Mechanikos skyriuje studentai susipažino su automobiliais ir jų remontu. Ši didžiulė stovykla turėjo kelis sunkvežimius, dirbo geri automechanikai (inž. A. Paškevičius ir dr. inž. M. Baublys), kurie dėstė mokykloje ir vedė praktikos darbus.

Statybos skyriuje buvo dėstomi šie svarbesnieji statybos kursai: darbo brėžiniai, trobesių tipai ir normos, projektavimas (dr. S. Kudokas), statistika (A. Gargasas), medžiagų atsparumas ir geležies betonas (K. Germanas), medinės konstrukcijos, šildymas ir vėdinimas (J. Augustaitis), statybos elementai, sąmatos (K. Kaunas), geodezija ir geodezijos lauko praktika (S. Dirmantas), žemės darbai (K. Rimkus), statybos darbų organizacija ir statybos praktika (E. Manomaitis), statybos medžiagos (A. Damušis). Statybos skyrius turėjo nemažai praktikos, kuri vyko Stuttgart’e prie statybų, vykdomų dipl. inž. J. Dačinsko – Dačio firmos. Praktikai vadovavo dėstytojas E. Manomaitis.

Praktikos darbai užsiėmimams netrukdė, studentai klasėse mokėsi 8 valandas, stropiai vedė užrašus. Dėstytojai buvo labai apkrauti darbu: ruošdavo konspektus, taisydavo namų darbus, tikrindavo brėžinius, skaičiavimus ir t. t. Daugumas mokytojų atvažiuodavo iš kitų stovyklų: iš Stuttgart’o, Tübingen’o, Reutlingen’o, Neufen’o, net Augsburg’o. Buvo pasišventę, mielai atvykdavo vieną ar du kartus per savaitę.

Mokymo planas buvo sudarytas 2 metams, kurių pabaigoje buvo organizuojami egzaminai, rengiami ir ginami diplominiai darbai ir 1948 m. balandžio 28 d. absolventams įteikti baigimo diplomai.

Mechanikos skyriaus diplomantai: A. Aušrota, P. Čelkis, A. Dragūnevičius, K. Gervickas, F. Jurevičius, G. Kačenauskas, V. Kutkevičius, V. Mažeika, A. Rundzaitis, V. Sarpalius, Z. Šefleris, R. Šidlauskas, A. Šilkūnas, E. Šlakaitis.

Elektros skyriaus diplomantai: P. Baltrulionis, V. Budrionis, T. Duchauskas, J. Gruodis, Kačinskas, J. Maksvytis, J. Petkevičius, Pileika, V. Salinis, R. Sirutavičius, V. Tarvydas, J. Voroneckas.

Statybos skyriaus diplomantai: L. Apanavičius, A. Genys, V. Genys, A. Kerelis, K. Makūnas, A. Liutkus, M. Pakalniškis, J. Palekas, S. Pūkelis, L. Racevičius, A. Šteinys, A. Stuoka, S. Urbonavičius, A. Vasiliauskas, B. Velvikas, A. Vyšniauskas, V. Višniauskas.

8 semestrų kursas išeitas per 4 semestrus. Absolventai paruošti labai rūpestingai tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Po studijų baigimo nemaža jų dalis buvo gerai žinomi inžinieriai Čikagoje, Niujorko apylinkėse, Kanadoje bei Australijoje.

Praūžus karo audroms, 1944 m. rudenį mokymas ATM atnaujintas dar senuose pastatuose, palaipsniui grįžo į savo tikruosius rūmus. Pokario metai pareikalavo daug jėgų praūžusio karo padariniams likviduoti. Trūko mokymo priemonių, auditorijų, kabinetų, nes tose pačiose patalpose kurį laiką glaudėsi Žemės ūkio technikumas, o jam išsikėlus - 22 vidurinė mokykla.

Direktorius, nenuilstantis ir pasišventęs vadovas A. Gavelis, dirbtuvių vedėjas K. Simonaitis, praktikų instruktoriai Pr. Gabrilavičius, Z. Salynas, V. Jurevičius, dėstytojai J. Kiškinas, A. Šarka, F. Karazija, A. Jokimas, S. Baublys ir kiti ėmėsi organizuoti mokyklos atstatymo darbus.

Sunkūs karo metai taip išliko gamybinio praktinio mokymo meistro Pr. Gabrilavičiaus atmintyje: „Praktinio mokymo dirbtuvėse trūko įrankių, medžiagų, detalių. Ateidami į praktikos darbus, moksleiviai atsinešdavo metalo laužo ir iš jo gamino detales. Pats pasigaminau matavimo priemonių modelius: mikrometrą, skriestuvą, matuoklį ir net logaritminės liniuotės modelį.

1945 m. mokyklai suteiktas Kauno politechnikumo vardas.

Iki 1948 m. mokyklą baigiantiems absolventams buvo išduodami mokslo baigimo atestatai. Atidirbę savo specialybės srityje 2 - 3 metus, gavę teigiamą pažymą iš darbovietės, ATM absolventai specialios dėstytojų komisijos sprendimu galėjo gauti inžinieriaus kvalifikacijos pažymėjimą. Iš beveik 1000 baigusiųjų inžinieriaus kvalifikacijos pažymėjimai buvo įteikti 386 absolventams.

Prof. J. Šimkaus kvalifikacijos pažymėjimas. 1943 m.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: NAUJAS TARPSNIS

 

Antrasis raidos etapas prasidėjo skaudžiomis permainomis, tačiau pagrindinis mokyklos uždavinys – rengti aukštos kvalifikacijos technikos specialistus – nepasikeitė. Didelis dėmesys buvo skiriamas naujoms mokymo programoms kurti. Atsiliepiant į besiplečiančios šalies poreikius, Kauno politechnikumo gyvavimo laikotarpiu buvo ruošiami net 32 profesijų specialistai. Išaugęs moksleivių ir dėstytojų skaičius paskatino materialinės  bazės plėtrą, tuo laiku modernių kabinetų, auditorijų, laboratorijų kūrimą, filialų įvairiuose Lietuvos miestuose įsteigimą. Kauno politechnikumas garsėjo kaip mokykla,

• ypatingą dėmesį skyrusi studentų praktiniam paruošimui, išlaikiusi aukštą moksleivių ugdymo lygį, parengusi specialistus sėkmingam profesiniam darbui,

• užmezgusi bendradarbiavimo ryšius su Rygos ir Talino politechnikumais, pasirašiusi kultūrinio ir mokslinio bendradarbiavimo sutartis su VDR Šmalkaldeno inžinerinės technikos mokyklos kolektyvu ir KPI elektrotechnikos, mašinų gamybos, radioelektronikos, statybos ir santechnikos fakultetais,

• skatinusi dėstytojus aktyviai dalyvauti kuriant mokymo bazę, praturtinant kabinetus ir laboratorijas originalia įranga ir mokymo medžiaga, kuri buvo įvertinta visasąjunginiuose ir šalies konkursuose.

1950 – 1959 METAI

Po karo atstatomoms įmonėms reikėjo specialistų ir būtent – technikų. Kauno politechnikumas buvo mokykla, turinti didžiulę patirtį ir galimybes tokius specialistus rengti. Šiame dešimtmetyje, padedant Kauno politechnikos instituto dėstytojams ir gamybininkams, buvo sprendžiamas to laikmečio padiktuotas technikų poreikio klausimas. 1949 – 1951m. Kauno politechnikumui vadovavo inžinierius statybininkas ADOLFAS KREMENSKAS. Nuo 1951 iki 1955 m. KP direktoriumi dirbo SERGIJUS BAUBLYS.

Sergijus Baublys gimė 1912 m. sausio 24 d. Lydoje, mokytojo ir visuomenės veikėjo šeimoje, kurioje augo 6 sūnūs. Sergijus buvo penktasis sūnus šeimoje. S. Baublys baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, buvo aktyvus skautų organizacijos narys, studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Prahos aukštojoje medžio apdirbimo pramonės mokykloje. Nuo 1937 m. mokytojavo Kaišiadorių, Alytaus amatų mokyklose. Pokario metais vadovavo Vilniaus politechnikumui.1951 – 1973 m. S. Baublys dirbo braižybos dėstytoju Kauno politechnikume, nuo 1951 iki 1955 m. – Kauno politechnikumo direktoriumi.

Sergijaus Baublio mokiniai jį prisimena kaip dorą, talentingą, šiltą mokytoją, parodžiusį kelią į žinių šalį.S. Baublio pažiūros buvo humaniškos, nuoseklios ir tvirtos. Jis visada buvo pasiruošęs padėti jauniems dėstytojams, džiaugėsi jų pasiekimais. Ilgus metus globojo technikumo meno saviveiklos kolektyvus.S. Baublys nelikdavo abejingas šalia esančių žmonių rūpesčiams. Jis padėjo siekti mokslo našlaičiui Mykolui Monkevičiui (buvusiam Kauno HES direktoriui). S. Baublio šeima išgelbėjo nuo žūties žydų tautybės mergaitę Rachilę. Jam ir jo žmonai suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, o Izraelyje jų garbei pasodinti atminimo medžiai.  Sergijus Baublys užaugino tris sūnus. Vidurinysis sūnus Leonardas – Kauno politechnikumo absolventas.

SPORTINĖ VEIKLA

Politechnikume buvo skatinamas moksleivių užimtumas jų laisvalaikio metu. Sportinę  veiklą mokykloje žymiai suaktyvino pradėję dirbti jauni dėstytojai R. Rainys, Dz. Ilgūnas ir kiek vėliau St. Zemlickas. Lengvosios atletikos, krepšinio, plaukimo, bokso, dviračių ir šaudymo sporto mėgėjai ne tik aktyviai sportavo, bet ir pasiekė gerų rezultatų: dviratininkas T. Zlotnikovas 1954 m. tapo respublikos čempionu, boksininkas V. Bingelis buvo tautų spartakiados dalyvis, daugkartinis Lietuvos bokso čempionas.

Moksleivių sportinė veikla ypač suaktyvėjo, kai 1956 m. buvo pasirašyta bendrų spartakiadų rengimo sutartis tarp Talino, Rygos ir Kauno politechnikumų. Nuo 1963 m. į šią veiklą  įsitraukė Vilniaus ir Kaliningrado politechnikumai. 1957 m. prasidėjo Pabaltijo politechnikumų spartakiados, vėliau pavadintos sporto žaidynėmis. Jos tęsėsi iki 1991 metų.  Žaidynės vyko: Kaune ir Rygoje po aštuonis kartus, Taline – devynis, Vilniuje – šešis ir Kaliningrade – du kartus. Mūsų sportininkai ne vieną kartą buvo šių žaidynių nugalėtojai ir prizininkai.

Šalia studentų sporto žaidynių buvo organizuojamos ir darbuotojų sporto žaidynės. Jų iniciatoriai – Rygos industrinio technikumo pedagogai ir jų kūno kultūros tuometinis vadovas H. Grasmanis. Šiose varžybose dalyvavo Talino, Rygos, Vilniaus ir Kauno politechnikumų dėstytojų krepšinio, tinklinio, stalo teniso, šaškių ir šachmatų komandos.

1955 m. Kauno politechnikumo teritorijoje moksleivių buvo įrengtas pirmasis Lietuvoje 25 metrų ilgio atviras lauko baseinas, kurio statyboms vadovavo dėstytojas R. Rainys. Baseinas veikė iki 1962 metų.

Jei galvojate, kad į padanges pakilti norėjo tik jaunuoliai, tai klystate. 1954 – 1958 m. Kauno politechnikume, Silikatų technologų grupėje studijavusi Regina Garmutė - Čeponienė, turėjo slaptą svajonę. Bendramokslės pasakoja, kad dar studijuodama ji domėjosi sklandymo sportu. R. Garmutė lankė Kauno aviacijos sporto klubą, kuris ilgą laiką buvo pagrindinis Lietuvos sklandymo centras. Klube išaugo 64 sklandymo sporto meistrai. R. Garmutei  ir dar septyniems sklandytojams tame laikotarpyje buvo suteikti tarptautinės klasės sporto meistrų vardai.

Šeštajame dešimtmetyje politechnikume pradėjo veikti trumpųjų bangų radijo stotelė, vadovaujama dėstytojo Algimanto Buinevičiaus. Jos operatoriai J. Burauskas, A. Mašonis, R. Petrikis, S. A. Statkevičius, V. Žalnerauskas ir kiti puikiai pasirodė sąjunginėse ir tarptautinėse varžybose.

Naujasis direktorius pradėjo rūpintis mokymo patalpų plėtimu, moksleivių gyvenimo sąlygų gerinimu, naujų praktinio mokymo dirbtuvių statyba, buvo pradėtos kurti labiausiai reikalingos teorinės mechanikos, metalų technologijos, staklių, elektros silpnųjų srovių ir kitos laboratorijos ir kabinetai.

Kauno politechnikumui vadovaujant B. Bielovui, 1957 m. Klaipėdos miesto vykdomasis komitetas KP profsąjungai Juodkrantėje paskyrė nedidelį gyvenamą namą, kurį suremontavus, įkurta poilsio vila “Žuvėdra”.

“Poilsio vila „Žuvėdra“ Juodkrantėje – mūsų vasaros namai. Mūsų namai, nes mes ten per vasaras gyvenome, ten užaugo mūsų vaikai ir vaikaičiai. Kiekvieno mūsų vasaros poilsio planai siejosi su Juodkrante”. Iš ilgametės braižybos dalyko dėstytojos, muziejaus vadovės Inos Kriščiukaitienės prisiminimų.

1953 m. atidaromas Kauno politechnikumo vakarinis, 1958 m. - neakivaizdinis skyriai.

1957 m. pradėjo veikti Kauno politechnikumo radijo mazgas. Laidos buvo transliuojamos kiekvieną šeštadienį. Jų metu buvo išsakomi moksleivių pageidavimai, kalbama apie pasitaikančius trūkumus. Tais pačiais metais įvyko pirmoji KP moksleivių techninės kūrybos paroda. Buvo eksponuojami moksleivių pagaminti prietaisai ir maketai.

MENO SAVIVEIKLA

Iki 1960 m. aktyviai veikė literatūrinio švietimo ratelis, vadovaujamas dėstytojų A. Šarkos ir F. Karazijos. Jame pirmuosius kūrybinius žingsnius žengė poetas Marcelijus Teodoras Martinaitis, dramos teatro aktorius V. Žirgulis, dainininkai J. Tatorius ir A. Kisielius. KP literatūros būrelio leidžiamame leidinyje „Pirmieji žingsniai“, išleistame 1955 m., pateikiama jo narių kūryba.

MARCELIJUS TEODORAS MARTINAITIS

VALTYJE

1955 m. RER gr.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: REIKŠMINGAS PROVERŽIS

1960– 1969 metai

1960 metais Kauno politechnikumas šventė savo veiklos 40-metį. Iš tuometinio direktoriaus Boriso Bielovo pranešimo šiai sukakčiai paminėti: “Garbingą 40-ies metų gyvavimo sukaktį švenčiantis Kauno politechnikumas – viena iš svarbiausių specialiųjų vidurinių mokyklų Lietuvoje. Per savo gyvavimo laikotarpį (1920 – 1960) ši mokymo įstaiga Lietuvai paruošė 3158 technikus. Šiuo metu čia veikia dieninis, vakarinis ir neakivaizdinis skyriai, kuriuose 14 specialybių mokosi 1994 moksleiviai“.

Tais pačiais 1960 metais direktoriaus Boriso Bielovo iniciatyva buvo įkurtas Kauno politechnikumo muziejus. Savo prisiminimais pasidalino ir daug nuotraukų padovanojo buvę dėstytojai J. Kiškinas, V. Rostkauskas, A. Šarka, F. Karazija, absolventai K. Simonaitis, Eug. Sipavičius ir kiti. Muziejaus ekspozicijas ir fondus tvarkė tam darbui pasiaukojusios darbuotojos – A. Čiudiškytė, M. Pranskaitienė.

Lietuvos įmonėms reikėjo vis daugiau specialistų ir būtent – technikų. Kauno politechnikumas buvo mokykla, kuri turėjo galimybes tokius specialistus rengti ir padėti spręsti padiktuotus technikų poreikio klausimus tuo laikmečiu. 

Todėl 1961 m. Ežerėlio durpių įmonėje buvo įsteigtas ir pradėjo veikti dieninis Politechnikumo durpininkystės filialas, kuriame mokėsi durpių gamybos specialybės moksleiviai. 1962-1969 m. tokių specialistų buvo parengta apie 140. 

Sekančiais 1962 m. įsteigtas Politechnikumo vakarinio skyriaus filialas Elektrėnuose, jame buvo rengiami elektros tinklų, stočių ir sistemų specialistai ir 1964 m. šiame filiale mokėsi 147 moksleiviai.

1964 m. Kauno politechnikumas rengė 14 specialybių (radijo aparatų gamybos, rajoninių elektros ryšių ir radiofikacijos, elektros tinklų, stočių ir sistemų, pramonės įmonių elektrinių įrengimų, metalo apdirbimo pjovimu, metalų liejininkystės, automobilių remonto ir techninio aptarnavimo, kelių tiesimo mašinų, autokelių ir tiltų statybos, pramoninės-civilinės statybos) technikus. Atsižvelgiant į atstatomų bei plečiamų ir naujų įmonių poreikius, buvo koreguojamas specialybių mokymas. Šiame dešimtmetyje buvo išleistos taip pat kelios trumpalaikės netradicinių specialybių laidos: sanitariniai technikos įrenginiai, žemės ūkio statyba, metalų liejininkystė, durpių gamybos technologija. Kauno politechnikumo dieninio mokymo skyriuose (elektrotechnikos, statybos ir mechanikos) 1964 m. mokėsi beveik 1400 moksleivių, vakariniame skyriuje – apie 670, neakivaizdiniame – daugiau kaip 700. 1966 m. įsteigiamas Politechnikumo vakarinio skyriaus filialas Jonavoje.

Kauno politechnikumo moksleiviai mokomųjų – gamybinių praktikų metu.

1964 m. Kauno politechnikumui pradėjo vadovauti direktorius Saulius Stankevičius ir pavaduotojas mokymo reikalams Valerijonas Ganusauskas. Dėstytojų kolektyvas, vadovaujamas šių darbščių ir gabių organizatorių, išlaikė aukštą moksleivių ugdymo lygį ir dar prieškario metais pasiektą mokyklos autoritetą. Jų vadovavimo laikotarpiu buvo pasiekti aukšti įvertinimai ne tik Lietuvoje, bet ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje.

Kauno politechnikume studijavo jaunuoliai iš visos Lietuvos. Kasmet didėjant studentų skaičiui 1961 m., 1965 m. ir 1967 m. Politechnikumo moksleiviams netoli mokyklos (tuometinėje Kalniečių gatvėje) pastatomi patogūs bendrabučiai su erdvia valgykla. 

Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos diplomas KP braižybos kabinetui

Dėstytojų kūrybiškumas atsiskleidė ruošiant dėstomo dalyko konspektus, vadovėlius, metodinius nurodymus kursiniams ir diplominiams darbams, užduotis laboratoriniams darbams, taip pat projektuojant, konstruojant maketus, stendus laboratorinių darbų atlikimui bei mokomąsias priemones auditoriniams užsiėmimams. Tarp autorių būtina paminėti P. Rimkų, A. Valatką, B. Aleksandravičių. Jie buvo itin aktyvūs savo srities mokslo propaguotojai, studentų mokslinių darbų vadovai, rašė knygas, mokslinius straipsnius, recenzavo kitų autorių darbus, puoselėjo gimtąją kalbą, tobulino specialybinę terminologiją, už nuopelnus mokyklai buvo apdovanoti ne vienu ministerijos garbės raštu ar vyriausybiniais apdovanojimais.

Nedidelį bibliotekos kolektyvą sudarė tik 4 darbuotojos, bet išlikę bibliotekos apskaitos duomenys stebina: 1966 m. gruodžio 1 d. bibliotekos fondą sudarė 46872 knygos, skaitytojų skaičius buvo 2445, per mėnesį bibliotekoje ir skaitykloje apsilankydavo virš 1000 skaitytojų, mokiniams ir dėstytojams būdavo išduodama apie 6000 egzempliorių leidinių. Daug tonų knygų perkilnota, surašyta, sutvarkyta, išduota ir priimta.

Biblioteka organizuodavo įvairius renginius: rašytojų sukakčių minėjimus, susitikimus su rašytojais, teminius vakarus ir parodas.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: INOVATYVI PLĖTRA

1970 – 1979 metai

1970 m. birželio mėn. vyko mokslinė metodinė konferencija, skirta Kauno politechnikumo įkūrimo 50-osioms metinėms pažymėti. Gruodžio mėnesį Kauno politechnikumas šventė garbingą – auksinį jubiliejų – mokyklos įkūrimo 50-metį.

1970 m. keturiuose stacionaro skyriuose: bendratechniniame, statybos, mechanikos ir radiotechnikos mokėsi 1400 moksleivių, vakariniame – 800 ir neakivaizdiniame 700 moksleivių. Bendras besimokančiųjų skaičius (įskaitant Jonavos filialo vakarinį skyrių) – 3000 moksleivių. Jubiliejiniais metais buvo ruošiami 13 specialybių technikai: radijo aparatūros gamybos (RAG), radiotechninių matavimų (RTM), elektros stočių, tinklų ir sistemų (ETS), metalų apdirbimo pjovimu (MAP), metalų liejininkystės (ML), automobilių remonto ir techninio aptarnavimo (ARE), kelių statybinių mašinų ir mechanizmų (KSM), autokelių statybos ir eksploatacijos (AKES), pramoninės civilinės statybos (PCS), nerūdinių iškasenų paieškų technikos (NIP), durpių gamybos (D), energetinių sistemų relinės apsaugos (ERA), pramonės įmonių elektrinių įrenginių (ER). Moksleiviai mokėsi 35 kabinetuose ir laboratorijose. Bibliotekos fondus sudarė 62 tūkstančiai knygų, iš kurių 43 tūkstančiai - techninė literatūra. Pedagoginį darbą dirbo 112 dėstytojų, laborantų, gamybinio mokymo meistrų. Per 50 metų mokykla išleido 7185 technikus. 

Kauno politechnikumo filialo „Praktika“ produkcijos vertė per metus siekė 760 tūkstančių rublių.

Ypatingas dėmesys buvo skiriamas susivienijimo „Praktika“ mokymo techninės bazės gerinimui. Moksleivių darbo vietos sukomplektuotos tvarkingais įrengimais ir įrankiais. Radijo montažo bare įrengtas konvejeris, atitinkantis pramonės įmonės reikalavimus. Teoriniams užsiėmimams organizuoti įrengti metodiniai kabinetai, aprūpinti vaizdinėmis priemonėmis, projekcine aparatūra, įrengta apklausos klasė „Eureka“, sumontuota uždara pramoninė televizija. Gaminamos skaidrės, kuriomis buvo aprūpinamos ir kitos panašaus profilio mokymo įstaigos.

1970 m. Kauno politechnikumo absolventas, žinomas Kauno radijo gamyklos konstruktorius, dėstytojas R. Arkušauskas sukonstravo originalią, specialių techninių mokymo priemonių (TMP) auditoriją. Joje vedamos pamokos pagyvindavo mokymo procesą. Ši auditorija pasitarnavo respublikiniams seminarams, parodoms, konkursinėms dėstytojų paskaitoms.

1972 m. gamybinės mokomosios dirbtuvės inkorporuotos į ūkiskaitinių mokymo priemonių susivienijimą „Praktika“ kaip Kauno politechnikumo filialas. 1967 – 1984 m. Kauno politechnikumo praktinio mokymo susivienijimui “Praktika” vadovavo J. V. Gvildys. Įmonėje per metus praktiką atlikdavo apie 900 moksleivių, jų tarpe ir Kauno maisto pramonės bei technologinio technikumų ir Klaipėdos politechnikumo moksleiviai.

Įmonėje „Praktika“ nuo 1975 m. vieno mėnesio trukmės metalų mechaninio apdorojimo praktiką atlikdavo ir VDR Šmalkaldeno inžinerinės technikos mokyklos 10 studentų grupė.

1973 m. į Kauną atvykusi VDR Šmalkaldeno inžinerinės technikos mokyklos delegacija pasirašė kultūrinio ir mokslinio bendradarbiavimo sutartį su Kauno politechnikumu, kurioje buvo numatyta kasmet keistis studentų ir dėstytojų grupėmis, dalintis naujausia technine literatūra, mokymo metodikomis bei dėstytojų autoriniais darbais.

Šmalkaldeno taikomųjų mokslų universiteto ir Lietuvos inžinerijos kolegijos partnerystė trunka jau 47 metus.

Plačiau skaitykite: KTK-FHS-partnerystė

Be ūkiskaitinių mokymo įmonių susivienijimo „Praktika“ KP filialo, Kauno politechnikumo moksleiviai praktiką atliko Kauno radijo gamykloje, Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institute, Kauno elektros tinkluose, Tiltų statybos valdyboje Nr. 1, Autobusų parke, Autoremonto gamykloje, Statybos montavimo treste „Kauno statyba“, „Priekalo“, „Neries“ ir kitose įmonėse. Pasibaigus gamybinei, technologinei ir priešdiplominei praktikoms, jų rezultatai buvo aptariami, dalyvaujant gamybinių organizacijų atstovams. Praktiniams įgūdžiams patikrinti buvo kasmet rengiami konkursai pagal specialybes: geriausiam radijo aparatūros montuotojui, vairuotojui, statybininkui ir kt. nustatyti.

1973 m. gruodžio mėn. atidaryta nauja chemijos laboratorija.

1973 m. įrengta techninių mokymo priemonių laboratorija – programuotos apklausos klasė, pirmoji tokia respublikoje su televizijos, kino projekcijos ir kita to laikmečio modernia aparatūra. Joje vedamos pamokos labai pagyvino mokymo procesą.  Ji puikiai pasitarnavo respublikiniams seminarams, parodomosioms, konkursinėms dėstytojų paskaitoms. Tai Kauno politechnikumo absolvento, žinomo Kauno radijo gamyklos konstruktoriaus, dėstytojo R. Arkušausko ir jo vadovaujamų moksleivių indėlis mokyklai.

Aštuntajame dešimtmetyje įkurtos naujos radiotechniškųjų specialybių - elektronikos, radijo siųstuvų, radijo medžiagų ir radijo matavimų laboratorijos. Atnaujinta energetikų rengimo praktinio mokymo bazė, automobilių konstrukcijų bei statybos darbų technologijos kabinetai. Tai nuoširdžiai dirbusių specialybės mylėtojų – L. Mickūnienės, G. Virbalienės, A. Statkevičiaus, A. Stankevičiaus, V. Tinterio, A. Drabatiuko, Z. Žemaitienės, V. Kaunietienės, V. Daukšos, A. Skrupskio, O. Rimkuvienės, J. Vizgaičio, A. Malakauskienės, J. Satkūnienės ir kitų nuopelnai. Visą šio laikotarpio  mokymo bazės stiprinimo veiklą profesionaliai kuravo direktoriaus pavaduotojas mokymui V. Ganusauskas.

Nuo 1976 m. moksleiviams organizuojamas „Geriausio jaunojo vairuotojo konkursas“.

Sportas – Kauno politechnikumo moksleivių svarbi gyvenimo dalis.

1977 m. duris atvėrė Kauno politechnikumo uždaras baseinas.

1977 m. Kauno politechnikume įkurta Mokslinė techninė draugija (MTD), kuri jungė kelis šimtus įvairių specialybių moksleivių. Prityrusių dėstytojų vadovaujami, techninės kūrybos entuziastai čia turėjo visas galimybes ugdyti konstrukcinius sugebėjimus, kurti įvairius prietaisus, įrengimus. Aktyviai veikė šios sekcijos: A. Popovo radiotechnikos MTD (vadovė dėst. G. Virbalienė), energetikos ir elektrotechnikos pramonės MTD (vadovas J. Staugaitis), mašinų gamybos MTD (vadovas T. Šėža), automobilių transporto ir kelių ūkio MTD (vadovas J. Vizgaitis), statybos pramonės MTD (vadovė A. Malakauskienė). Mokslinės techninė draugijos narių darbai dalyvavo respublikinėse parodose, buvo labai gerai vertinami.

Radijo dienos proga, 1978 m. gegužės 25 d. KP absolvento, dėstytojo A. Statkevičiaus pastangomis atkurta modernesnė ir galingesnė trumpųjų radijo bangų stotelė (šaukinys UK2BSC). Pirmąjį ryšį pravedė KPI dėstytojas, tarptautinės klasės sporto meistras Arvydas Macas. Politechnikumo stoties operatoriai – P. Repšys, A. Stanišauskas aktyviai dalyvauja sąjunginėse, tarptautinėse radijo mėgėjų varžybose. Per nepilnus trejus metus radijo stoties operatoriai užmezgė 1000 ryšių, iš kurių tolimiausi su Amerikos, Kanados, Japonijos, Naujosios Zelandijos,  Argentinos radijo mėgėjais. Stoties veikla neapsiribojo darbu eteryje bei dalyvavimu varžybose. Buvo renkamos QSL kortelės, konstruojama tobulesnė ryšių aparatūra.

KP moksleiviai talkininkavo kolūkiuose, pramoninių objektų statybose. Vasaromis buvo populiarios darbo ir poilsio stovyklos (trečiasis semestras), organizuojamos Utenos, Ukmergės, Jurbarko, Alytaus, Anykščių, Kėdainių rajonuose, Smolensko srityje bei tolimojoje Jakutijoje.

Dėstytojų parašytų ir paskleistų tiek savoje, tiek ir kitose mokyklose bei Lietuvos universitetuose, vadovėlių, konspektų, mokymo priemonių kursiniam bei diplominiam projektavimui yra kelios dešimtys pavadinimų. Tarp autorių reikia paminėti Petrą Rimkų, Benediktą Aleksandravičių, Algimantą Valatką, Lidiją Mickūnienę, Vytautą Tinterį, Vytautą Motiejūną, Juozą Vizgaitį, Leoną Gesevičių, Oną Rimkuvienę, Antaną Stankevičių, Gražiną Čiutienę ir Justiną Staugaitį, Eleonorą Dainytę ir daugelį kitų.  Mokyklos išskirtinės to laikotarpio asmenybės buvo Petras Rimkus, Benediktas Aleksandravičius, Algimantas Valatka. Jie buvo itin aktyvūs savo srities mokslo propaguotojai, studentų mokslinių darbų vadovai, rašė knygas, mokslinius straipsnius, recenzavo  kitų autorių darbus,  puoselėjo gimtąją kalbą, tobulino specialybės terminologiją, už nuopelnus mokyklai buvo apdovanoti ministerijos garbės raštais ir vyriausybiniais apdovanojimais.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: SĄJŪDŽIO PALYTĖTI

1980 – 1989 metai

Kauno politechnikumo dėstytojų ir administracijos darbuotojų kolektyvas. 1980 m.

Kauno politechnikume Saulius Stankevičius pradėjo dirbti 1960 metais. Dirbdamas dėstytojo pareigose S. Stankevičius pasirodė kaip geras specialistas, aktyvus visuomenininkas. 1963 m. S. Stankevičius buvo paskirtas Kauno politechnikumo direktoriaus pavaduotoju mokymo reikalams. 1964 – 1975 m.  ir 1977 – 1991 m. ėjo Kauno politechnikumo direktoriaus pareigas, iki 2000 m. buvo direktoriaus padėjėjo pareigose.

Vadovaujant S. Stankevičiui, šalia senųjų rūmų iškilo naujas mokyklos priestatas, iškilmių ir sporto salės, bendrabučiai. Kauno politechnikume buvo sukurta puiki laboratorinė – kabinetinė bazė. Pasirašyta kultūrinio ir mokslinio bendradarbiavimo sutartis su VDR Šmalkaldeno inžinerinės technikos mokyklos kolektyvu. 1980 metais Kauno politechnikumas sudarė bendradarbiavimo sutartis Kauno politechnikos instituto Elektrotechnikos, Radiotechnikos, Mašinų gamybos, Statybos ir santechnikos fakultetais. Toliau buvo puoselėjama draugystė su giminiškais Rygos ir Talino politechnikumais.

Mokykla nuolat keitėsi, tobulino studentų mokymo programas, nuo 1980 m. mokykloje ėmė aktyviai veikti mokymo dalies vedėjos, dėstytojos Irenos Stonkienės vadovaujama pedagogų draugija, daug padėjusi jauniems dėstytojams pedagoginiais patarimais, globa, skleidusi pažangius mokymo metodus, Kauno politechnikumo dėstytojų gerąją patirtį.

Petras Rimkus (1928 – 1996) 1953 – 1996 m. dirbo Kauno politechnikumo, vėliau Kauno aukštesniosios technikos mokyklos radijo ryšių ir radiotechnikos specialybės dalykų dėstytoju. 1954 – 1976 m. P. Rimkus – Elektrotechnikos, Vakarinio, Radiotechnikos skyrių vedėjas, greta to, vadovavo laidinio ryšio, vėliau radiotechnikos metodinei komisijai. Nuo 1970 m. - Respublikinės mokslinės metodinės komisijos Elektrotechnikos, Radiotechnikos ir Elektrotechnikos sekcijos narys.

P. Rimkus rengė dalykų programas, parašė vadovėlius „Laidinio ryšio teorija”, „Radiotechnikos pagrindai” su papildymu II – oje laidoje „Radiotechnikos terminų žodynas”. Redagavo 9 kitų autorių leidinius, išvertė 4 populiarios techninės literatūros leidinius.

P. Rimkus buvo aktyvus radiotechnikos mokslo propaguotojas, vertėjas, vadovėlių redaktorius, studentų kūrybinės veiklos skatintojas ir vadovas, daugelio konferencijų, simpozimų dalyvis, pranešimų, straipsnių autorius, aktyvus KTU mokslinės elektrotechnikos, radiotechnikos ir elektronikos komisijos narys, radiotechnikos terminų žodyno redakcijos narys.

Kaip pedagogas, P. Rimkus buvo mėgiamas studentų už tėvišką rūpestingumą, puikų dalyko dėstymą, pareigingumą, principingumą. To jis reikalavo ir iš savo mokinių.

Inžinierius ir pedagogas P. Rimkus mylėjo ir puoselėjo gimtąją kalbą, daug nuveikė kurdamas bei tobulindamas specialybės terminalogiją, įdiegė net kelis naujus, dabar naudojamus terminus.

Už nuopelnus radiotechnikos mokslui P. Rimkus apdovanotas ministerijos Garbės raštais, daugeliu mokyklos direktoriaus padėkų. 1984 m. Petrui Rimkui suteiktas dėstytojo metodininko vardas. Mokyklos 75 – mečio jubiliejaus proga P. Rimkus pristatytas Lietuvos Vyriausybei apdovanoti Gedimino ordinu, kurio nesulaukė.

1988 m. po 8 m. priverstinės pertraukos (vyko tik neoficialus dėstytojų bendradarbiavimas), pavyko atnaujinti Kauno politechnikumo ir Šmalkaldeno inžinerinės technikos mokyklos (VDR) partnerystę ir pasirašyti tolimesnio bendradarbiavimo sutartį. Tų pačių metų rudenį į Kauną vėl atvyko studentų - praktikantų grupė iš Šmalkaldeno.

Tolimesnę bendradarbiavimo sutartį pasirašė Šmalkaldeno inžinerinės technikos mokyklos (VDR) direktorius N. Krah ir Kauno politechnikumo direktorius S. Stankevičius. 1988 m.

Visą dešimtmetį, paeiliui vis kitame mieste, pavasariais ir toliau vykdavo Pabaltijo 5 politechnikumų moksleivių meninės saviveiklos kolektyvų festivaliai – prasmingos kultūrinio bendradarbiavimo šventės.

Sportas visuomet sulaukdavo didžiulio moksleivių susidomėjimo. Kasmetinės Kauno politechnikumo sporto šventės sutraukdavo daugybę moksleivių ir dėstytojų.

Per šį dešimtmetį Kauno politechnikumo dėstytojo, trenerio A. Baltušniko, dėstytojų V. Petrulio, E. Stankuvienės, P. Motiejūno, St. Zemlicko pastangomis, moksleiviams buvo planingai organizuojamos treniruotės, sudarytos geros sąlygos siekiant aukštų meistriškumo rezultatų. Moksleiviai savo pirmuosius laimėjimus pasiekė dar besimokydami arba tik baigę mokyklą. Šiuo laikotarpiu Kauno politechnikume užaugo daug puikių sportininkų, kurie garsino mokyklą ir Lietuvą įvairiose varžybose.

Buriuotojas, 1986 metų metalo apdirbimo pjovimu (MAP) specialybės absolventas Raimondas Šiugždinis, jau besimokydamas pasiekė puikių rezultatų, o 1998 m. tapo pasaulio čempionu.

Europos ir pasaulio buriavimo  čempionas R. Šiugždinis
1986 m. Kauno politechnikumo MAP specialybės absolventas

1989 m. gegužės mėn. senuosius Nepriklausomoje Lietuvoje statytus mokyklos rūmus vėl papuošė Vytis. Mokykla į paskutinį tūkstantmečio dešimtmetį įžengė vedina laisvės ir nepriklausomybės troškimo.

Vyčio sugrąžinimas ant mokyklos pastato. 1989 m.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: NAUJI SIEKIAI

1990-1999 metai

1990- ieji metai – didžiųjų politinių perversmų metai, naujai pakreipę visuomeninę ir mokymo veiklą. Šalyje vykstantis tautinio atgimimo judėjimas randa atgarsį ir mūsų techniškoje mokykloje. Pasijuto didžiulis dvasinis pakilimas, savo šalies vertės pajautimas. Tą jausmą sustiprino Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimas, kuris sutapo su mokyklos 70 – ties metų veiklos jubiliejumi. Kartu su Lietuvos Nepriklausomybe buvo atkurtas ir senasis mokyklos pavadinimas, Kauno politechnikumas 1990 metais vėl tapo Kauno aukštesniąją technikos mokykla.

Pakilios nuotaikos buvo pažymėtos ir netektimis. Gindamas Lietuvos laisvę 1991 m. sausio tryliktą  žuvo mokyklos absolventas Titas Masiulis. 1991 01 05 – 13 budėjo prie Lietuvos Aukščiausios Tarybos rūmų Vilniuje. Tragiškąją sausio 13 – osios naktį, kaip ir prieš tai, Titas buvo tarp Lietuvos gynėjų. Tito Masiulio gyvenimo kelią nutraukė kulka. Mes suprantame savo Laisvės kainą ir didžiuojamės Didvyriais, kurie Ją iškovojo.

Veikiama laikmečio, Kauno aukštesnioji technikos mokykla ieškojo netradicinių sprendimų, tačiau pagrindinės techniškosios specialybės buvo išsaugotos. 

Laisvai šaliai reikia žengti nauju keliu, priimti naujus iššūkius, tačiau sugebėti  išlikti ištikimiems savo tradicijoms – techniškąja mokykla. Šis naujas istorinis etapas atvėrė kelius į užsienio šalis tobulinti savo žinias dėstytojams ir siekti aukštumų profesinėje veikloje studentams. Tai naujų technologijų, naujų veiklų, plačių galimybių laikas.

Jis buvo ypatingo reiklumo sau ir teisingumo pavyzdys. Domėjosi ne tik mokslu: Vytautas buvo sportininkas – vikrus stalo teniso ir krepšinio žaidėjas, entuziastingas žvejys.

Jis nesivaikė šlovės, nesiekė išgarsėti, o darė tai, kas iš mažens buvo jo suprasta kaip priedermė, kaip pareiga mokyklai, Tėvynei. Vytautas Tinteris turėjo daugybę planų, matė gražią mokyklos ateitį, stengėsi visus įtraukti į jos kūrimą. Tačiau jo planus nutraukė netikėta žūtis.

Atskirais laikotarpiais mokykloje kūrėsi įvairios kultūrinės veiklos formos- kapelos, ansambliai, skaitovų grupės.

Studentai suderino mokymąsi ir meilę šokiui. Juos buvo galima pamatyti tautinių šokių kolektyve „Pušynėlis“, kuris buvo įkurtas 1953 m. Nuo 1995 m. mokyklos šokių kolektyvas, vadovaujamas Kęstučio Pušinaičio, dalyvauja Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse Vilniuje, Baltijos šalių studentų šventėje „Gaudeamus“, Liaudies meno festivaliuose Lenkijoje, Čekijoje, Latvijoje, koncertuoja Lietuvoje. Respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose ir apžiūrose yra laimėjęs prizines vietas ir diplomus. Nuo 1995 m. KTK šokių kolektyvui ima vadovauti Kęstutis Pušinaitis. Kolektyvas dalyvauja Pasaulio lietuvių dainų ir šokių šventėse, įvairiuose respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose, kuriuose užima garbingas prizines vietas. Puoselėja liaudies meną ir tradicijas.

Sporto, o ypač krepšinio komandos garsina mokyklą respublikoje savo aukštais pasiekimais.

1990 – 2000 m. daug puikių pergalių mūsų komandos pasiekė įvairiose sporto varžybose. Vaikinų krepšinio komanda 1990 – 1998 m. buvo varžybų nugalėtoja arba prizininkė; merginų krepšinio komanda 1994 – 1995 m. m. ATM varžybų nugalėtoja, o 1996 – 1997 m. m. II vietos laimėtoja (trenerė dėst. S. Donėlaitė). Puikius rezultatus parodė stalo teniso komandos, treniruojamos dėst. N. Grybauskienės. 

Pradėtas realizuoti studijų modelis „ 3 + 1“, pradedama įgyvendinti studijų tęstinumo programa. Kauno aukštesniosios technikos mokyklos absolventams atsiveria unikali galimybė įgyti bakalauro išsilavinimą per vienus metus. Ši veikla leido pajusti esminius skirtumus tarp aukštesniojo ir aukštojo mokslo studijų programų realizavimo, jų metodinio ir materialiojo aprūpinimo.

Pasirašius asociacijos sutartį su Kauno technologijos universitetu tampame vienintele šalyje mokykla, įgyvendinančia  naują mokymo/si sistemą, atsiveria kelias link aukštojo mokslo. Kompiuterių centro serveris prisijungiamas prie ITERNET, sekančiais metais pradeda veikti automatizuota projektavimo klasė. Tarpusavio bendradarbiavimas suteikia galimybę besimokančiųjų tęstinėms studijoms, dėstytojų kvalifikacijai kelti. Gavus ŠMM pritarimą pradėtos bendros statybos ir transporto specialybių aukštosios profesinės studijos. Atsirado galimybė studentams pereiti iš vienos mokyklos į kitą, įskaitant išklausytus modulius bei papildomai studijuoti dalykus  kitoje mokykloje Studijoms kviečiami abiejų mokymo įstaigų dėstytojai, bendrai naudojamasi mokymo baze.

1999 m. absolvento G. Pangonio iniciatyva buvo iš pagrindų atnaujinta radiotechnikos laboratorija ir pavadinta Petro Rimkaus radiotechnikos laboratorija. Tai pats gražiausias iškilaus dėstytojo darbų įprasminimas.  

Dėstytojo Petro Rimkaus vardo laboratorijos atidarymas. 1999 m.

Algimantas Juozas Valatka buvo aktyvus automobilių transporto mokslo propaguotojas. Vadovaudamas gamybiniam mokymui dėjo daug pastangų gerindamas praktinį studentų mokymą, jo materialinę bazę, buvo daugelio konferencijų, simpoziumų dalyvis, pranešimų ir straipsnių autorius.

Algimantas Juozas Valatka vadovavo LR autotransporto specialybės dėstytojų asociacijai. Ruošė ir išleido mokymo priemones: Metodiniai nurodymai gamybinei praktikai atlikti, Automobiliai (6 dalys): Varikliai, Variklių maitinimo sistemos, Benzino, Automobilių variklių benzino įpurškimo sistemos, Automobilių stabdžių antiblokavimo ir traukos kontrolės sistemos, Valstybinių standartų taikymas mokyme,  Elektronika automobilyje, Automobilių įranga. 

Už nuopelnus mokyklai ir automobilių mokslui Algimantas Juozas Valatka buvo apdovanotas penkiais ministerijos garbės raštais, visasąjunginės ministerijos garbės raštu, ženklu „Už puikius pasiekimus darbe“.

1999 m. už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, už ypač didelį indėlį  plėtojant ir modernizuojant Lietuvos automobilių kelių tinklą kelių tiesimo specialybės dalykų dėstytojas (1956 – 2003 m.) Benediktas Aleksandravičius apdovanotas Garbės kelininko ženklu. Būdamas ilgametis kelininkų metodinės komisijos pirmininkas, B. Aleksandravičius daug dirbo įrengiant specialybinius kabinetus: kelių tyrinėjimo ir projektavimo, tiltų, geodezijos, statybinių medžiagų, geologijos bei rengiant metodinę ir mokomąją medžiagą.

Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, būdamas aukštos kvalifikacijos specialistas, su dideliu atsakingumu ir meile savo profesijai B. Aleksandravičius parengė geologijos ir gruntamokslio, kelių statybinių medžiagų, kelių tyrinėjimo ir projektavimo, technologijų bei mokomųjų praktikų mokymo programas.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: PIRMIEJI ŽINGSNIAI AUKŠTOJO MOKSLO LINK

Paskutinis istorinės raidos etapas pasižymi ypač intensyvia veikla, kuri senajai mokyklai suteikė naujos institucijos bruožų: tobulinama valdymo sistema, iš esmės kinta pedagoginio personalo kvalifikacija, diegiant inovacijas užtikrinamas tik aukštajam mokslui būdingas studijų ir mokslo vienovės principas, įgyvendinamos tarptautiškumo ir mokymosi visą gyvenimą idėjos, keičiama didaktikos sistema, kuriama ir sparčiai turtinama materialinė ir metodinė bazė.

2000 – 2009 metai

Ypatingas tarpsnis transformacijų kontekste yra tapimas kolegija, kadangi institucija įsiliejo į aukštojo mokslo posistemę. Pasirengimas šiam virsmui prasidėjo 2000 metais.

2000 m. KATM bendruomenė ir rugsėjo pirmosios svečiai

Tai buvo nelengvas etapas Kolegijos istorijoje, kadangi tuometinės švietimo politikos strategija buvo didelių lyderiaujančių kolegijų steigimas, apjungiant tuomet egzistavusias aukštesniąsias mokyklas. Kauno aukštesniosios technikos mokyklos akademinė bendruomenė vadovaujama direktoriaus Jono Krivicko, pritariant tuometinėms savivaldos institucijoms Mokyklos tarybai (pirmininkas dr. Jonas Biržiškis), Studentų tarybai (prezidentas Rolandas Kurmojarcevas), Pedagogų tarybai (pirmininkas Jonas Krivickas) priėmė sprendimą - išlikti savarankiška kolegija, rengiančia išskirtinai techninės krypties specialistus. Modernizuojant mokyklą ypač svarbios buvo išorinių tarybos narių dr. J. Puodžiaus (LMT patarėjas), prof. habil. dr. A. Targamadzės (KTU informatikos fakulteto dekanas), dr. A Bačausko (AB „Lietuvos energija“ vyr. specialistas), G. Pangonio (AB „Grigiškės“ gen. direktorius), K. Švedo (UAB „Juta“ gen. direktorius) konsultacijos, patarimai, KTU senato ir rektorato - prof. habil. dr. R. P. Bancevičiaus (rektorius), prof. dr. R. Šiaučiūno (prorektorius), prof. habil. dr. O. Ostaševičiaus (prorektorius) parama. Pasirengimas įsilieti į aukštojo mokslo sistemą reikalavo be galo didelių visų bendruomenės narių ir ypatingai administracinio bei pedagoginio personalo pastangų, kadangi tiek vadybinė tiek didaktinė patirtis turėjo būti panaudojama inovacijų diegimui.

Apsisprendimą likti savarankiška kolegija įgyvendinti nebuvo lengva. 2000 metais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atliko pirminį 13 aukštesniųjų mokyklų vertinimą, siekdama nustatyti jų realias galimybes teikti aukštąjį išsilavinimą. Šiam procesui vadovavo specialistų departamento direktorius R. Pusvaškis. Aukštesniosios mokyklos buvo vertinamos pagal šiuos rodiklius: mokyklos misija bei šviečiamoji ir mokslo taikomoji veikla; studijų programų įvairovė ir darbo rinkos poreikių atitikimas; studentų skaičius ir jų kaita studijų metu; dėstytojų skaičius, kvalifikacija ir jos tobulinimas; materialinės bazės būklė; valdymo struktūra ir efektyvumas; finansai ir studijų organizavimo efektyvumas; vidinės studijų kokybės laidavimo sistema; rinkodara; strateginis mokyklos veiklos planavimas; pažanga. KATM aukščiausias įvertinimas (trečia vieta reitinge) teko rodikliui studentų skaičius ir jo kaita studijų metu. Pakankamai gerai buvo įvertinta rinkodara, strateginis planavimas. Tačiau to nepakako, kad mokykla pretenduotų į aukštą vietą reitinge, kadangi baziniai rodikliai (dėstytojų skaičius, jų kvalifikacijos tobulinimas, valdymo struktūros efektyvumas) užėmė gana žemas reitingines pozicijas. Studijų programų įvairovės rodiklis taip pat negalėjo būti aukštas, kadangi mokykla rengė tik techniškosios srities specialistus. Džiugino tai, kad mokykla pateko į mokyklų pretendenčių tapti kolegijomis sąrašą, tačiau KATM į pirmąjį kolegijų steigimo etapą nepateko. Iš dalies tai lėmė kolegijų tinklo formavimo politika: 2000 metais buvo numatyta steigti 3-4 valstybines ir 1-2  nevalstybines  kolegijas. Nei vienoje apskrityje 2000 metais nebuvo steigiama daugiau kaip viena kolegija. Viena iš to meto pagrindinių nuostatų - tai steigiamų kolegijų daugialypiškumas, o mokykla rengė tik vienos srities specialistus. KATM prašymą steigti kolegiją pakartotinai teikė 2002 metais. Tuo metu jau buvo atlikti kai kurie kolegijos steigimui būtini struktūriniai pokyčiai. Aukštesniosios mokyklos struktūroje buvo suformuoti 2 fakultetai: Statybos, kurio dekanu paskirtas buvęs statybos skyriaus vedėjas Albinas Algirdas Skrupskis ir Elektromechanikos, kurios dekanu paskirtas autotransporto katedros vedėjas dr. Vytenis Naginevičius. Katedrų formavimas vyko dviem etapais. Pirmajame etape buvo suformuotos 4 katedros. Jų formavimo pagrindas buvo metodinės dėstytojų komisijos. Pirmųjų katedrų vedėjai buvo: dr. Vytenis Naginevičius (Autotransporto katedra), Albinas Algirdas Skrupskis (Statybos katedra), Virginija Vajauskienė (Energetikos ir elektronikos katedra), Elvyra Augutienė (Bendroji katedra). Suformavus fakultetus ir studijų skyrių katedros buvo performuotos.

Intensyvus pasirengimas tapti kolegija prasidėjo 2000-2001 metais: buvo inicijuotas neuniversitetinių studijų programų rengimas, kuris reikalavo naujų dėstytojų kompetencijų, todėl buvo organizuojami vidiniai dėstytojų mokymai studijų programų rengimo klausimais. Į šią veiklą noriai įsijungė visi dėstytojai. Siekiat tinkamai valdyti būtinas inovacijas ir jų diegimo procesus bei programų plėtrą įsteigtas vadovo plėtrai, vystymui, ryšiams su užsieniu vadovo etatas, kuris valdymo lygmenyje buvo adekvatus direktoriaus pavaduotojo pareigybei. Juo paskirta Marija Jotautienė, jai deleguojant neuniversitetinių studijų programų rengimo bei strategijos tapti aukštojo mokslo institucija realizavimo koordinavimą. Pradėta formuluoti būsimosios kolegijos misija ir vizija. Pirmoji kolegijos misija buvo: vykdyti žinių visuomenės poreikius ir Europos  Sąjungos standartus atitinkančias inžinerinės krypties neuniversitetines studijas,  kurti, kaupti ir skleisti mokslo žinias ir pažangią praktinę patirtį visuomenėje, maksimaliai prisidedant prie šalies ir regiono ūkinės veiklos plėtros ir ūkio konkurencingumo didinimo, pratęsiant jau tarpukario Lietuvoje susiformavusią tradiciją būti mokykla – lydere šiame veiklos bare. Vizija: aukštoji neuniversitetinė viešąsias paslaugas teikianti švietimo institucija, rengianti aukštos kvalifikacijos techninės inžinerinės krypties specialistus, atitinkančius regiono, lokalios ir globalios darbo rinkų poreikius. Tai konkurentabili švietimo rinkoje, moderni, besimokanti, atvira bendruomenės ir visuomenės reikmėms organizacija, veiklą grindžianti aukštos kokybės principais, vykdanti mokslo taikomąją veiklą, tenkinanti žinių ir informacinės visuomenės poreikius , gebanti diegti naujoves, siekiant nuolatinio tobulinimo ir modernizavimo, o taip pat išsaugant ilgalaikes mokyklos tradicijas ir kultūrą. Tai pripažintas mokslinių tyrimų centras, turintis savo tyrimų erdvę bei pripažintas centras inžinerinės krypties konsultacijų ir žmogiškųjų išteklių plėtros techninės krypties srityse.

Labai įdomūs ir turiningi veiklos kontekste buvo 2002 metai: juos institucija pradėjo kaip Kauno aukštesnioji technikos mokykla, o pradėdama naujus mokslo metus rugsėjo 1-ąją startavo kaip Lietuvos inžinerijos kolegija.

2002 metais parengiama pirmoji savianalizė išoriniam vertinimui. Pateikus savianalizę ir parengtas neuniversitetines studijų programas Profesinio mokymo metodikos centrui vertinti, LR švietimo ministro įsakymu buvo suformuota  ekspertų grupė, kuri 2002 02 27- 03 01 dienomis KATM atliko išorinį auditą siekdama nustatyti, ar KATM yra tinkamai pasirengusi realizuoti neuniversitetinių studijų programas. Ekspertų grupės vadovu buvo paskirtas VGTU profesorius A. E. Čižas. Nariai: dr. E. Stumbrys – Studijų kokybės vertinimo centro direktorius, D. Prialgauskas – LR pramonės ir amatų rūmų projektų skyriaus direktorius, dr. J. Savickas – Lietuvos energetikos instituto mokslinis bendradarbis, G. Bražiūnas – Vilniaus kolegijos direktorius, I. Savickienė – vizito koordinatorė. Ekspertų vertinimui be savianalizės buvo pateiktas dokumentų paketas, kurio pagalba buvo grindžiamas pasirengimas vykdyti neuniversitetines studijas pagal tuomet galiojusio LR Vyriausybės nutarimo Nr. 999 nustatytas sąlygas. Steigimo galimybių ir poreikių pagrindimas buvo suderintas su LR Ūkio, Susisiekimo ir Aplinkos ministerijomis, kurios rėmė ir skatino KATM iniciatyvą ir siekį rengti technologijos srities specialistus. SSGG analizės pagrindu buvo parengta Veiklos programa, nustatant pagrindines veiksmų kryptis: programų rengimą, kreditų sistemos sukūrimą, savarankiškų studijų organizavimą, studentą įgalinančių aplinkų sukūrimą, praktinių įgūdžių sistemos tobulinimą, studijų proceso kokybės valdymą, mokslo taikomųjų tyrimų strategijos realizavimą, kompetencijų plėtros sistemos sukūrimą, komunikavimo aplinkos sistemos sukūrimą, valdymo struktūros optimizavimą, atskaitomybės ir atsakomybės sistemos sukūrimą, finansavimo sistemos tobulinimą ir suplanuojant konkrečias veiklas iki 2006 metų. Tuo metu taip pat buvo rengiamas Laikinojo statuto projektas, kuriame nustatomos būsimosios kolegijos veiklos sritys, valdymo struktūra, savivaldos institucijos ir jų teisės bei pareigos.   Ekspertų komisija teikdama išvadą suformulavo būtinas sąlygas, kurios privalėjo būti įvykdytos norint neuniversitetines studijas pradėti vykdyti 2002 09 01  d.  Jas  įvykdžius 2002 m.  rugpjūčio 30 d. bendru Švietimo  ir mokslo ministerijos ir KTU teikimu Kauno aukštesniosios technikos mokyklos bazėje įsteigta Lietuvos inžinerijos kolegija (KTK). Jos Laikinuoju direktoriumi paskiriamas dr. Jonas Krivickas.

Išrašas iš LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymo

Kartu su Kauno aukštesniosios technikos mokyklos reorganizavimu į Lietuvos inžinerijos kolegiją LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 1505 buvo patvirtintas Lietuvos inžinerijos kolegijos Laikinasis statutas. 

Ypatingas to laikotarpio bendruomenės bruožas – didžiulis susitelkimas ir bendradarbiavimas pertvarkant realizuojamas aukštesniojo mokymo programas į studijų programas. Institucijai 2002 metų virsmas ir tapimas aukštojo mokslo institucija buvo naujos pradžios kelias, kupinas iššūkių, reikalaujantis daug kūrybos, bendruomeniškumo. Prasidėjo augimas tiek kiekybine, tiek kokybine prasme. Į pirmąsias programas Automobilių techninis eksploatavimas, Elektros energetika, Elektronikos technika, Kelių tiesimas ir Statyba buvo leidžiama priimti 300 dieninių ir 120 neakivaizdinių studijų studentų.  Pirmaisiais Kolegijos metais konkursas į studijas buvo nedidelis  - 1.6  stojančiojo į vieną studijų vietą.  Studijas pradėjo 420 neuniversitetinių studijų studentų. Kadangi tuo metu visuomenėje Kolegija buvo asocijuojama labiau su profesinio rengimo instituciją, stojančiųjų akademiniai rezultatai ir motyvacija aukštajam mokslui nebuvo aukšta, todėl studijas baigė tik 206 absolventai.

Išleidžiant pirmąją diplomantų laidą Kolegija patvirtino oficialius įvaizdžio atributus ir simboliką: Kolegijos logotipą, Vėliavą, kurios šventinimo ceremonija vyko Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.

Formuojant tapimo aukštąja švietimo institucija strategiją ir nuostatas buvo juntama didelė socialinių partnerių Kauno zonos statybos inžinierių sąjungos (prezidentas dr. M. Malakauskas), asociacijos “Lietuvos keliai” (prezidentas R. Gradauskas), asociacijos “Kauno statyba” (prezidentas S. Kaminskas), valstybės įmonės “Transporto ir kelių tyrimo institutas” (dir. pav. prof. habil. dr. P. Baublys), AB “Kelprojektas” (dir. R. Janušas), UAB “Kauno tiltai” (gen. dir. A. Karkauskas), VGTU parama.

Siekiant užtikrinti sklandžią Kolegijos strateginę plėtrą ir vadovaujantis Laikinuoju statutu, jau 2002 metais buvo pradėtos formuoti naujos savivaldos institucijos. Pirmoji jų, patvirtinta LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 2084 buvo Kolegijos Steigiamoji taryba. 

Lietuvos inžinerijos kolegijos Steigiamosios tarybos sudėtis

Ypač svarbus Steigiamosios tarybos vaidmuo buvo rengiantis institucinei akreditacijai ir išoriniam vertinimui. Pirmasis išorinio vertinimo vizitas, kurio tikslas buvo akredituoti Kolegiją ir suteikti teisę priimti Statutą bei tvirtinti savivaldos institucijas įvyko 2006 lapkričio 13-15 dienomis. Ekspertų komisijai vadovavo VDU profesorius R. Laužackas (nariai: D. Prialgauskas, dr. A. Juozapaitis, prof., dr. V. Senčila, K. Riauba, vizito administratorė A. Jančiauskienė). Po pasirengimo realizuoti neuniversitetinių studijų programas vertinimo Kolegija buvo išplėtusi savo veiklą. Išaugo studijų programų skaičius, kadangi buvo parengtos ir pradėtos realizuoti 2 naujos studijų programos (Autotransporto elektronika ir Elektros ūkio eksploatavimas), 7 išlyginamųjų studijų programos, formaliai įteisinta ir įdiegta kokybės laidavimo sistema, pakitusi dėstytojų kokybinės sudėtis, kadangi Kolegijoje buvo įdarbinta daug dėstytojų, turinčių mokslo daktaro laipsnį. Tai leido pradėti realizuoti užsakomuosius taikomuosius tyrimus. 2004 metais vykusi pirmoji dėstytojų atestacija turėjo įtakos intensyviam dėstytojų kompetencijų tobulinimui, metodinės bazės plėtrai. Ekspertų komisija visas veiklos sritis įvertino teigiamai, išskyrus materialiųjų išteklių sritį. Dėl ribotų finansinių išteklių Kolegija tuo metu nebuvo pajėgi aprūpinti studijų programų realizavimo proceso modernia įranga. Pakankamai išplėtota tuo metu buvo tik IT struktūra. Pagal tuo metu galiojančią institucinio vertinimo metodiką, esant nepakankamai išplėtotai bent vienai vertinamajai sričiai institucijai negalėjo būti suteiktas leidimas rengti Statutą ir formuoti savivaldos institucijas. Ekspertai teigiamai įvertino Kolegijos veiklą ir nustatė dviejų metų laikotarpį institucijos pasirengimui akreditacijai. Tuometinė Steigiamoji taryba patvirtino glaudaus bendradarbiavimo su socialiniais partneriais strateginės plėtros kryptį konsoliduojant išteklius studijų bazės plėtrai.  

Ši Steigiamosios tarybos inicijuota strateginė nuostata pasiteisino. Kolegijos administracija pradėjo ieškoti naujų bendradarbiavimo su socialiniais partneriais formų. 2007 m. Vokietijos koncerno BOSCH automobilinių sistemų technikas D. Šapranauskas ir Kolegijos direktorius dr. J. Krivickas pasirašė abipusio bendradarbiavimo sutartį ir 2008 m. atidarė KTK BOSCH mokymo centrą, skirtą kolegijos studentams bei autotransporto įmonių darbuotojams. Tuo metu tai buvo unikali patirtis, kadangi buvo pradėtas diegti naujas bendradarbiavimo su socialiniais partneriais modelis. Įmonė investavo solidžias lėšas į naujausią diagnostinę įrangą, kuria galėjo naudotis Kolegijos studentai ir dėstytojai. Įrengtoje bazėje BOSCH atstovai pagal suderintą grafiką galėjo organizuoti mokymus darbo rinkos dalyviams. Šis bendradarbiavimo modelis buvo plėtojamas ir vėliau turtinant studijų materialiąją bazę. 

BOSCH atstovas D. Šapranauskas( kairėje) ir Kolegijos direktorius J. Krivickas pasirašo bendradarbiavimo sutartį, kurios pagrindu Kolegijos bazėje įkuriamas BOSCH mokymo centras. 

Pasibaigus nustatytam pasirengimo akreditavimui terminui, mokykla buvo vertinama, atsižvelgiant į tai, kaip jai pavyko įgyvendinti ankstesnės ekspertų komisijos suformuluotas rekomendacijas. 2008 išorinė ekspertų komisija vadovaujama ISM Rektoriaus N. Pačėsos įvertino didelę  pažangą ir akreditavo Lietuvos inžinerijos kolegiją maksimaliam penkerių metų laikotarpiui suteikdama leidimą priimti Statutą ir formuoti savivaldos institucijas. Kolegijos Statutas buvo patvirtintas 2011 m. spalio 27 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1297. Tuo pačiu nutarimu buvo patvirtintas ir naujas juridinis statusas: VšĮ Lietuvos inžinerijos kolegija. 

Studijų kokybės vertinimo centro suformuota išorinių ekspertų komisija vertina studijų bazę.
Centre – komisijos pirmininkas doc. dr. N. Pačėsa. 2008 m.

2002 m. suformavus Steigiamąją tarybą buvo pradėtos kurti ir kitos Kolegijos savivaldos institucijos: fakultetų tarybos, Akademinė taryba, studentų atstovybė. Antroji pagal jai suteiktų įgaliojimų svarbą buvo Kolegijos Akademinė taryba, kurią sudarė 17 narių. Ji buvo suformuota padalinių delegavimo principu ir patvirtinta direktoriaus įsakymu Nr. V1-06 2003 metų rugsėjo 8 dieną. Tarybos pirmininke išrinkta ilgametė dėstytoja Eleonora Dainytė. Akademinė taryba vertino fakultetų dekanų, katedrų vedėjų bei fakultetų tarybų metinę veiklą, aprobavo pirmosios dėstytojų atestacijos rezultatus, nagrinėjo akademinius ginčus. 

Pirmaisiais Kolegijos gyvavimo metais buvo įsteigtos fakultetų tarybos, padedančios spręsti fakultetų strateginius plėtros planus. Operatyvinių vadybinių klausimų sprendimui patvirtintas direktoratas.

Kolegijos struktūroje atsirado nauji struktūriniai padaliniai: studijų ir mokslo skyrius ( vadovas A. Gavėnas) bei Suaugusiųjų studijų centras (vadovas A. Zvicevičius).

Siekiant veiklos efektyvumo ir studijų kokybės nuolat buvo peržiūrima Kolegijos valdymo struktūra. Pradėjus funkcionuoti katedroms buvo pastebėta, kad Bendroji katedra savo aprėptimi yra labai daugialypė ir sunku joje organizuoti metodinį darbą. 2005 metais buvo nustatytos katedrų funkcijos, dėstytojų paskirstymas jose ir patvirtinta nauja Kolegijos valdymo organizacinė struktūra, kurioje funkcionavo 5 katedros: 3 specialybinės ir 2 bendrosios (Fundamentaliųjų ir Socialinių ir humanitarinių mokslų). Dėstytojams ir jų vadovams pirmasis Kolegijos dešimtmetis buvo labai svarbus didaktinių kompetencijų plėtros prasme. Aukštojo mokslo studijų programos įpareigojo taikyti naujus studijų metodus, tinkamai planuoti studijų turinį, išlaikant balansą tarp teorijos, praktinių ir savarankiškų užduočių. Intensyviai dėstytojai dirbo rengdami studijų paketus, kurie buvo pradėti talpinti elektroninėje erdvėje rapolas.lik.tech. Siekiant užtikrinti metodinių išteklių kokybę, buvo formalizuota ir veikė metodinių produktų leidybos ir ekspertavimo sistema. 2003 m. įkurta Ekspertų taryba ir Leidybinė grupė, kuri rūpinosi rengiamos mokymosi medžiagos kokybe ir galimybe dėstytojų darbus spausdinti bei skleisti kolegijoje ir už jos ribų. Katedrų vadovams teko didelė atsakomybė tinkamai nukreipti dėstytojus naujoms veikloms, jų kompetencijų tobulinimo planavimui. 

Fundamentaliųjų mokslų katedra. Vadovas dr. R Palevičius (stovi antras iš kairės).

Akademinės veiklos sritys buvo aukštai įvertintos išorinių ekspertų 2008 metais vykdant Kolegijos akreditacijos procedūras. Tinkamą studijų kokybę užtikrinti ir palaikyti padėjo ir įdiegtas Kokybės standartas. 

KOKYBĖS SERTIFIKATAI

 

Įdiegiant Kokybės standartą buvo paskirta Studijų kokybės vadovė (R. Zablackaitė), kuri įdėjo daug pastangų perkeliant standarto nuostatas ir procesinį požiūrį į socialiniais ryšiais grindžiamą instituciją. Kokybės standartų laikymąsi ir atitikčių vertinimą sistemingai atliko Kokybės sertifikavimo agentūra BUREU VERITAS. 

Naujus bruožus įgavo ir tarptautinė veikla. Kolegija įsijungė į tarptautinius projektus. Vykdant Latvijos, Portugalijos, Lietuvos Leonardo da Vinci fondo tarptautinius projektus kuriamos tradicinės mokymosi priemonės, sujungtos su interaktyviais (dialoginiais) mokymosi įrankiais. Nuo 2005 metų gegužės 17 dienos, tarptautiniams ryšiams vadovaujant S. Janulevičiūtei,  Kolegija kaip aukštojo mokslo institucija, Europos Komisijai patvirtinus jos dalyvavimą Erasmus Universitetų Chartijoje, pradėjo dalyvauti SOCRATES/ERASMUS programoje. Tai atvėrė studentams ir dėstytojams galimybes dalyvauti tarptautinių mainų projektuose. Nors Kolegija brėžė naujų tarptautinių veiklų kontūrus, strateginiais partneriais išliko Šmalkaldeno Taikomųjų mokslų universitetas (Vokietija), Horteno technikos koledžas (Norvegija), Rygos Valstybinis technikumas.

2002 metais mūsų partneriai Vokietijoje pažymėjo garbingą 100 metų jubiliejų, kuriame dalyvavo ir Kolegijos atstovai. 

Tarptautinių ryšių kontekste Kolegija ir toliai intensyviai bendradarbiavo su Horteno technikos koledžu.

Horteno technikos koledžo vadovai Kolegijos muziejuje. 2006 m.

Tęsiamas nuoširdus ir šiltas jau tradicija tapęs bendradarbiavimas su Rygos Valstybiniu technikumu.

Pirmasis Kolegijos dešimtmetis buvo turiningas jubiliejais: bendradarbiavimo su Šmalkaldeno taikomųjų mokslų universitetu 30 - metis, tautinių šokių kolektyvo „Pušynėlis“ 50 – metis ir vienas svarbiausių Kolegijos gyvavimo 85 – erių metų jubiliejus. Pažymint bendradarbiavimo su Šmalkaldeno taikomųjų mokslų universitetu trisdešimties metų jubiliejų buvo nubrėžtos naujos bendradarbiavimo gairės: bendradarbiavimo tarptautinių mokslo taikomųjų tyrimų realizavimo srityje ir sistemingo pasikeitimo studentų pažintinių praktikų organizavimo srityje įtraukiant į šią veiklą Vokietijos partnerių įmones (BOCSH, SIEMENS ir kt.). Šios nuostatos buvo įteisintos nauju tarpinstituciniu susitarimu, kurį pasirašė Rektorius prof. dr. J. Müller ir  Direktorius dr. J. Krivickas.

Pirmojo Kolegijos gyvavimo dešimtmetis - tai ypatingo joje dirbančių žmonių lojalumo ir atsidavimo bendriems siekiams raiška, mokanti ne tik profesionaliai dirbti, bet ir kovoti už bendrus siekius bendruomenė. Tai istorinės tradicijos pagrindus puoselėjantis kolektyvas, kurio bruožai užšifruoti trumpinyje KTK – Kūryba, Technologijos, Komanda.

Pirmoji KTK absolventų laida į padangę skraidino ne tik savo jaunatviškus troškimus …

Tai ir mūsų visų troškimas toliau kurti ir kilti.

ISTORIJOS ATSPINDŽIAI: PASIEKIMAI IR VIZIJOS

Burių padėtis, o ne vėjo kryptis lemia, kokiu keliu judėsime. Jim Rohn

Nuo pradžių pradžios 1920 metais atkeliavome į paskutinįjį dešimtmetį. Ši ilga atkarpa laiko kontekste buvo nuoseklus ėjimas į sėkmę, suvokiant, jog pati sėkmė savaime neateina. Tūkstančių mylių kelionė prasidėjusi nuo pirmo žingsnio 1920 m. tebesitęsia ir šiandieną.  Šiandieną ją tęsiame mes – 2020 -ųjų KTK bendruomenė.

2020 rugsėjis

2010 m rugsėjo 1-sios šventė, fuksų krikštynos

Šio dešimtmečio startinė statistinė charakteristika susideda iš dviejų fakultetų, 9 studijų programų (Automatizuotas medžiagų apdirbimas, Automobilių techninis eksploatavimas, Autotransporto elektronika, Elektronikos technika, Elektroninės statinių valdymo sistemos, Elektros energetika, Elektros ūkio eksploatavimas, Kelių inžinerija, Statybos inžinerija), 1437 studijuojančiųjų, 102 dėstytojų, 68 infrastruktūros ir tarnybų darbuotojų.  

2013 metais spalio 15- 17 dienomis 6 asmenų tarptautinė ekspertų grupė atliko institucinio vertinimo procedūras. Lietuvos inžinerijos kolegijos veikla buvo įvertinta teigiamai. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į:

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Lietuvos inžinerijos kolegijos realiuosius išteklius įvertinti teigiamai;

Tarptautinės ekspertų grupės siūlymą Lietuvos inžinerijos kolegijos veiklą įvertinti teigiamai.

Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. SV6-11 Lietuvos inžinerijos kolegija akredituota 6 metams t.y. maksimaliam terminui pagal tuo metu galiojančias institucinio akreditavimo nuostatas. Vadovų pasikeitimas, savivaldos institucijų kaita turėjo įtakos ir struktūriniams pokyčiams. Suformuojami du pagrindiniai struktūriniai padaliniai: akademinis ir infrastruktūros. Iš esmės pakinta Akademinio padalinio valdymas: katedras pakeičia studijų programų departamentai (vėliau jie transformuojami į studijų programų komitetus, jų pagrindu suformuojamas studijų programų departamentas veiklos koordinavimą deleguojant Studijų programų departamento vadovui), įsteigiamas Inžinerijos mokslų fakultetas, suformuojama Studijų organizavimo tarnyba, Studijų komunikacijos tarnyba, Taikomųjų tyrimų ir paslaugų komercializavimo skyrius. Nežymiai pakitusi tokia struktūra egzistuoja ir žengiant į antrąjį šimtmetį. Per dešimtį metų darbuotojai vadovaujantys padaliniams ir tarnyboms sutvirtėjo kaip darni komanda, kuri Kolegijoje gali užtikrinti sėkmingą kaitą ir tinkamą veiklos kokybę. To pasėkoje pastarasis dešimtmetis žymėtinas kaip istorinis tarpsnis kupinas naujų pasiekimų, proveržių, neabejotino pripažinimo aukštojo mokslo sistemoje ir darbo pasaulyje.

DEŠIMTMEČIO BRUOŽAS: PAKLAUSIOS STUDIJOS IR MODERNI APLINKA

Vertinant atskirus studijų realizavimo aspektus, vienas iš esminių dalykų yra institucijos gebėjimas tinkamai projektuoti studijų turinį, profesionaliai perteikti žinias formuojant studentų kompetencijas, greitai reaguoti į technologinius pokyčius. Visa tai yra dėstytojų kompetencijos ribose. Išskirtinis šio dešimtmečio kolegijoje dirbančio personalo charakteristikos bruožas- tai išsimokslinimas. Iš 106 dėstytojų dirbančių šimtmečių sandūroje 37 yra apgynę disertacijas ir įgiję mokslo daktaro laipsnį. Tai sudaro 34,9 procento nuo visų Kolegijoje dirbančiųjų dėstytojų skaičiaus. Antrasis pastarojo dešimtmečio dėstytojų kontingento išskirtinis bruožas – motyvacija nuolat tobulėti, plečiant savo didaktines, specialybines ir tyrimines kompetencijas. Dėl šios motyvacijos ir dėstytojų bei jų vadovų iniciatyvų pastaraisiais metais dalis dėstytojų įgijo formalųjį pedagoginį išsilavinimą, o tai leidžia užtikrinti šiuolaikiškų studijų metodų profesionalų implikavimą į studijų procesą, vykdyti į studentą orientuotas studijas. Pastarajame dešimtmetyje padidėjo įsitraukimas į mokslo taikomąją tiriamąją veiklą, kurios realizavimas yra tiesiogiai sietinas su tyriminių kompetencijų plėtote. Išaugo pasitikėjimas dirbti tarptautinėje aplinkoje, o pastaroji dėstytojų patirtis daro įtaką naujai studijų kultūrai. 

Dėstytojų vizitai ir pedagoginės studijos

Modernios erdvės

Neatsiejama studijų dalis – studijų procesų valdymas. Paskutiniame dešimtmetyje susiformavusi studijų organizavimo tarnybos komanda šiai veiklos sričiai taip pat suteikė naują kokybę. 

Studijų organizavimo tarnybos darbuotojai

DEŠIMTMEČIO BRUOŽAS: ŽINIŲ ĮGALINIMAS PRAKTINĖJE VEIKLOJE

Kolegija, kaip aukštojo mokslo institucija, pastarajame dešimtmetyje suintensyvino savo veiklą studijų kokybės nuostatas grindžiant taikomaisiais moksliniais tyrimais, eksperimentine plėtra. Aukštas dėstytojų išsimokslinimo rodiklis leido sukurti ir įgyvendinti taikomųjų tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklaveiką jungiančią užsakomųjų tyrimų ir seminarų, inovatyvių darbo rinkos mokymų, institucinių kokybinių tyrimų realizavimą užtikrinant jų rezultatų sklaidą ir implikavimą į studijų turinį bei studijų proceso organizavimą. Pastaraisiais metais dėstytojų tyrėjų proaktyvumas pasireiškė Kolegijos dėstytojams jungiantis į tyrimų grupes, kurios teikia ekspertinius vertinimus, mokslines konsultacijas, laboratorinius tyrimus statybos inžinerijos, transporto ir mechanikos bei elektros ir elektronikos mokslinių tyrimų srityse, teikia galimų tyrimų tematikas Lietuvos Mokslų inovacijų ir technologijų agentūrai. Pastaroji iniciatyva sulaukusi darbo rinkos užsakymų pagal Kolegijos tyrėjų pateiktas temas rodo, jog tyrėjų kompetencija įgijo pripažinimą visuomenėje ir jų tiriamoji veikla prisideda prie pažangos kūrimo.

KTK projektuotojų komanda ED ir konferencijos

DEŠIMTMEČIO BRUOŽAS: PROAKTYVUS KOMUNIKAVIMAS SU APLINKA

Startavusi aukštojo mokslo sistemoje Kolegija pirmaisiais jos kaip aukštojo mokslo institucijos gyvavimo metais buvo susitelkusi į tinkamą studijų proceso organizavimą, visų rūšių išteklių plėtrą siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas kokybiškam naujų  studijų programų realizavimui. Paskutiniame dešimtmetyje suformavus aukštus kokybės siekinius prasidėjo proaktyvus komunikavimas su išorine aplinka suvokiant, kad ryšiai su ja yra vienas iš kokybės užtikrinimo ir Kolegijos žinomumo didinimo veiksnių. Komunikavimas su aplinka įgijo daugialypį kontekstą: bendravimas ir bendradarbiavimas su šalies darbo rinkos atstovais, ryšiai su kolegomis ES institucijose ir įmonėse, komunikavimas su darbdavius atstovaujančiomis asociacijomis ir organizacijomis, bendravimas ir bendradarbiavimas su švietimo institucijomis. Atrastos naujos ir išplėtotos buvusios bendradarbiavimo su socialiniais partneriais formos: focus grupių pokalbiai, dalykiniai seminarai, Karjeros mugės, bendrų sklaidos apie specialybių profilius projektų kūrimas ir įgyvendinimas (Akademija Kauno tiltai, KTK Racing Division Akademija), darbo rinkos atstovų paskaitos studentams, abipusiai darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo renginiai. Tarptautiniame kontekste mainų priemones papildė dalyvavimas tarptautinėse studijų mugėse, kolegų iš ES institucijų vadovavimas Kolegijos diplomantų baigiamiesiems darbams, jų recenzavimas, pirmieji tarptautiniai projektai su užsienio partneriais diegiant inovatyvias didaktines priemones, užsienio partnerių organizuojamos kūrybinės dirbtuvės Kolegijos studentams, programų dvigubam diplomui gauti realizavimas, tarptautinių specialybinių konkursų organizavimas. Naujas formas įgavo ir bendradarbiavimas su bendrojo lavinimo mokyklomis. Pirmajame Kolegijos gyvavimo dešimtmetyje ši veikla apsiribojo informacijos sklaida apie Kolegiją išvažiojamųjų vizitų ir studijų mugių metu, pastaruoju metu vyksta bendravimas rengiant edukacinius renginius moksleiviams kontaktiniu bei nuotoliniu būdu, kviečiant moksleivius į pažintines ekskursijas į įmones ir kt. Kolegija yra matoma ir elektroninėje erdvėje išnaudojant galimybę skleisti informaciją socialiniuose tinkluose. Toks komunikavimas su aplinka didina Kolegijos matomumą, leidžia ją pažinti kaip inovatyvią, patikimą ir atsakingą organizaciją, tuo pačiu pritraukiant dirbti jaunus ir kūrybingus darbuotojus bei motyvuotus studijoms studentus.

Komunikacija su aplinka ir ERASMUS+ studijos

DEŠIMTMEČIO BRUOŽAS : BENDRUOMENIŠKUMAS IR PILIETINIS AKTYVUMAS

Pastarasis dešimtmetis ir bendros veiklos Kolegijoje įgavo brandžios bendruomenės bruožus. Pirmojo Kolegijos gyvavimo dešimtmečio laikotarpiu pradėję formuotis bendruomenės tradicijos buvo tęsiamos ir įgavo naujas formas (kultūrinių renginių lankymas, bendros pažintinės išvykos, edukacinės kūrybinės dirbtuvės ir kt.) bei pasipildė pilietinėmis iniciatyvomis. Kolegijos akademinė bendruomenė - įskaitant ir studentų bendruomenę - jungėsi į komandas atstovaudami kolegiją įgyvendinant įvairias visuomenines iniciatyvas („Kaunas 2022“ iniciatyva - Laimės diena, projektinė iniciatyva „Myliu Kauną“,  pavasarinė akcija „DAROM“, Miškasodis Kuršių Nerijoje, Kauno maratonas, Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė" , aukštųjų mokyklų iššūkis Judėk eidamas ir  kt.), prisidėjo prie pilietinių iniciatyvų (LR Prezidento Gitano Nausėdos globojamas „Europos egzaminas", Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimui skirti renginiai, Konstitucijos egzaminas, Laisvės piknikas ir kt.), aktyviai jungėsi į socialines akcijas (Išsipildymo akcija, “Knygų Kalėdos” , neatlygintina Kraujo donorystė, socialinio verslumo projektas „Atverk2“ ir kt.). Šiame dešimtmetyje gimė ir naujos tradicijos: Kalėdų eglės įžiebimas, Fuksų išlikimo stovykla, bendri atskirų padalinių Kalėdiniai renginiai, edukacinės išvykos. Visa tai leido kurti tvirtą bendruomenę, kuri ryžtingai ir tinkamai atstovauja instituciją, didindama jos žinomumą ir pripažinimą visuomenėje.

Renginiai

Pastarojo dešimtmečio neaplenkė jubiliejiniai renginiai: Kolegijos kaip institucijos įkūrimo 90 – metis ir 95 – metis. Kolegijos bendruomenė tausodama savo istorinę atmintį šias jubiliejines datas paminėjo prisimindamas savo istorines ištakas, jos raidą įtakojusias asmenybes bei įvertindama dabartį kuriančių kolegų indėlį ir pastangas, kuriant šiuolaikišką ir modernią aukštąją mokyklą. 

90-mečio ir 95-mečio akimirkos

ISTORINĖS ATMINTIES IR ATEITIES TILTAI

ANTROJO ŠIMTMEČIO VIZIJA

Direktorius Nerijus Varnas: „Pokyčiai – nuolatinė organizacijai gyvuoti būdinga savybė.

Mus supantis pasaulis greitai kinta, todėl šiandien yra labai svarbu gebėti veikti tokių pokyčių kontekste. Tam, kad rastume sprendimus kaip įveikti kylančius iššūkius, reikia skirtingų gebėjimų ir įgūdžių. Todėl kinta ir studijų procesas. Tiek studentams, tiek dėstytojams reikia nuolatos papildyti žinias, kompetencijas ir įgūdžius. Kiekviena aukštojo mokslo institucija, veikdama aukštojo mokslo rinkoje, stengiasi pabrėžti savo unikalumą, principus, kuriais vadovaujasi ir vertybes, kurias puoselėja. Dauguma aukštųjų mokyklų siekia pademonstruoti ir savo šiuolaikiškumą, gebėjimą greitai reaguoti į besikeičiantį pasaulį. Lietuvos inžinerijos kolegijos veiklos rezultatai šiame kontekste džiugina, o iššūkių ir reikalingų organizacijos pokyčių suvokimas leidžia galvoti apie tai, kaip KTK atrodys po kelių dešimtmečių ar šimtmečio. Kiekvienas suprantame, kad ateinančio šimtmečio vizija yra sunkiai prognozuojama, kadangi tokia tolima ateitis ir jos nulemti veiksniai gali nepasiekti arba pranokti visus mūsų lūkesčius, tačiau pamąstykime vizionieriškai.

KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJA KURIA ATEITIES PAMATUS ŠIANDIEN

KTK jau šiandien aktyviai vysto įvairias veiklas ir projektus, kurie užtikrins sėkmingą kolegijos raidą ateityje. Pavyzdžiui, 2021 metais duris atvers naujasis KTK Aviacijos specialistų rengimo centras, atnaujinta biblioteka ir kitos praktinio mokymosi bei studijų erdvės. Tokį poreikį nulėmė šiuolaikinių studijų kolegijoje principai, kai studentui suteikiama ne tik daugiau praktinių įgūdžių, bet ir savarankiškumo, atsakomybės, o informacijos poreikis tik auga. Kuriamos naujos ir atnaujinamos bei akredituojamos jau esamos profesinio bakalauro studijų programos, atliepiančios darbdavių poreikius.

Kolegijos funkcijos plečiasi ir jos jau nėra apribotos vien profesinio bakalauro (6 ISCED lygmens) studijų sritimi. Trumposios studijos (5 ISCED lygmens) atveria dideles galimybes verslui greičiau gauti reikalingus darbuotojus, ypač inžinerinių krypčių. Tokių specialistų Lietuvoje šiandien labai trūksta, o kolegijai trumpųjų studijų vykdymas padės įveikti neigiamos demografijos ir prastėjančio moksleivių pasirengimo studijoms iššūkius, leis ne tik stabilizuoti, bet ir padidinti stojančiųjų skaičių. Šio tikslo kontekste šiandien aktyviai dirbama švietimo politikos formavimo srityje. Jau padaryti reikalingi Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, atveriantys kelią trumpųjų studijų vykdymui kolegijose, rengiami poįstatyminių teisės aktų projektai, įveiklinantys tokias studijas. Labai realu, kad 2022 metais pradėsime realizuoti tokias studijas KTK ir priimsime pirmuosius studentus į jas.

Vis didesnę reikšmę ateinantį dešimtmetį Lietuvos inžinerijos kolegijoje turės taikomieji moksliniai tyrimai, o mūsų kolegijos ir verslo sąsajos didins indėlį ateities Lietuvos ekonomikoje. Augant taikomųjų mokslinių tyrimų potencialui, atsiranda galimybės vykdyti profesinės magistrantūros studijas (7 ISCED lygmens), kurios yra vienas iš strateginių KTK veiklos tikslų. Tam šiandien vyksta parengiamieji darbai su švietimo politikais. Valstybės dėmesys bei finansavimas kolegijų vykdomiems taikomiesiems moksliniams tyrimams pastaruosius penkerius metus auga, tačiau jis dar yra ženkliai per mažas. Lyginant su lyderiaujančiomis Europos šalių kolegijomis – atsilieka šimtais kartų. Tačiau tai, turi tapti vienu valstybės švietimo politikos prioritetų, kuriam turi būti skiriamas nemažas dėmesys. KTK vykdomi taikomieji moksliniai tyrimai skatina sėkmingą mokslo ir verslo sąveiką, sprendžia realias ir aktualias problemas, yra pavyzdžiu kitoms Lietuvos kolegijoms. Kasmet augančios taikomųjų tyrimų apimtys netolimoje ateityje leis išauginti ir mokslinių straipsnių pripažintuose žurnaluose skaičių. Tokia dėstytojų veikla yra ir bus skatinama. Išplėtoję taikomuosius mokslinius tyrimus, gavę didesnį jiems skiriamą valstybės finansavimą, KTK galėsime pradėti realizuoti 7 ISCED lygmens profesinės magistrantūros studijas, kurios suteiks papildomų kompetencijų darbo rinkoje esantiems ar profesinio bakalauro studijas baigusiems žmonėms. Tokios magistrantūros programos bus pritaikytos dirbantiems, glaudžiai siesis su jų darbu, jo specifika ir bus grįstos ne fundamentiniu mokslu, o taikomaisiais moksliniais tyrimais. Planuojame pirmuosius magistrantus priimti jau 2025 metais.

KTK 2030

Norėdami pažvelgti į ateitį, turime paanalizuoti ir mūsų valstybės pažangos strategiją "Lietuva 2030" bei šalies mokslo ir studijų plėtros ateities viziją „Mokslioji Lietuva 2030“. Remiantis ekspertų įžvalgomis, išvadomis ir rekomendacijomis, šiuose dokumentuose projektuojami įvairių Lietuvos veiklos sričių ateities scenarijai, plėtros kryptys. Juose išdėstyti gana aukšti ir ambicingi lūkesčiai visuomenės ir valstybės raidai bei kaitai.Tai šalies ateities projekcija, paremta tokiais dalykais kaip nuolatinis žmonių mokymasis, kūrybiškumas, naujovės ir naujausių žinių taikymas. Remiantis pateikiamomis įžvalgomis, 2030 m. Lietuvos mokslo ir studijų laukia dideli pasiekimai: studijų kokybė atitiks aukščiausius tarptautinius standartus, žmonės mokysis visą gyvenimą, daugelis studentų aukštąjį išsilavinimą įgis keliuose mūsų šalies bei užsienio aukštosiose mokyklose. Bus sudarytos sąlygos besimokantiesiems individualiai tobulėti, formuotis jų kūrybiškumui, realizuoti bendras verslo ir mokslo idėjas. Aukštasis mokslas gebės sėkmingai konkuruoti pasaulyje, o mūsų tyrėjų darbai tarptautiniu mastu prisidės prie aktualiausių pasaulio problemų sprendimo.

Tačiau ar mūsų visuomenė yra pasirengusi per artimiausius 10 metų pasiekti tokių rezultatų? Tikėtina, kad kai kurie strategijos tikslai bus realizuoti vėliau. Tačiau tikiu, kad Lietuvos inžinerijos kolegija 2030 metais bus tarptautiška valstybinė aukštoji mokykla, gyvybingas daugiakultūrinis inžinerinių studijų židinys. Kolegija bus lyderė, priklausanti Baltijos šalių techniškųjų aukštųjų mokyklų elitui ir rengianti aukštos kvalifikacijos techninės inžinerinės krypties specialistus bei vykdanti pažangią plėtrą savo regione. KTK savo absolventams suteiks ne tik inžinerinį išsilavinimą, kolegija sėkmingai ugdys kūrybiškas, inovatyvias bei verslias asmenybes, teiks kompetencijas sumanios visuomenės gerovei.

2120 M. NAUJA KTK VEIKLOS FORMA – INŽINERINIŲ KOMPETENCIJŲ INKUBATORIUS

XXI a. pasaulio jau nebeįmanoma pavadinti klasikiniu industriniu pasauliu. Įprastą industrinę visuomenę keičia žiniomis paremta visuomenė. Industrinis veiksnys vis dar yra svarbus, bet tenka kalbėti apie industriją, kuri grįsta kūryba. Tobulėjant medicinai ir ilgėjant gyventojų amžiui, vis labiau aktualizuojasi mokymasis visą gyvenimą. Virtuali realybė, skaitmenizuoti procesai ir erdvės padės ateityje studentams atsiskleisti kaip unikalioms asmenybėms ir ugdyti tokias kompetencijas, kurios užtikrintų sėkmę karjeroje ir asmeniniame gyvenime bei leistų tobulėti visą gyvenimą. Galvojant vizionieriškai, KTK studentams turėtų padėti kaip naujos formos aukštoji mokykla – inžinerinių kompetencijų inkubatorius. Tokio pobūdžio aukštoji mokykla, be studijų ir mokslo/taikomųjų tyrimų, prisiims sau ir trečią misiją – taps mokslo, studijų ir verslo inkubatoriumi, kaip nauja studijų ir veiklos forma. Inkubatoriaus aplinka leis studentams iš karto naudotis savo įgytomis žiniomis, pasitelkti jas realių problemų sprendimui, naujų verslo idėjų kūrimui ir įgyvendinimui. Taikomuosius tyrimus kolegijoje dėstytojai atlikinės kartu su studentais, tokiu būdu perduos ir mokys taikyti naujausias žinias. Be to, atlikti tyrimą kartu su studentais bus daug efektyviau, kadangi dažnai geriausios idėjos ateina iš geriausių studentų. Inžinerinių kompetencijų inkubatoriaus uždavinys – studentų mokymas dirbti realioje aplinkoje. Dirbdami tokioje aplinkoje jie produkuos naujas idėjas, vertins jų įgyvendinimo galimybes.

Spėti KTK ateitį galima, tačiau tik tuo atveju, jei mes iš tikrųjų suprantame tuos iššūkius, kurie laukia kolegijos ateityje. KTK veiklos pokyčius lems besikeičiantys visuomenės poreikiai. Pažangos greitis visuomenėje auga. Mokslininkų skaičiavimais, pažanga, kuri bus pasiekta per XXI a., pagal savo apimtis prilygs ankstesniems 20 tūkst. žmonijos metų. Kitaip sakant, nuspėti, kaip pasaulis (ir KTK) atrodys po šimto metų, mes turime tiek pat šansų, kiek pirmykštis žmogus turėjo šansų nupiešti savo vaizduotėje šių dienų viziją.

Vis dėlto tikėtina, kad perspektyviausios ateities sritys bus robototechnika, nanotechnologijos, genetika. Galvojant apie kolegiją 2120 m., greičiausiai neliks konkrečių studijų programų. Bus išeities taškai iš profesijų, tačiau kryptis, kurią pasirinks besimokantysis, nebebus apibrėžta pagal vieną konkrečią profesiją. Tarpdisciplininis pranašumas, kurį KTK absolventai įgys, suteiks jiems daug didesnį pranašumą ateities darbo rinkoje“.

Akademinė bendruomenė žengianti per šimtmečių sandūrą.